Sausai puokštei skinami pusiau išsiskleidę sausažiedžiai

Sausai puokštei skinami pusiau išsiskleidę sausažiedžiai:

Darželinis šlamutis—vienmetis, o savo tėvynėje daugiametis augalas. Dekoratyviausias iš sausažiedžių.

Vienmetis sausiukas—gražus augalas. Žydi ilgai ir gausiai baltais, rožiniais, raudonais ir violetiniais pilnaviduriais ir tuščiaviduriais žiedais.

Rausvasis sausutis—vienmetis 50-60 cm aukščio augalas. Žydi liepos—rugpjūčio mėnesiais baltais ar rožiniais pilnaviduriais žiedais.

Sparnuotoji sagutė—vienmetis 60 cm aukščio augalas. Žydi liepos—rugsėjo mėnesiais baltais žiedais.

Rutulinė gomfrena-30-40 cm aukščio augalas. Sausai puokštei parenkami rutuliški balti, rožiniai ir tamsiai alyviniai žiedai.

Kermėkas (sausagvaizdė) — yra keletas rūšių. Tai 30-80 cm aukščio augalas. Žiedai įvairiaspalviai: balti, geltoni, tamsiai mėlyni, avietiniai, violetiniai. Tinka sausų ir gyvų gėlių puokštėms. Nesausažiedžiai, bet džiovinami nepraranda dekoratyvumo ir tinka sausoms puokštėms:

Paprastasis arunkas—daugiametis, 220 cm aukščio, birželio—liepos mėnesiais žydintis augalas. Žiedynai — piramidiški, kreminiai.

Astilbė— daugiametis, nuo 30 iki 100 cm aukščio, birželio—rugsėjo mėnesiais žydintis augalas. Žydi baltais, rožiniais, raudonais, purpuriniais ir violetiniais žiedais, susitelkusiais šluotelėje.

Bandrenis— daugiametis, 70-150 cm aukščio, liepos—spalio mėnesiais žydintis augalas. Žiedai žydri, susitelkę apvaliuose, dygiuose žiedynuose.

Blizgė— dvimetis, iki 70 cm aukščio, birželio mėnesį tamsiai violetiniais žiedais žydintis augalas. Sausai puokštei tinka tik vaisiai. Rudenį nupjautas augalas  apdžiovinamas, nuėmus sąvarėles ir pašalinus sėklas, — lieka perlamutru blizgančios plokštelės.

Uodeguotasis burnotis—vienmetis, iki 100 cm aukščio augalas. Žydi liepos—spalio mėnesiais. Žiedai susitelkę svyrančiose, tamsiai raudonose ar avietinės spalvos šluotelėse.

Valgomasis dumplainis—daugiametis, iki 60 cm aukščio, gegužės—birželio mėnesiais baltais, nepuošniais žiedais žydintis augalas. Sausoms puokštėms augalai skinami rudenį, kai pradeda bręsti vaisiai, o apvalkalas tampa oranžinis.

Grakščioji guboja — daugiametis, iki 60 cm aukščio, liepos—rugpjūčio mėnesiais žydintis augalas. Žiedai balti arba rožiniai, maži, susitelkę skėtiniuose žiedynuose. Tinka skintų ir sausų gėlių kompozicijoms. Puokštei suteikia ažūriškumo.

Alpinė fifitpėdė— pražysta vidurvasaryje ir žydi ilgai. Skinama, kai žiedai esti visiškai balti. Augalai džiovinami žiedais žemyn. Išdžiovinti ilgai išsilaiko ir nepakeičiami žiemos puokštėse.

Iš dekoratyvinių sodo žolių ir grūdinių kultūrų, tinkamų sausoms puokštėms, paminėtinos:

Dvieilė ašuotė— labai dekoratyvi žolė su puriais šilkiškai baltais plaukeliais ant ilgų ašakų.

Kiškio ašarėlės— 50 cm aukščio augalas svyrančiais varpeliais, virpančiais nuo mažiausio vėjo dvelktelėjimo.

Karčiuotasis miežis—vienmetis, iki 70 cm aukščio, nuo pavasario iki spalio mėnesio žydintis augalas. Sausoms puokštėms renkamos rudenį žydinčios dekoratyvios varpelės.

Rugių, kviečių, miežių varpos, nuskintos prieš subrendimą ir išdžiovintos vazoje be vandens, natūraliai išlinks ir žiemą tiks sausai puokštei.

Kartais išauga keisčiausiai išsilankstę aguonų stiebai. Sausoje puokštėje jie suteiks meniškumo visai kompozicijai.

Sausoms puokštėms tinka ir daugelis įdomios formos sodo augalų:

Barštis— daugiametis, dekoratyvus 2-3 m aukščio augalas. įdomus savo stambiais, plačiais, karpytais lapais ir stambiais skėtiniais žiedynais ant išsišakojusio stiebo. Žydi liepos mėnesi; tinka gyvų gėlių kompozicijoms. Sausoms puokštėms barščiai skinami vėlai rudenį. Jų žiedkočiai būna įvairaus dydžio, nuo 7 iki 50 cm skersmens, atrodo kaip milžino ranka išskėstais pirštais.

Dekoratyviniai česnakai—daugiamečiai augalai. Jų yra labai daug rūšių. Skinama rudenį, kai žiedynkočiai ima gelsti ir apdžiūva.

Sausoms puokštėms taip pat tinka vandens augalai:

Meldas— ežero pakrantėse augantis 200-250 cm aukščio augalas. Džiovinamas vazoje be vandens.

Švendras— stovinčio vandens telkiniuose, balose augantis, birželio–liepos mėnesiais žydintis augalas. Nereikia pavėluoti jį nuskinti, antraip šiltame kambaryje sėklos subręs ir žiedynas išpurės.

Iš miško galima atsinešti bruknių šakelių. Sausai puokštei bruknių, taip pat mahonijų ar kitų odiškais lapais augalų šakelės su lapeliais palaikomos vandeniu atskiestame glicerine (1:1). Jau po kelių valandų lapeliai įgauna ryškų atspalvį, o vėliau, ilgiau būdami tirpale, vis labiau tamsėja. Kai lapai įgauna pageidaujamą atspalvį, šakelės iš tirpalo išimamos.

Gėlių siena ne tik vestuvėms bet ir ypatingiems renginiams.

Keli Džigūno šokio žingsniai

  1. Kapstomasis Džigūno žingsnis. Šiuo žingsniu šoka grojant ketvirtąją šokio muzikos dalį. Yra trys žingsnio variantai, tačiau šioje kompozicijoje panaudoti tik du.

Čia panaudotieji variantai skiriasi tik tuo, kad. apsisukimas yra ne tuo pačiu metu. Kapstomasis žingsnis užima keturis muzikos taktus.

  1. a) Kapstomasis Džigūno žingsnis su apsisukimu ketvirtame takte. Šis žingsnis susideda iš dviejų kapstomųjų žingsnių, keturių bėgamųjų, dviejų dvigubųjų, dviejų bėgamųjų ir treptelėjimo. Išeities padėtis — normali. Rankos sukryžiuotos priekyje.

Prieštaktyje — pakelti sulenktą dešinę koją iki pusės blauzdos.

1 taktas du kapstomieji žingsniai:

„viens“ stovint ant kairės kojos, braukti žeme dešinės kojos pirštais iš priekio atgal;

„ir“ pakelti koją tą padėti, kurioje ji buvo prieštaktyje,

„du“ dar kartą kapstyti.

Kapstymo metu dešine koja brėžiamas didelis ratas vertikaliai

2 taktas — keturi bėgamieji žingsniai:

„viens“ žengti-bėgti žingsnį pirmyn dešine koja, kartu atsitiesiant ir galvą pakeliant aukštyn;

„ir“ — žengti-bėgti žingsnį kaire koja;

„du“  žengti-bėgti žingsnį pirmyn dešine koja;

„ir“ žengti-bėgti žingsnį pirmyn kaire koja.

Visi šie keturi žingsniai — lengvas, smagus bėgimas į prieki

3 taktas — du dvigubieji žingsniai:

„viens“ — daryti dvigubąjį žingsnį dešine koja pirmyn, išmetant į priekį sulenktą kairę koją (kairės kojos kulnas arti dešinės kojos kelio) ir visu kūnu atsilošiant atgal;

„du“ – daryti kaire koja dvigubąjį žingsnį atgal, pakeliant sulenktą dešinę koją (šiuo metu dešinės kojos kulnas arti kairės kojos kelio) ir truputį pasilenkiant priekį.

4 taktas — du bėgamieji žingsniai ir treptelėjimas:

„viens“ žengti-bėgti pirmyn dešine koja;

„ir“ žengti-bėgti pirmyn kaire koja;

„du“ žengti žingsnį pirmyn dešine koja ir treptelėti, kilsteliant galvą aukštyn;

„ir“ — apsisukti per kairį petį priešingą pusę.

Sekantis žingsnis pradedamas kaire koja. Šokėjas grįžta tuo pačiu keliu atgal. Pabaigoje kartais reikia ,apsisukti per dešinį petį, o kartais ne. Šį žingsnį šokėjai daro vienoje eilėje, susikabinę rankomis virš alkūnių, arba pavieniui, sukryžiavę rankas prieš save.

  1. b) Kapstomasis Džigūno žingsnis su apsisukimu trečiame takte. Žingsnis visai toks pat, tik trečiame takte, darant dvigubąjį žingsnį kaire koja atgal, reikia apsisukti per dešinį petį pusę rato ir likusią žingsnio dalį (du bėgamuosius žingsnius ir treptelėjimą) daryti bėgant priešinga kryptimi. Žingsnio pabaigoje, po treptelėjimo, per kairį petį nesisukama, tad sekantį žingsnį reikia pradėti kaire koja ir daryti ta kryptimi, kuria pirmasis žingsnis buvo užbaigtas. Trečiame takte (dvigubojo žingsnio dešine koja atgal metu) reikia apsisukti per kairį petį pusę rato ir grįžti atgal. Šį žingsnį šokėjai daro susikabinę po keletą rankomis virš alkūnių. Apsisukimo metu reikia rankomis pasileisti ir vėl tuojau pat susikabinti.

Atliekant šiuos kapstomuosius Džigūno žingsnius, turi atrodyti, kad žirgas, pradžioje tvirtai laikomas už pavadžių, kapsto kojomis žemę (1 taktas). Vėliau, pavadžius truputį atleidus, jis smagiai veržiasi į priekį (2 taktas). Smagiai bėgantis į priekį staiga sulaikomas (3 takto pradžia — atsilošimas atgal), po to jis vėl sukaupia visas jėgas pakartotiniam veržimuisi į priekį (3 takto pabaiga — pasilenkimas j priekį) arba veržimuisi kita kryptimi (variantas su apsisukimu viduryje). Po to jis dar trumpam išsiveržia ta pačia kryptimi, kol pagaliau, tvirtai sulaikytas, sustoja.

Atliekant šį žingsnį, labai daug reikšmės turi liemens ir galvos judesiai bei laikysena. Kojų judesiai su tam skirtais šokių bateliais taip pat turi priminti žirgo bėgimą.

Kas yra tikrasis miesto šeimininkas — žmogus ar automobilis?

Ateityje vis didės respublikos automobilių parkas, gerės bendro naudojimo automobilių transporto materialinė bazė, jais bus pervežama dar daugiau keleivių ir krovinių. Įvykdyti keliamus uždavinius transportininkai galės tik turėdami gerus kelius. Na, o plačiąja prasme turbūt galima sakyti, kad žmogaus ir automobilio santykių darną šiandien bene labiausiai sąlygoja kelias,

Kas yra tikrasis miesto šeimininkas — žmogus ar automobilis? Tai ne retorinis, o gyvenimo padiktuotas klausimas, nes kuo daugiau automobilių, tuo daugiau konfliktų iškyla tarp važiuotųjų ir pėsčiųjų. Automobiliai užvaldo miestų gatves, aikštes, net kiemus, želdinių plotus, ir žmogui tokioje perpildytoje erdvėje darosi ne tik ankšta, bet ir nesaugu: nuolat jis gali būti parblokštas, be to, triukšmas, išmetamų dujų tvaikas… Visa tai vargina, slegia. Kai aplinkui toks karštligiškas skubėjimas, žmogui būtinas atokvėpis, bent truputis ramybės, todėl jis ieško, kur pabėgti nuo automobilio.

Deja, dar dažnai mūsų miestuose pirmiausia kreipiamas dėmesys automobilių eismo sąlygų pagerinimą, o tik po to — pėsčiųjų poreikius. Taip yra galbūt todėl, kad pėstiesiems reikia daug mažiau ploto negu automobiliams. Dažnai pėsčiųjų eismo saugumas tapatinamas su įvairiais draudimais bei apribojimais patiems pėstiesiems. Kai tokie apribojimai negerina eismo sąlygų, o tik varžo žmogų, jis dažnai pažeidžia eismo taisykles ir pasirenka trumpesnį bei patogesnį, nors ir pavojingesnį, kelią.

Automobilių supirkimas Kaune ir aplinkiniuose rajonuose.

Šiandien naudojamos administracinės ir reguliavimo priemonės yra svarbios, reikalingos, bet jų vienų neužtenka eismo saugumui užtikrinti. Dabar planuojant miestus dažni tokie sprendimai, kur nu-matoma atskirti pėsčiųjų ir automobilių judėjimą, nevaržyti nei vienų, nei kitų. Pavyzdžiui, pėsčiųjų zonos, kuriomis dažniausiai paverčiamos miestų centrinės ir prekybinės gatvės, aišku, prieš tai iškėlus automobilių eismą i gretimas gatves ir gerai sutvarkius privažiavimą iki zonos, nes labai svarbu tinkamas pėsčiųjų zonos transportinis aptarnavimas. Ypač dažnai pėsčiųjų zonos įrengiamos senamiesčiuose.

Tokių zonų jau nemaža mūsų šalies ir užsienio miestuose. Pavyzdžiui, VDR miestuose pėsčiųjų zonas turi ir seni, rekonstruoti, ir nauji rajonai. Berlyno centre pėsčiųjų zona jungia viešbutį ,,Stadt

Info apie žalią bangą.

Šokio žingsniuku: Gyvataras

1.Tvorelės. Grojama pirmoji muzikos dalis.

Susikabinę krepšeliu pro priekį, visi šokėjai pirmąją Gyvatoro žingsnio dalį (spyruoklinius žingsnius su sutrepsėjimais) daro vietoje, po to pasileidžia rankomis, greitai pasisuka dešinėn ir kiekvienas uždeda ištiestas rankas priešais stovinčiam šokėjui ant pečių. Dešinę ranką uždeda ant dešinio peties, o kairę ant kairio. Kairėje scenos pusėje priekyje ir dešinėje scenos pusėje gilumoje esančios merginos paima rankomis už sijonų. Antrąja Gyvataro žingsnio dalimi (šoniniais žingsniais ir sukiniu, kuriuos visi šokėjai daro į kairę) tvorelės scenos viduryje suartėja. Sukinio metu rankos nuleistos žemyn. Apsisukti reikia ne pilną ratą, o tik tris ketvirtadalius, tad vienos tvorelės šokėjai atsiranda nugara į kitos tvorelės šokėjus. Po sukinio tvorelėse vėl susikabina krepšeliu pro priekį. Mergina savo vyrui iš kairės pusės

Pirmąją Gyvataro žingsnio dalį visi daro vietoje, o po antro sutrepsėjimo vėl visi pasileidžia rankomis, pasisuka dešinėn ir„ uždėję rankas vienas kitam ant pečių, keturiais šoniniais žingsniais ir sukiniu į kairę pusę grįžta atgal į tuos pačius scenos. šonus. Šį kartą kiekvienos tvorelės priekyje yra vyras. Jie šoninių žingsnių metu rankas sudeda ant klubų. Sukinių metu visų rankos nuleistos žemyn, kad besisukant vienas už kito neužkliūtų. Sukinio metu vyrai apsisuka po tris ketvirtadalius rato, o merginos po pilną ratą. Vyrai besisukdami paeina į išorę truputį toliau, o merginos mažiau. Apsisukę visi sudeda rankas ant klubų.

  1. a) Merginų suėjimas į vidurį. Grojama antroji muzikos dalis.

Visi daro po vieną sukinį dešinėn. Merginos daro sukinį su kojos pakeitimu, ir vienos eilės merginos truputį priartėja prie kitos eilės merginų. Kairėje scenos pusėje esą vyrai sukiniu paeina šiek tiek į žiūrovų pusę, o dešinėje pusėje esą į gilumą.

Vyrai daro po vieną sukinį kairėn ir grįžta atgal. Merginos vėl daro po vieną sukinį dešinėn, ir vienos eilės merginos dar šiek tiek arčiau prieina prie kitos eilės merginų. Šio sukinio metu jos pasisuka truputį daugiau, ir vienos eilės merginos atsiranda veidu į kitos eilės merginas. Po sukinio vyrai ir merginos eilėse po keturis susikabina rankomis ir pakelia jas ligi pečių.

Iš kairės scenos pusės atėjusios merginos, susikabinusios vienoje eilėje rankomis paprastai ir pakėlusios jas aukštyn, šoka keturis dvigubuosius žingsnius į priekį, leisdamos pralįsti iš dešinės pusės šokančias merginas. Merginos prasilenkia kairiuoju pečiu. Po ketvirto dvigubojo žingsnio eilėje susikabina kitos eilės merginos, o šios pasileidžia ir rankomis paima už sijonų. Po to visos merginos šoka keturis dvigubuosius žingsnius atbulos atgal. Dabar praleidžia kita merginų eilė, pakeldama rankas aukštyn ir leisdama pralįsti atbulas tas merginas, kurios jas anksčiau praleido.

Tuo metu vyrai, taip pat susikabinę rankomis paprastai, šoka keturis dvigubuosius žingsnius paskui savo merginas, lyg jas norėdami pavyti o kitais keturiais žingsniais, nepasileisdami rankomis, grįžta atbuli atgal į tas pačias vietas. Grįžę į savo vietas, pasileidžia rankomis, sudeda jas ant klubų ir visi pasisuka kairėn. Dešinėje scenos pusėje esą vyrai — veidu į žiūrovus, o kairėje — nugara (visi dešiniaisiais pečiais į savo merginas).

Šokių bateliai vaikams: mergaitėms ir berniukams.

Visiems suprantama fizinių pratimų reikšmė

Visiems suprantama fizinių pratimų reikšmė. Dėl visapusiškos raumenų veiklos išugdomos vertingos fizinės savybės, padidėja darbingumas, pagerėja žmogaus organizmo veikla. Tačiau automobilio vairuotojui fiziniai pratimai turi ypatingą reikšmę. Kai vairuotojas darbo metu ilgą laiką būna nejudrioje būsenoje, galimi įvairūs funkciniai sutrikimai. Pavyzdžiui, pastoviai neapkraunant judėjimo aparato, sumažėja raumeny tonusas, iš dalies atrofuojasi raumenų skaidulos ir sumažėja raumenų jėga, jų ištvermingumas, pablogėja ir kitos judesių savybės. Jeigu žmogus vengia fizinio apkrovimo, tai nepakankamos raumenų veiklos nepilnai apkraunama širdis, ji pradeda lėčiau dirbti, žmogus dūsta, greitai nuvargsta, jis gali greitai susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.

Fizinės treniruotės sustiprina širdį, išugdo tokias svarbias vairuotojo savybes, kaip veiksmų tikslumą ir greiti, vikrumą ir judesių koordinaciją, jėgą, ištvermingumą.

Specialiais tyrimais nustatyta, kad automobilių vairuotojai, ugdydami savo fizines savybes, stiprina sveikatą, padidina darbingumą, o drauge ir automobilio vairavimo meistriškumą.

Geriausia priemonė padidinti vairuotoją judrumą ir jų psichofiziologines galimybes darbe yra sportas. Sporte būdinga varžymasis, susidomėjimas šia veikla, sportuojančiųjų pastangos tobulėti ir pasiekti tam tikrų rezultatų.

Vienas iš sudėtingiausių yra automobilių sportas, ypač automobilių greičio varžybos, į kurias įeina automobilių plento ir autodromo lenktynės. Automobilių greičio varžyboms reikia, kad lenktynininkai būtų didelio meistriškumo, gero fizinio pasirengimo, susitvardantys, atkaklūs, ištvermingi ir pasižymėtų kitomis savybėmis.

Visų automobilių sporto šakų treniruotėse ir varžybose gerinamos psichomotorinės reakcijos, ugdoma valia bei kitos svarbios savybės, kurios yra reikalingos puikiam vairuotojui.

Pradedantiems sportininkams prieinamiausios šios sporto šakos: krosai kuriuose vertinamas didžiausias vidutinis greitis trasoje su gamtinėmis kliūtimis, taip pat automobilio krovinio išsaugojimas; ra1i varžybos, kuriose siekiama nustatytu laiku pravažiuoti trasoje išdėstytus kontrolinius punktus savarankiškai orientuojantis vietovėje; figūrinis važiavimas – tai varžybos, kas greičiau ir tiksliau atliks specialius pratimus, įrengus dirbtines kliūtis trasoje; vairavimo ekonomiškumo varžybos mažiausioms kuro sąnaudoms nustatyti, taip pat kitokios masinės varžybos su įvairiomis programomis, kurios leidžia įvertinti sportininkų pasirengimą.

Pasirenkant sporto šaką, reikia žinoti, kokios įtakos ji turės organizmui ir kokias savybes ji ugdo.

Vertingiausios vairuotojams yra šios sporto šakos: gimnastika, sportiniai žaidimai, slidinėjimas, plaukimas, lengvoji atletika. Šių sporto šakų fiziologinis genetinis įvertinimas ir įgyjamų savybių charakteristika,

Palankiai organizmą veikia ir kitos sporto šakos. Pavyzdžiui, sistemingai treniruojantis imtynėse, sunkiojoje atletikoje, bokse, irklavime, fechtavime, stiprėja sveikata ir ugdomos fizinės savybės, naudingos vairuotojo profesinei veiklai. Tam tikrais duomenimis, sportuojančių vairuotojų psichomotorinė reakcija daug geresnė negu nesportuojančių. Įrodyta, kad sportuojančių žmonių psichomotorinės reakcijos laikas gali sumažėti 10 proc ir daugiau.

Plačiau apie pirmąją pagalbą.

Automobilių supirkimas Klaipėdoje – paslaugos kurios reikalingos kiekvienam vairuotojui kažkuriame gyvenimo etape.

Sukčius – vienas populiariausių dzūkų šokių

Tai vienas populiariausių dzūkų šokių, kuriuo būdavo pradedami visi pasilinksminimai. Sukčiaus žingsniu, kryžminiu žingsniu ir ratelio formos brėžiniu šis šokis labai išsiskiria iš kitų liaudies šokių.

Šokio muzika dviejų dalių. Metras — 2/4. Pirmoji dalis (4 taktų) grojama lėtokai, antroji su pakartojimu (8 taktų) grojama greitai. Grojant pirmąją dali, šokėjai šoka vienu arba kitu Sukčiaus žingsniu, o grojant antrąją kryžminiu arba dvigubuoju. Šokis turi iš viso keturis posmus, neskaitant suėjimo ratelį, ir pakartojamas nuo pradžios ligi galo du kartus. Pabaigoje dar kartą pakartojamas II posmas, tokiu būdu, su suėjimu ir su pakartojimu iš viso susidaro dešimt posmų.

ŠOKIO ŽINGSNIAI

  1. Pirmasis Sukčiaus žingsnis. Žingsnis susideda iš vieno šoninio pristatomojo ir vieno supamojo žingsnio ir užtrunka du muzikos taktus. Jis atliekamas grojant pirmąją šokio muzikos dalį.

1 taktas — šoninis pristatomasis žingsnis:

„viens“ — žengti žingsni dešine koja dešinėn;

„du“ — pristatyti kairę koją šalia dešinės.

2 taktas — supamasis žingsnis:

„viens“ — žengti žingsni dešine koja dešinėn;

„du“ — truputi pritūpti ant dešinės kojos, o ištiestą kairę koją perkryžiuoti pro dešinės kojos priekį. Kairę koją kelti neaukštai — keletą centimetrų nuo žemės, visu kūnu truputi pasvirti kairėn, o galvą pasukti dešinėn.

Merginos iš pradžių šoka atsitiesusios, o pasilenkia tiktai pralindimo pro rankų apačią metu. Sulindusios susikabina rankomis rateliu taip, kaip anksčiau vyrai.

Merginos šoka du dvigubuosius žingsnius atbulos atgal, rankomis nepasileisdamos, o jas pakeldamos aukštyn, kad galėtų pro apačią pralįsti vyrai. Merginos rateli šiek tiek padidina.

Tuo metu vyrai, pasilenkę ir rankas sudėję ant klubų, šoka du dvigubuosius žingsnius prieki ir sulenda merginų ratelio vidurį. Sulįsti reikia pro kairi savo merginos petį.

Sulindę susikabina tarpusavy rankomis rateliu. Susidaro du rateliai. Merginų ratelis truputį didesnis, o jame truputį mažesnis vyrų ratelis.

Merginos stovi vietoje. Vyrai, nepasileisdami rankomis, perkelia jas merginoms per galvas („viens“ — vyrų rankos virš merginų galvų, „du“ rankas nuleidžia žemyn už merginų nugarų), ir tokiu būdu visi šokėjai sudaro bendrą rateli, kuriame susikabinę krepšeliu pro nugarą

Grojama pirmoji muzikos dalis.

Visi šokėjai, susikabinę krepšeliu pro nugarą, daro du kartus pirmąjį Sukčiaus žingsni: vieną kartą dešinėn ir rateli šiek tiek pasuka dešinę, o kitą kairėn ir rateli atsuka atgal.

Grojame antroji muzikos dalis.

Bendras ratelis smagiai sukasi kryžminiu žingsniu kairėn. Visi pradeda dešine koja. Ratelyje visi stipriai susikabinę ir atsilošę. Pirmo, trečio, penkto ir septinto kryžminio žingsnio pradžia (kai koja kryžiuojama pro kairės kojos užpakalį) akcentuoja galvos palenkimu žemyn. Sukasi septynis kryžminius žingsnius ir apsisuka vieną kartą.

Septynių kryžminių žingsnių ratelis išsiskiria ketvirtukus, kurie vienu pašokamuoju žingsniu, tebebūdami susikabinę krepšeliu pro nugarą, pasisuka kairiuoju pečiu centrą. Kiekvieno ketvertuko kairiajame sparne esančio vyro kairė ranka ant klubo, o dešiniajame sparne esančios merginos dešinė ranka už sijono. Ratelį reikia pasukti taip, kad ketvertukai atsirastų scenos kampuose

Grojama pirmoji muzikos dalis.

Ketvertukai, būdami scenos kampuose susikabinę krepšeliu pro nugarą, daro po vieną pirmąjį Sukčiaus žingsni dešinėn ir šiek tiek paeina išorę, o paskui po vieną žingsni kairėn ir grįžta atgal.

Draugai: Šokių bateliai Vilniuje ir kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose.

Buhalterinė apskaita yra svarbi kiekvienai įmonei

Buhalterinė apskaita yra svarbi kiekvienai įmonei, nesvarbu kokio dydžio ji būtų. Buhalterinė apskaita parodo, kokia yra įmonės finansinė situacija.
Šiais laikais daug žmonių veda namų buhalteriją. Tai padeda kontroliuoti išlaidas ir sutaupyti pinigų. Žmonės kiekvieną dieną fiksuoja savo išlaidas, t.y. užrašo ką kiekvieną dieną perka ir kiek tai kainuoja. Fiksuojami net smulkiausi, mažiausiai kainuojantys dalykai. Po kurio laiko galima matyti kur daugiausiai išleidžiama ir nuspręsti ar tai racionalūs pirkiniai, ar vertėjo tiek daug jiems išleisti. Sumažinus išlaidas mažiau reikalingoms prekėms ar paslaugoms, liks daugiau pinigų svarbiems dalykams.

Buhalterijos fiksavimas ir kontrolė

Taigi nuoseklus išlaidų fiksavimas padeda ne tik geriau kontroliuoti išlaidas, sutaupyti pinigų, bet ir pakeisti savo įpročius. Pavyzdžiui, jeigu matote, kad labai daug išleidžiate drabužiams, vertėtų mažiau lankytis įvairiose drabužių parduotuvėse arba nepirkti prekės vos tik pamačius. Pirmiausia reikėtų gerai apgalvoti, ar to daikto Jums iš tiesų reikia. Ilgainiui, kai pasikeis Jūsų vartojimo įpročiai, galbūt vesti namų buhalterijos daugiau nereikės, nes įprasite racionaliai paskirstyti savo pinigus. Pirksite tik tai, ko iš tiesų reikia ir nepasiduosite įvairiems prekybininkų žaidimams (nuolaidoms, išpardavimams ir pan.).

Kalbant apie buhalterių atliekamų darbų apimtį, reikia paminėti, jog tai priklauso nuo to, kokioje įmonėje buhalteris dirba. Vienose įmonėse jis atsakingas tik už sąskaitų išrašų spausdinimą, o kitose įmonėse buhalteriai tvarko absoliučiai visus finansus (perveda atlyginimus darbuotojams ir pan.). Įmonė, sąžiningai vedanti buhalterinę apskaitą, turės geresnę reputaciją investuotojų akyse, o tai padidins įmonės plėtros galimybes.
Iš tiesų, ne visoms įmonės finansiškai naudinga samdyti buhalterį Šiuo atveju kalbama apie tokias įmones, kuriose dirba vos keli žmonės ir jų apyvarta yra per maža, kad vertėtų samdyti buhalterį ir mokėti jam pastovų atlyginimą. Naudingiau tokioms įmonėms kreiptis į buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančias bendroves. Taip bus sutaupyta nemažai pinigų. Be to, laikinai pasamdytas buhalteris suteiks kokybiškas buhalterines paslaugas. Taigi kiekvienos įmonės vadovas renkasi, koks buhalterinės apskaitos tvarkymo būdas jiems naudingesnis. Kaip jau minėjau, tai priklauso nuo įmonės dydžio, pelno ir daugelio kitų veiksnių.

Dujų įrangos montavimas

Nusprendėte, kad reikia į automobilį montuoti dujų įranga. Bet ar tikrai nusprendėte? Apsvarstėte visus už ir prieš? Ar turėsite vietos dujų balionui? Juk nežadate važinėti be atsarginio rato? Duju įrangos montavimas vistiek neatstos atsarginio rato. Ant baliono vis tiek nevažiuosite koks apvalus jis bebūtų. Ar esate nusiteikę su automobiliu važiuoti bent kelis metus. Priklausomai nuo pravažiuojamo kilometrų skaičiaus duju irangos montavimas atsipirks per vienus-dvejus metus. Jei nesate tikri ar ilgai važiuosite tai kažin ar verta. Nes duju iranga nepakels automobilio vertės. Labai didelė dalis pirkėjų bijo automobilių su dujų įranga, nes jų tikėjimu variklis bus „uždrožtas“.

Ar apsisprendėte kokio tipo dujų įranga Jums reikalinga? Jei važinėjate senu automobiliu tai dujų įranga gali sukelti daugiau problemų nei naudos. Be to tokį automobilį greičiausiai greit keisite kitu ir neužteks jo eksploatacijos laiko jo atsipirkimui. Jei automobilis naujas tai kvailystė taupyti tūkstantį ar kelias šimtines ir į gerą mašiną dėti prastą įrangą. Gera ketvirtos kartos įranga dirbs ekonomiškiausiai, variklis praras mažiausiai galios, nesijaus dujų kvapas, nebus atbulinio šūvio galimybės. Svarbu išsirinkti ir gerus montuotojus. Garažiniai visada pasiūlys geresnę kainą, nes jie bus ne PVM mokėtojai, o dažniausiai apskritai bus nemokantys jokių mokesčių ir dėl to sutaupys labai daug pinigų, bet neturėsite jokių garantijų.  Dujas jie dažnai deda iš bendro supratimo su vidutiniais įrankiais. Geri specialistai visada žino ką daro.

Kaip vyksta dujų įrangos montavimas

Dėl mūsų duju įrangos montavimo garažuose dažnai ir sulaukiame nelaimių. O tada kaltiname ne prastą montavimą, o dujų įrangą. Juk kai girtas žmogus nušauna kitą žmogų nekaltiname alkoholio ar ginklų gamintojų. Kaltiname patį žmogų. Tai kodėl kaltini dujų įrangą. Kaltas prastas duju irangos montavimas, bet ne pati dujų įranga. Jei mėgstate „padraguoti“ dujų įranga taip pat ne Jums. Automobilis norite to ar ne praras dalį savo galios. Tikrai nenorime atkalbėti nuo įrangos montavimo. Tai dažniausiai atsiperka ir sutaupo tikrai dideles sumas pinigų. Kuo daugiau važiuosite tuo didesnę sumą pinigų sutaupysite. Dujų skeptikams geriausias pavyzdys galėtų būti automobiliai su originaliai montuojama dujų įranga. Jie puikiai važiuoja praėjus 15 metų ir daugiau po jų pagaminimo (įrangos sumontavimo). Svarbiausia, kad ji būtų kokybiška ir gerai sumontuota. Dabar montuojamos dujų įrangos dujas purškia atskirai į kiekvieną cilindrą, taip išlaikydamos masksimaliai didelį naudingumo keoficientą.

Dujų įrangos privalumai

Būtina atsiminti, kad dujų neužsipilsite iš kanistriuko. Degalinėse dujų užpylimas yra sudėtingesnis nei benzino, o užpylėjai liko tik didesnėse degalinėse. Didelėje dalyje degalinių dujas į automobilius turėsite piltis patys. Skaičiuojant dujų ekonomiškumą reikia nepamiršti, kad sunaudojamų dujų kiekis žiemą ir vasarą stipriai skirsis ir tai nutinka dėl propano ir butano santykio mišinyje. Dujos kaip ir dyzelinis kuras būna žieminės ir vasarinės. Ir žieminis mišinys būna neekonomiškesnis. Žiemą reikia ilgiau laukti kol įšyla variklis, įšyla salonas, važiuojame mažesniais bėgiais, o ir mišinys būna imlesnis. Tad nenustebkite, kai automobilis žiemą pasidarys daug ėdresnis nei vasarą.

Ne viskas auksas kas auksu žiba. Bet nepaisant smulkių trūkumų tikrai galima nemažai sutaupyti. Tai tikrai geresnis pasirinkimas nei nusipirkti leisgyvį dyzelį ir kankintis su juo. Leisgyvis dyzelis brangiau remontuosis, žiemą sunkiai kursis. O geras dyzelis kainuos brangiai, tad greičiau nuvertės pats automobilis nei atsipirks jo ekonomija. O dujas galite montuoti į bet kokį automobilį, o jį pakeitus nauju tą pačią įrangą sumontuoti į jį.

Šaltinis: Mano istorija su dujų montavimu Kaune

Perkraustymo ir krovinių transporto sistemos plėtros perspektyvos

Lietuva pagal savo geografinę padėtį yra tranzitinė šalis. Jos teritorijoje esantys keliai jungia Šiaurės jūros ir Baltijos jūros pietvakarinės pakrantės baseino valstybes su NSV ir Pietų bei Centrinę Europą su Suomija, šiau­rės—vakarą Rusijos sritimis, Norvegija. Be to, per Lietuvos teritoriją eina ke­liai, jungiantys Rusiją su Kaliningrado sritimi. Todėl Lietuva yra tam tikras koridorius, kuriuo ateityje prognozuojamas krovinių srauto padidėjimas. Be tarptautinės reikšmės krovinių tranzito koridoriaus per Lietuvos Respubliką, išskirtinę svarbą turi Baltijos jūros rytinėje pakrantėje neužšąlantis Klaipėdos uostas. Klaipėda — savotiški Lietuvos vartai į Vakarą Europą ir pasaulio uos­tus. Todėl krovinių transporto sistemos plėtros perspektyvos yra tiesiogiai susijusios su tarptautinės reikšmės transporto koridorių ir Klaipėdos jūrą uosto tolesne raida.

Krovinių programa

1994 metų pradžioje Lietuvos Vyriausybė patvirtino Nacionalinės trans­porto plėtros iki 2010 metų programą, taip pat pagrindinių priemonių įgy­vendinimo planą. Šie svarbūs dokumentai apima šiuos pagrindinius valstybi­nės transporto politikos momentus:

  1. Integravimasis Europos transporto sistemą ir transporto rinką, pa­naudojant patogią geopolitinę Lietuvos padėtį;
  2. Lietuvos Respublikos transporto veiklos sureguliavimas teisiniais do­kumentais, atitinkančiais Europos Sąjungos reikalavimams bei tarptautines konvencijas, reglamentuojančias transporto veiklą;
  3. Aktyvus valstybės dalyvavimas, užtikrinant stabilią transporto infrastruk­tūros objekto veiklą, pasitelkiant šiam tikslui būtinas investicijas;
  4. Privataus kapitalo įtraukimas transporto objektų veiklą juos privati­zuoj ant ir demonopolizuojant.

1994 m. kovo mėn. Graikijoje įvykusioje visos Europos transporto konfe­rencijoje tarp devynių prioritetiškai vystyting transporto koridorių Rytų ir Cen­trinėje Europoje yra ir svarbiausieji Lietuvos transporto koridoriai.

Krovinių importo (pristatymo) kainos šiuo atveju yra didžiausios, nes vežimo kaštų lygis Vakarą Europos rinkoje, palyginti su Lietuva, yra didesnis.

Gabenant tarptautiniais maršrutais vienarūšius krovinius (vienas siuntė­jas), kurie panaudoja visą transporto priemonės kilnojamąją galią, apmokėji­mas yra gerokai paprastesnis, negu gabenant surinktinius krovinius (keli siun­tėjai). Šiuo atveju krovinio siuntėjas gali pasirinkti: apmoka neišnaudotą trans­porto keliamąją galią arba tik krovinio dalį gabenant surinktinį krovini.

Ekspedicijos, samdančios privatų transportą kroviniams gabenti, su vežė­jais paprastai atsiskaito už nuvažiuotą kilometrų skaičią; su klientais ekspe­dicija atsiskaito sutartinėmis kainomis, kurias sudaro transportavimo išlai­dos ir atliktos paslaugos.

Krovinių ir perkraustymo maršrutai

Gabenant krovinius vietiniais maršrutais, transportavimo kaštai priklau­so nuo automobilio keliamosios galios ir nuvažiuoto nuotolio. Didėjant auto­mobilio keliamajai galiai už nuvažiuotą nuotolį yra mokamas didesnis tarifas. Ir atvirkščiai, naudojant nedidelės keliamosios galios automobilius už nuva­žiuotą nuotolį taikomas mažesnis tarifas.

Krovinių tranzito atveju yra taikomi didžiausi įkainiai. Tai susiję su veži­mo atstumų padidėjimu kertant valstybines sienas.

Gabenant krovinius tiek tarptautiniais, tiek vietiniais maršrutais galimos tam tikros nuolaidos ir baudos. Apmokėjimo už krovinių gabenimą nuolai­dos yra taikomos tais atvejais, kai yra sudaromos ilgalaikės krovinio siuntėjo ir ekspedicijos sutartys, reguliariai gabenami vienos rūšies kroviniai ir pan. Baudos yra taikomos vienai arba kitai sutarties šaliai sutarties netesybą atve­ju — už autotransporto subjektyvias prastovas, transportuojamų krovinių virš­svorį ir pan.

Perkraustymo paslaugų gabenimo kainos Vilniuje, kaip ir kitų rūšią kainos nėra pastovus dydis — jos kinta priklausomai nuo rinkos konjunktūros.

Taip pat naudotasi šaltiniu: Kokiu aspektu yra vertinamas transporto elementas logistinių pirkimų funkcijoje?

 

Seo seminarai Kaune Vilniuje

Seo žodis, prieš kelis metus dar stebinęs daugelį žmonių, šiandien jau nebestebina nieko. Tačiau stebina kur viso to galima išmokti… Seo nei mokykla, nei kolegija, nei universitetas neišmokys. Tai atlikti gali išmokyti tik praktiniai įgūdžiai arba kiti seo specialistai. Tam tikslui organizuojami seo seminarai Kaune ir Vilniuje.

Seo seminarų metu specialistai atskleidžia veikiančias ir jau nebeveikiančias seo technologijas. Paieškos algoritmai veikia maždaug dvidešimt metų ir per tą laiką labai stipriai pasikeitė, patobulėjo, atsinaujino. Tad ir seo nuolat keičiasi. Dėl to seminarų metu sužinosite kurios technologijos vis dar veikia, o kurios jau nebeveiksmingos. SEO seminarai Kaune didele dalimi yra mitų paneigimo seminarai, nes Kaune yra daug seo paslaugas teikiančių įmonių kurios paskleidusios daug teisingų ir neteisingų žinių. Tad negalime būti tikri, kad atlikdami vienus ar kitus veiksmus nepadarysime sau žalos, o ne teigiamo rezultato.

Įmonės neteisingą seo informaciją gali skleisti specialiai, kad nukentėtų konkurentai. Arba tam, kad šis darbas atrodytų daug sudėtingesnis. Nors gali būti ir nepiktybiškas būdas. Dalis būdų, kurie seniau veikė jau nebeveikia. Tačiau jie plačiai aprašyti internete. Ir dėl to žmonės juos skaitydami suklaidinami. Dėl to yra labai svarbu informacijos šviežumas. Labai daug informacijos  internete yra pasenusi – bet nuo to apsaugoti negali niekas. Turime patys atsirinkti.

Tad jei norite kokybiškos informacijos apie SEO geriausia pasisemti iš jau patyrusių SEO specialistų. Patyrę SEO specialistai vesdami seminarus pasidalins savo patirtimi, pasakys kas veikdavo seniau, o kas nebeveikia dabar ir t.t.  Jei jau turite šiokios tokios patirties tada seo seminaro metu galėsite sužinoti kokias klaidas darote. Be to turėsite klausimų ir patyrę specialistai galės Jums į juos atsakyti.

SEO seminaras naudingas tiek verslininkui, tiek įmonės darbuotojui

SEO seminaras naudingas tiek verslininkui, tiek įmonės darbuotojui tiek studentui. Jei esate verslininkas padidės pardavimai. O jei samdote SEO specialistus, tada suprasite ką jie daro. Nes dažnai paslaugas jie teikia nekokybiškai, paprasčiausiai piktnaudžiaudami tuo, kad niekas aplink nesupranta šios paslaugos esmės.

Jei esate įmonės darbuotojas, tada būsite daug vertingesnis savo įmonei kai mokėsite optimizuoti tinklapius paieškos sistemoms. Juk taip padidės įmonės pardavimai ir Jūsų kaip darbuotojo vertė. O tai jau bus puiki paskata padidinti Jūsų atlyginimą.

Na, o jei nedirbate nieko tai proga rasti sau naują profesiją, naują mėgiamą darbą. Ir net galimybę dirbti iš namų, patiems optimizuojant klientų projektus. Seo seminarų metu pamatysite, kad tai nėra taip sudėtinga kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Seminarai Kaune organizuojami bent kartą per mėnesį, nors dažniausiai surenkamos dvi trys dalyvių grupės.

Kituose miestuose seminarai vyksta rečiau. Bet jei turite poreikį – skambinkite ir rasime abiems pusėms tinkamą sprendimą.

Šaltinis: SEO paslaugų efektyvumo matavimas