Nagrinėjamo objekto analizė

Nagrinėjamasis objektas priklauso Panevėžio miesto savivaldybei, jis yra Panevėžio mieste, Velžio kelias 92 (15,16 pav.). Statybos kategorija – neypatingas statinys. Statybos darbų rūšis – rekonstrukcija, nauja statyba.

Sklypo plotas – 0.1500 ha. Pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, naudojimo pobūdis – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos. Šiuo metu sklype yra administracinis pastatas.

Pamatai

Pamatai – surenkamų gelžbetoninių blokų. Rekonstruojama pastato dalis yra pastatyta ant trijų surenkamų gelžbetoninių blokų eilių. Siekiant padidinti pamatų laikomąją galią, apatinė blokų eilė yra paguldyta ant šono. Pamatai įgylinti ne mažiau kaip 1,2 m nuo žemės paviršiaus. Statomo priestato pamatai daromi analogiškos konstrukcijos kaip ir rekonstruojamos pastato dalies.

Ant naujai įrengiamų pamatų viršaus įrengiamas armuotas monolitinis rostverkas su putų polistirolo šiltinimu. Terasoms pastatyti numatomis poliniai pamatai Ø200 mm. Esamos sienos yra pilnavidurių silikatinių plytų mūros. Dalis esamo mūro sienų rekonstruojamoje dalyje iš lauko pusės apšiltinamos pusiau kietos akmens plokštėmis. Iš lauko apmūrijama klikerinėmis fasadinėmis plytomis. Langai aliuminio profilių su stiklo paketais. Aliuminio profiliai iš lauko pusės tamsiai pilkos spalvos. Stogas – plokščias, medinių gegnių su bitumine rulonine danga.

Cokolis apšiltinamas putų polistirolo ploštėmis, ant šių plokščių bus įrengiamas fasadinis dekoratyvinis tinkas. Cokolinė pastato dalis tamsiai pilkos spalvos fasadiniais dažais.

Pastato rekonstrukcijos variantų ir efektyvumo rodiklių suformavimas

Siekiant užtikrinti optimalų rekonstrukcijos variantą bus nagrinėjami keletas pastato rekonstravimo variantų: viešbučio, butų, parduotuvių, kavinės bei kombinuoti variantai. Išanalizavus nekilnojamo turto rinką buvo pasirinkti tokie variantai:

  1. kavinė + 2a. viešbutis (motelis);
  2. parduotuvė + 2a. butai;
  3. biurai + 2a. butai;
  4. 1-2 a. butai.

Rekonstrukcijos variantų efektyvumo nustatymui kiekvienas variantas bus aprašomas taikant efektyvumo rodiklių sistemą. Buvo pasirinkti aštuoni ekonominiai, socialiniai bei techniniai efektyvumo rodikliai: rekonstrukcijos kaina, rekonstrukcijos pelnas,  vietovės prestižas, , pastato atitvarų garso izoliacija(Rw), pastato rekonstrukcijos trukmė, , galimybė automobilių parkavimui, rekonstruoto pastato rinkos vertė, kultūrinė infrastruktūra.

       Kavinė1- ame aukšte + 2aukštas kambariai (motelis). Pasirinkus šį projektą pastato pirmajame aukšte (383,96 kv. m.) būtų įrengta kavinė, ir 222 kv.m antrajame aukšte kambariams. Šitokiam variantui svarbus vietovės prestižas, kadangi nuo to priklauso klientų  apsilankymų srautas. Be to, kuo labiau ramesnis rajonas tuo tikslinčiau užeigą ir gyvenamuosius kambarius, kuriuose atvykę svečiai galėtų ramiai pailsėti.Šiuo atveju objektas yra Panevėžyje, šalia Velžio kelio, t.y. senojo kelio į Vilnių, tad įrengus automagistralę Panevėžys – Vilnius, prie šio kelio maža triukšmo. Automobilių parkavimui yra įrengiama apie10 vietų aikštelė ir 4 vietų garažas pirmame aukšte. Garažai bus skiriami nakvynei apsistojusių gyventojų automobiliams, o aikštelė daugiau skirta į kavinę užsukusiems klientams, tačiau esant didesniam srautui lankytojų, automobilius galima parkuoti ir prie šaligatvio.

Atvykusiems į kavinę ar motelį svečiams šalia pastato yra parkelis su vandens telkiniu, prie kurio įrengtos pasisėdėjimo vietelės.

        1a. parduotuvė + 2a. butai. Šiuo atveju pirmame pastato aukšte būtų įrengta parduotuvė, o kitame aukšte butai. Tačiau nepasitenkinimas gali kilti ir didesnio žmonių srauto šurmuliuojančio po langais, kai kurie asmenys gali nenorėti gyventi virš parduotuvės dėl galimo triukšmo, bet šią problema galima išspręsti gera garso izoliacija (56 dB)tarp pirmojo ir antrojo aukšto. Be abejo, abiems atvejams svarbus automobilių parkavimo klausimas, o automobilių  stovėjimo vietos daugiau būtų skirtos namo gyventojų automobiliams. Parduotuvei objekto dislokacijos vieta taip pat yra tinkama, dėl to kad šalia nėra didesnės parduotuvės, į kurią galėtų užsukti netoliese esančių daugiabučių  gyventojai ir žmonės išvažiuojantys iš miesto Velžio link. Vietovės prestižas šiuo atveju nėra lemiamas rodiklis, svarbiausia tyla bei ramybė, t.y., kad langai nebūtų orientuoti į judrią gatvę. Pastato atitvarų garso izoliacija turėtų būti 52 dB (STR 2.01.07:2003). O pastatas būtent ir yra prie ramios gatvės.

        1a. biurai+2a. butai.Šios kombinacijos atveju  biurams ypatingų reikalavimų nekeliama, nes automobilių parkavimui vietos užtenka, atitvaroms tarp biurų ir butų taipogi, nes biuro patalpose garsas dažniausia neviršija normų, gal kiek svarbesnės reikšmės turėtų vietovės prestižas, o butų reikalavimai aptarti ankstesniame variante.

1 a. Ir 2 a. butai. Šiuo atveju, kaip jau ir minėta anksčiau ,svarbu automobilių parkavimo vietos, nes daugelis šeimų turi po kelis automobilius ir renkantis būstą šis kriterijus gali turėti didelę reikšmę. Miesto želdynai ir rekreacinė infrastruktūra taipogi reikšmingas veiksnys, ypač šeimoms turinčioms mažų vaikų. Pastato atitvarų garso izoliacija irgi turi nemažos reikšmės renkantis būstą.

Šaltinis: Biurų rinka Panevėžyje

Niežulys, čiaudulys, skaudančios ar ašarojančios akys

Niežulys, čiaudulys, skaudančios ar ašarojančios akys, varvanti nosis įprasti alergijos požymiai. Galite vartoti vaistus nuo alergijos. Kad pasiektumėte geresnių rezultatų, gerkite juos dar neprasidėjus alergijos priepuoliui.Taip pat galite Išbandyti vieną toliau pateikiamų natūralių antihistaminų.Jums teks susidoroti Ir su žiedadulkėmis, namų dulkių erkėmis, gyvūnų pleiskanomis ar kitais mikroskopiniais pavojaus imuninę jūsų sistemą.

Natūralūs antihistaminai 

Dilgėlėse yra medžiagos, veikiančios kaip natūralus anti- histaminas. Sausai užšaldytų dilgėlių lapą kapsulių yra sveiko maisto parduotuvėse. Gerkite po 500 mg tris kartus per dieną.

Dviskiautis ginkmedis ne tik gerina atmintį, bet ir veiks­mingai kovoja su alergija. Ginkmedyje yra ginkgolidų, kurie slopina alergiją sukeliančių medžiagų aktyvumą (kraujo plokš­teles aktyvuojantį rodiklį, arba PAF). Gerkite iki 240 mg per dieną.

Kvercetinas, pigmentas, kuris vynuogėms suteikia violetinę, žaliajai arbatai žalią spalvą, slopina histaminų išsiskyrimą. Ger­kite po vieną 500 mg kapsulę du kartus per dieną (Įspėjimas: nevartokite kapsulių jeigu geriate dilgėlių preparatus, nes dil­gėlės turi kvercetino.)

Išbandykite ką nors iš žuvų pasaulio

Omega-3 riebalų rūgštys padeda nuslopinti uždegimą, kurį sukelia alergija. Lašiša, sardinės, šviežias tunas ir skumbrė yra puikus šią riebalų šaltinis. Jeigu jums labiau patinka gerti žuvų taukų kapsules, nusipirkite papildą — 1000 mg EPA/DHA (eikozapentaeno ir dokozaheksaeno rūgščių) junginį.

Sėmenų aliejus kitas puikus omega-3 riebalų rūgščių šaltinis. Per dieną suvartokite valgomąjį šaukštą sėmenų aliejaus. Galite įpilti jo į salotų padažą ar į stiklinę sulčių arba įmaišyti į vaisinį kokteilį, tačiau nešildykite.

Padės šios paprastos priemonės

Paraudusias, peršinčias, patinusias akis nuraminsite sumirkę flanelinį skudurėlį vėsiame vandenyje ir uždėję ant akių.

Į nosį purškiamas druskos tirpalas ilgai buvo vartojamas nosies gleivinei valyti, taip pat nosies landoms drėkinti. Bet naujausi tyrimai parodė, kad kai kurią purškiklią sudėtyje yra konservantą, galinčią pažeisti sinusą ląsteles. Todėl saugiau patiems pasigaminti purškiklį į nosį. Pusę arbatinio šaukštelio druskos ištirpinkite 250 ml šilto vandens. Pritraukite tirpalo į švirkštą, pasilenkite virš kriauklės ir atsargiai sušvirkškite jį į nosies landą.

Apsisaugokite nuo šienligės simptomų

Pasilikite namie, kai griaudžia perkūnija. Prieš audrą smarkiai padidėja oro drėgmė, dėl to žiedadulkią grūdeliai išbrinksta, sprogsta ir skleidžia alergenus, sukeliančius šienligės priepuolį.

Eidami į lauką, užsidėkite plačius akinius nuo saulės, kad žiedadulkią nepatektą į akis.

Jeigu jums nesvarbu, kaip atrodote, kad išvengtumėte žie­dadulkią poveikio, dėvėkite veido kaukę. Parduotuvėse „Pasidaryk pats“ galima nusipirkti veiksmingą ir nebrangią mažą filtruojamąją kaukią, skirtą žmonėms, dirbantiems dul­kėtoje aplinkoje.

  • Būdami lauke, apsisaugoti galite ir „spąstais žiedadulkėms“. Snervią vidą patepkite vazelinu. Manoma, kad aplink sklan­dančią žiedadulkią sporos įkvėptos įstrigs lipniame sluoksnyje.

Važiuodami automobiliu, uždarykite langus. Jei auto­mobilyje įrengtas oro kondicionierius, nustatykite recirku- liavimo režimą, kad į vidą nepatektą žiedadulkėmis užterštas oras. Kai kuriuose automobiliuose yra žiedadulkią filtras detales galite išsiaiškinti artimiausiame automobilią servise ar automobilią salone.

Prieš eidami miegoti, išsitrinkite galvą, kad dulkią ir žie­dadulkią nepatektą ant pagalvės.

 

Septikų ir valymo įrenginių tipai ir konstrukcijos

Septikai būna dviejų pagrindinių tipų:

  • Septikai – sėsdintuvai.
  • Septikai – pūdytuvai.

Septikai – sėsdintuvai yra mažesnio tūrio, juose telpa mažiau nuosėdų. Dėl to jos mažiau perpūva. Mažesnio tūrio septikų statyba kainuoja mažiau, tačiau mažiau perpuvusios nuosėdos (dumblas) turi stipresnį nemalonų kvapą. Be to, dažniau tenka išvežti didesnius dumblo kiekius, sudėtingesnis jo tolesnis apdorojimas. Tai didina septiko eksploatacijos išlaidas. Todėl tikslinga statyti brangesnius, bet paprastesnius ir pigesnius eksploatuoti, septikus – pūdytuvus. Kai kuriuose Vokietijos rajonuose dėl šių priežasčių septikai – sėsdintuvai laikomi netinkamais.

Mažiausias būtinas septiko – sėsdintuvo, skirto aptarnauti vieną šeimą (iki 5 žmonių) darbinis (t.y. nuosėdų, skysčio ir plutos užimamas) tūris – 3 m3, o septiko – pūdytuvo – 6 m3.

Septikai būna vienos, dviejų, trijų ir keturių kamerų. Dviejų, trijų ir keturių kamerų septikai vadinami daugiakameriniais septikais. Pastaraisiais metais vyrauja trikameriniai septikai. Juose geriau išvalomos nuotekos. Neretai trečioje kameroje statomas ir siurblys, skirtas valytas nuotekas perpumpuoti į biologinio valymo įrenginius.

Gyvenviečių nuotekų surinkimas ir valymas gali būti centralizuotas ir decentralizuotas.

Esant centralizuotam nuotekų surinkimui ir valymui, t.y. esant centralizuotai nuotekų valyklai, joje septikai gali būti naudojami aptarnauti iki 500 gyventojų, o septikų darbinis tūris siekti 36 m3 ir daugiau.

Rekomenduojamas dumblo šalinimo periodiškumas iš tokių septikų – vieną kartą kas 1 – 3 mėnesius. Gyvenvietėse, kuriose yra per 500 gyventojų, rekomenduojama statyti pirminius sėsdintuvus su automatizuotu dumblo šalinimu erliftais. Tokie pasiūlymai pateikti Anglijos specialistų. Vokietijoje tokiais atvejais kartais statomi arba tebenaudojami ir dviaukščiai sėsdintuvai.

Septikai turi būti nelaidūs vandeniui. Jie statomi kiek žemiau žemės paviršiaus lygio, yra uždaro tipo.

Dažniausiai septikai daromi iš gelžbetonio (surenkamų elementų arba monolitiniai), rečiau – iš stiklaplasčio, plastmasių.

Septikai būna apvalios formos arba stačiakampiai. Apvalūs septikai dažniausiai daromi iš gelžbetoninių žiedų ir kitų surenkamų elementų.

Septikų schemos

4.1 pav. pavaizduotas trikamerinis, apvalios formos septikas su nuotekų pratekėjimo angomis pertvarose ir atvirais nuotekų įleidimo ir išleidimo vamzdžiais, o – 4.2 pav. – septikas su trišakiais.

Kai naudojamas daugiakamerinis septikas – sėsdintuvas, jo darbinis (hidraulinis) tūris yra apskaičiuojamas pagal normą – 300 l/gyv., tačiau tokio septiko tūris turi būti nemažesnis nei 3 m3. Po jo sekančios biologinio valymo grandies rekomenduojami įrenginiai yra: aerotankai, biofiltrai, biodiskai, tvenkiniai, augaliniai filtrai.

Kai naudojamas daugiakamerinis septikas – pūdytuvas, jo tūris yra apskaičiuojamas pagal normą – 1500 l/gyv., tačiau septiko darbinis tūris turi būti ne mažesnis kaip 6 m3. Sekančios, biologinio valymo grandies įrenginiais rekomenduojamos: filtracinės tranšėjos, filtraciniai šuliniai, požeminės filtracijos laukeliai.

Biologinio valymo įrenginių – aerotankų perteklinis aktyvusis dumblas perpūdymui gali būti išleidžiamas (perpumpuojamas) į septikus. Tokiais atvejais tenka padidinti septiko tūrį perteklinio aktyviojo dumblo talpinimui.

Naudojant biologiniam valymui biofiltrus, susidaranti perteklinė biologinė plėvelė taip pat išleidžiama į septiką, atitinkamai padidinant septiko tūrį.

šaltinis: Racionalus nuotekų tvarkymo problemų sprendimas

Pratarmė apie tulpes ir jų rūšis

Gėlės turi praeiti, ateiti, žmonių prie­raišumo trauką varge, džiaugsme, kasdienybėje. Tulpių vieta išskirtinė. Šie pavasario pranašai, atbudusios gamtos kūdikiai, jau daug amžių labai laukiami ir paplitę.

Mūsų krašte tulpės augintos nuo se­no, įpintos tautiniuose raštuose, apdai­nuotos dainose, vadintos labai jvairiais vardais: tuliponais, tiliponais, tulbelė­mis, tulpijomis, tulponais, peliponais, piliponais, stulpanais. Senųjų tulpių dar labai gausu miestų, miestelių ir kaimų darželiuose, kurių kaip praeities reliktų svarba kasmet vis didesnė.

Tačiau Lietuva tulpių kraštu tapo tik­tai pokario metais, kai daugelis tautiečių paskatinti Lietuvos sodininkystės draugijos (1959-1986 m.), vėliau Lie­tuvos respublikinio agrokooperatinio susivienijimo „Sodar jkūrėjų, vadovų ir entuziastų, ėmė auginti gėles ir jomis puošti savo aplinką. Tulpės kolekcionuojamos, kasmet rengiamos jų paro­dos, paskaitos, jomis domisi vis daugiau augintojų. Šie augalai tampa daugelio šeimų, ypač miestiečių, svarbia biu­džeto paspirtimi.

Importas

Nuo 1967 m. tulpių svogūnus ėmė importuoti iš Olandijos, jas pradėjo auginti ūkiai, iš jų daugiausiai Rad­viliškio raj. Beinoravos tarybinis ūkis. Tulpininkystei plisti Lietuvoje didelės įtakos turėjo buvusios LTSR žemės ūkio ir komunalinio ūkio ministerijos, o ypač Lietuvos respublikinis susivienijimas „Sėklos“. Nemažas ir mokslinių istaigų indėlis.

Lietuvos sodininkystės ir daržinin­kystės institute (buvusioje Vytėnų sodininkystės ir daržininkystės bandymų stotyje) nuo 1968 m. atliekami bandymai, kuriais remiantis, kvalifikuotai išspręsta ir patikslinta tulpių auginimo agrotechnika. Lietuvos žemdirbystės mokslinio tyrimo institute Dotnuvoje yra gausi tulpių kolekcija, seniai tapusi nuolat veikiančia paroda, kur galima pasimokyti ne tiktai pažinti tulpių veis­les, bet ir pasisemti auginimo patirties

Lietuvos Mokslų Akademijos Kauno botanikos sode nuo 1961 metų tiriamos tulpių augimo ir vystymosi reguliavi­mo galimybės, pastaraisiais metais dė­mesį sutelkiant svogūnų reprodukci­nėms savybėms nagrinėti. Rašant kny­gą, pasinaudota ir šių tyrimų medžiaga.

Tulpių veislės

Apie tulpių veisles. Jame detaliai aprašyta Botani­kos sodo tulpių kolekcijos 237 veislės iš joje esančių 506. Norint veishų api­būdinimo darbą padaryti lengvesni, jos išdėstytos grupėmis, remiantis da­bar galiojančia tarptautine tulpių kla­sifikacija, ir pateikiamos pagal spalvas, o kur buvo galima ir pagal spalvinius derinius ar tonus, kiek siauriau jas ap­rašant. Iš viso aprašyta 665 veislės (tar­pe jų 101 veislė iš literatūros). Be to, knygoje pateiktos pagrindinės žinios apie tulpių biologiją, morfogenezę, ag­rotechniką bei augalų apsaugą. Yra atskiras skyrius apie tulpių pražydini­mą. Knygoje pateikti Kauno botanikos  sode daugell metų (1983 1987 m.) da­rytų bandymų duomenų vidurkiai apie plačiau auginamų tulpių veislių (iš viso 72) visų dydžių svogūng dauginimosi intensyvumą.

Kam skirta?

Ši info skiriama visiems, besidomin­tiems tulpėmis ir norintiems geriau jas pažinti. Tegul tulpių grožis kiekvieną augintoją skatina tobulėti, nesvarbu kokj darbą jis bedirbtų ir kaip begy­ventų. Tikime, kad mūsų skaitytojas, ypač jaunasis, sieks tulpių jvairovės ir gausos su lietuviui būdingu darbštumu, dora ir dosnumu.

Dėkojame „Mūsų sodų“ žurnalo vy­riausiajam redaktoriui Pranui Keibui už paskatinimą rašyti šią knygą bei mo­ralinę paramą. Už jvairią pagalbą nuo­širdžiai dėkojame Ramūnui Budriūnui, Antanui Lingiui, Marijai Leonavičienei, Irenai Damidavičiūtei, Jūratei Šriubė­nienei, Irenai Pečiulienei, Aldonai Mig­linienei, Ritai Raziulytei, Auksei Ba­liūnaitei, Eleonorai Ivanauskienei, Al­donai Atkočaitytei, Vidmantui Juroniui.

šaltinis: https://lt.wikipedia.org/wiki/Tulp%C4%97

DARBO SĄNAUDŲ PASKAIČIAVIMAS PAMATŲ IŠORINĖS RŪSIO SIENOS REMONTO TECHNOLOGINIAM PROCESUI

Eil.

Nr.

Norma

tivu  §

Darbų

aprašymas

Mato

vnt.

Kiekis Darbo sąnaudos

žm. val.

Mašinos sąnaudos

maš. val.

Medžiagų

pavadinimas

Mato

Vnt.

Kiekis
viene-

tui

visam

darbui

mechanizmas

 

viene-

tui

visam

darbui

viene-

tui

visam

darbui

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13
1.  

N46-179

 

 

N46-180

Betoninių grindų išardymas:

25mm storio cementinių ir betoninių dangų išardymas 30.00 žm.val

(dangos storis 100mm)

Kiekvieniems 5mm dangos išardymui resurso kiekis 3,80 žm.val.

 

(100-25)/5=15

100m2 0,242 87,00 21.05
2. R1-5 I grupės grunto kasimas rankiniu būdu netvirtinant, ardant, keičiant arba stiprinant pamatus m3 8.86 2,40 21.26
3. R11-76-13 Lygių paviršių nuvalymas vandeniu, naudojant aukšto slėgio plovimo įrenginį dirbant ant žemės 100m2 0.42 27,00 11.34 Aukšto slėgio plovimo mašina 13,50 5.67 1. Vanduo m3 3,0 1.26
4. R23-152 16mm skersmens skylių gręžimas perforatoriumi, mūrinėse konstrukcijose, kai gręžimo gylis 250mm 100vnt 0,64 7,90   5.06 Smulkūs mechanizmai 6,00 3.84
5. R24-17 Plieninių sąramų, sijų iki 50 kg masės montavimas rankiniu būdu T 0.041 29 1.2 1.Plieninės statybinės konstrukcijos T 1,0 0.041
6. N6-202-2 Konstrukcijų armavimas, kai tinklo arba karkaso masė iki 50 kg T 0,378 14,00 5.29
7. N6-192 PERI „HANDSET“ sistemos klojiniai sienų betonavimui

Pastaba: įrengimas dauginamas iš koeficiento:

100m2 1.54 40,20 61.9 1. Specialus tepalas klojiniams l 2,5 3.85
2. „HANDSET“ sistemos klojiniai m2 100 1.54
8. N6-222-8 Gelžbetoninių pamatų betonavimas, paduodant siurbliu m3 10.54 1,70 17.92 Betono siurblys 0,14 1,47 1.Betonas C20/25 m3 1,015 10.7
Vibrato

rius

0,9 9.5
9. N6-192 PERI „HANDSET“ sistemos klojiniai sienų betonavimui

Pastaba: išardymas dauginamas iš koeficiento :

100m2 1,54 26,80 41,27 1. „HANDSET“ sistemos klojiniai m2 100 1.54
10. N1-307 Tranšėjų, iškasų ir duobių užpylimas I grupės gruntu, rankiniu būdu.

Pastaba: darbo kiekis dauginamas iš purumo koeficiento:

100m3 0,077 90,00 6.96
11.  

 

N11-57

 

N11-58

 

Betoninių  grindų įrengimas:

30mm storio betoninė danga, atliekant darbus siurbliu

(dangos storis 100mm)

Kiekvienam 5mm betoninės dangos storio pokyčio, atliekant darbus siurbliu, pridėt pagal N11-57

 

(100-30)/5=14

100m2 0,0202 42.10 0.85 Betono siurblys

 

3.89 0,078 1.Smėlis sijotas  

m3

 

 

0,26

 

0,87

2. Portlandcementas T 0,0152 0,051
3. Cementinis skiedinys m3 0,16 0,53
4. Betonas  

m3

 

10,20

 

2,226

 

 

 

 

12.  

N6-200

 

 

Plienių įdėtinių detalių tvirtinimas, kai detalės masė iki 2 kg T 0,0256 182,0 4,65 1. Plieninės įdėtinės detalės T 1,0 0,025

Prie šio straipsnio būtina perskaityti: Pamatų montavimo technologinio proceso aprašymas

Kai kurių frezų konstrukcijos

Prikabinama traktorinė žemės freza K2,1 (darbinis plotis 2,1 m) turi pjaunamąjj aparatą 1, lietini rėmą, atsiremianti j du važiuojarnuosius ratus 4, pavary mechanizmą 15, trumpąją 18 ir ilgąją 20 grąžulo dalis, sėdynę 10, piaunamojo aparato keliamąjj mechanizmą su svirtimi 7 ir pamina 8, piaunamojo aparato pa­svirimo mechanizmą su svirtimi 6; grąžulo posūkio mechanizmą su šturvalu 9 ir jjungimo mechanizmą su pamina 12.

Freza ir jos konstrukcijos

Freza aparato dalgi judina skriejiko velenas, kurį suka važiuojamieji ratai 4 per pavarų mechanizmą 15. Norint žemai nupiauti išgulusią žolę, perstatomos pavažos 7 (žr. 126 pav.) pirštuotos sijelės šliūžėse 4 ir 8 ir pasvirimo me­chanizmo svirtimi 6 (126 pav.) piaunamasis aparatas nustatomas žemiausiam piovimui.

Sutikęs kliūtį (akmenį, kupstą, kelmą), mechanizatorius, pa­spaudęs koja paminą 8 ir ranka keliamojo mechanizmo svirti , greitai pakelia pjaunamąjj aparatą. Pravažiavus aparatas nuleidžiamas ir piaunama toliau.

žemės frezos – 126 pav.

Visam darbiniam šienapiovės pločiui panaudoti šturvalu 9 pasukamas grąžulas 20, jjungiant slieko pavarą ir trauklę 19.

Reketinė mova 5 (126 pav.), kuri yra pjaunamojo• aparato jjungimo ir išjungįmo mechanizmas, jjungiama ranka ir išjungia­ma koja, paspaudus paminą 8.

Grąžulo 20 (126 pav.) saugiklis automatiškai atjungia šiena­piovę nuo traktoriaus, užvažiavus ant kliūties ar žolei užkimšus piaunamąjį aparatą.

Žolės freza K-2,1 turi ąšį o antrai frezai prikabinti. To­dėl galima sudaryti agregatą iš dviejų ir daugiau prikabinamų frezų arba vienos pakabinamos ir dviejų prikabinamų. Kiekvieną šienapiovę aptarnauja mašinistas.

Pakabinama freza KCX-2,1 (126 pav.) (darbinis plotis • 2,1 m). Ja pakabinama traktoriaus 1:1T-20 dešinėje pusėje tarp priekinių ir užpakalinių traktoriaus ratų.

Pagrindinės šienapiovės – frezos dalys ir mechanizmai: piaunamasis aparatas 8, piaunamojo aparato pakėlimo ir nuleidimo mechaniz­rnas 5 ir pasvirimo mechanizmas. Šios šienapiovės piaunamasis aparatas įtaisytas taip, kaip ir šienapiovės K-2,1.

Remtasi straipsnių: Žemės frezos ir šianapjovės ir jų konstrukcijos

Geodezinių matavimų naujienos Utenoje

2017 metai pateikė ne vieną naujieną Lietuvoje. Keičiasi reglamentai bei taisyklės. O kas pakito geodezinių matavimų srityje?

Geodezinių matavimų apibrėžimas neprarado savo esmės, tai vis dar yra tikslių žemės sklypo duomenų nustatymas, koordinuojant žemės sklypo ribų posūkio taškus, esamus statinius, žemės naudmenų kontūrus ir inžinerinius tinklus. Nesvarbu kurioje Lietuvos dalyje darbai bus atlikti ar Utenoje, ar Klaipėdoje, o gal Pasvalyje, visur galios tie patys reikalavimai.

O gal pakito naudojama technika? Čia per daug abejoti neverta. Ji tikrai pasikeitė, jau nebe 1995 metai. Matininkai investuoja į savo techniką ir dabar geodeziniams matavimams naudoja naujausius GPS imtuvus ir lazerinius tacheometrus. Darbas privalo būti atliktas tiksliai ir nepriekaištingai. Kelis kartus kartoti matavimo darbus – neprofesionalu.

Panašu, kad darbo tikslas nepasikeitė, nepakito ir naudojama technika, o gal yra kokių nors naujienų pačiame matavimo procese? Kaip ir anksčiau, taip ir dabar viskas prasideda nuo žemės sklypo ribų nustatymo. Tada jau galima tiksliai apibrėžti žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates, žinoma, kad tuo metu koordinuojami sklype esantys pastatai bei įrenginiai, inžineriniai tinklai ir žemės naudmenų kontūrai.

Žemės sklypo planas

Po matavimo darbų sudaromas žemės sklypo planas, apskaičiuojama jo vidutinė rinkos vertė. Galiausiai parengiami sklypo kadastro duomenys ir sudaroma nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla. Duomenys teikiami patikrai, jei viskas atlikta teisingai ir kontroliuojančios institucijos nesuranda jokių pažeidimų, matavimo darbai baigiami. Panašu, kad ir šiame žingsnyje jokių esminių pakeitimų nėra. Bet kažkas turėjo pasikeisti?

Žinoma, atsirado vienas esminis pakitimas, kurio išvengti tiesiog nebuvo įmanoma. Anksčiau žmonės už atliktus darbus atsiskaitydavo litais, dabar tai daro eurais. Tai vienintelė naujiena geodezinių matavimų srityje. Suprantama, kad ji nėra esminė.

Panašu, kad matininkai jau sugebėjo sukaupti nemenką praktiką šiuose darbuose. Puikiai įvaldė naujas technologijas bei specialius įrankius, darbus geba atlikti laiku ir be klaidų. Tad kam reformuoti ar keisti esamą sistemą? To tikrai nereikia daryti, o jei prireikė atlikti geodezinius matavimus Utenoje, nebijokite kreiptis į specialistų kompaniją, kuri darbus geba atlikti taip, kaip pridera.

Taip pat remtasi šaltiniu: https://lt.wikipedia.org/wiki/Geodezija

Vestuvinių puokščių mados 2017 metams

Kiekvieni metai pateikia naujų tendencijų vestuvių srityje. Suprantama, kad mada aklai sekti niekada nedera, nes vieniems pritrūkta laiko viską sužinoti, kiti nelabai nori investuoti papildomus pinigus.

Nors susipažinti su tam tikromis gairėmis pravartu, nes tendencijų faktiškai laikosi visi paslaugų teikėjai, nuo tortų kepėjų iki puokščių rišėjų. Šie metai labai didelių permainų puokščių srityje tikrai nežada. Vis dar vyraus pastelinės spalvos bei nemenkas kiekis žalumos. Suprantama, kad tendencijos tikrai negali nulemti visiškai jaunosios pasirinkimą, nes patys floristikos ekspertai teigia, kad pačią gėlių kompoziciją dera pritaikyti prie bendros nuotaikos. Puokštė turi derėti ir su suknele ir su jaunosios makiažu ir bendra kuriama nuotaika, jei norite, kad jūsų rankose būtų aguonos gėlių, jų tikrai bus, nes jaunosios norai yra patys svarbiausi šią dieną.

Aišku, asmenys, kurie nori išskirtinumo per ilgai snausti tikrai neturėtų, nes tam tikras gėles reikia atsivežti, o tai geba užtrukti iki kelių savaičių. Šioje vietoje nieko per daug nepakeisi, visų variantų vienoje vietoje tiesiog neįmanoma turėti. Norite originalumo, tai per daug ilgai ir nelaukite, tada bus progų kažką koreguoti, keisti ir pan.

2017 metai vestuvių srityje tikrai nebus kažkuo labai išskirtini. Lietuviai pamėgo šviesą, tvarką, lengvą klasiką. Pompastika liko praeityje, dabar jauni žmonės nori į būsimą santuokinį gyvenimą žvelgti šviesai ir užtikrintai, tad paprastumą, rafinuotumą ir dailią ramybę užtikrinantys deriniai yra labai populiarūs, nes jie neįpareigoja ir leidžia būti savimi. Tą dieną norisi ne tik save demonstruoti, bet ir dalyvauti šventėje, bendrauti su širdžiai mielais žmonėmis, o tai galima pasiekti tik labai elementariomis priemonėmis.

Vestuvės ir mada

Vestuvėse atsiranda ir naujos mados, naujosios technologijos ir socialiniai tinklai suteikia galimybę dalintis šventės nuotaika. Neretai šventės aplinkoje prašoma sukurti mini foto zoną, kur visi galėtų nestandartiškai įsiamžinti ir savo sukurtomis nuotraukomis dalintis internete. Pagalvokite ir apie tai, pagalvokite ir apie mielas bei kuklias dovanas kiekvienam vestuvių svečiui, per daug nesijaudinkite dėl puokštės. Ji turi derėti, būti subtili puošmena, o ne pats svarbiausias dienos akcentas.

šaltinis: Tobulos vestuvinės puokštės paieška Vilniuje

XX a. pradžioje pasirodė nauja transporto priemonė — automobilis.

XX a. pradžioje pasirodė nauja transporto prie­monė — automobilis. Tačiau praėjo dar keli dešimt­mečiai, kol automobilis pakeitė arklių transportą. Po Pirmojo pasaulinio karo Paryžiaus gatvėse pasirodė nauja visuomeninio transporto priemonė automo­bilis su įrengtu taksometru kilometrams bei mokes­čiui skaičiuoti. „Taksi“ jinai buvo pavadinta neat­sitiktinai. Šis vardas primena Francisko Taksi dili­žanus, kurių ratai riedėjo vėliau ne tik Burgundijos, bet ir visos Europos keliais.

1662 metais Paryžiuje jau organizuojamas karie­tų eismas iš anksto nustatytais maršrutais: atsiran­da keleivinis miesto transportas. Reguliariai važinė­jančios tam tikrais maršrutais daugiavietės karietos vėliau pavadintos omnibusais. Paryžiaus gatvėmis pagal grafiką kursuojančiose karietose buvo po 8 vietas, važiavimo mokestis — penki sū. Tarnų ir dar­bininkų karietas neįleisdavo, jos buvo skirtos aukš­tesniųjų luomų keleiviams.

Omnibusų būta mažesnių ir didesnių, vieno ir dviejų aukštų. Pavyzdžiui, 1860 metais Leipcige va­žinėjo dviaukščiai dviejų arklių traukiami omnibu­sai, kuriuose tilpdavo 24 keleiviai. Iš omnibusų sa­vininkų nebuvo imamas tiltų mokestis — tai savotiš­ka privilegija šiam keleiviniam transportui, nemažai pasitarnavusi jo populiarėjimui.

Iš pradžių omnibusai buvo itin madingi, tačiau tikrai reikalingi jie buvo tik dideliuose miestuose: mažesniuose galima lengvai apsieiti ir be jų. Atsira­dę miestuose, omnibusai vėliau išvažiuoja užmies­čio kelius, paplinta kaip viena iš keleivinio transpor­to rūšių. Tačiau tolimam susisiekimui patogesni pa­sirodė esą ne omnibusai, bet diližanai, kurie, beje, nustatytais maršrutais kursuodavo ir miestuose.

Diližanas – Lietuvos pirmasis visuomeninis transportas

Lietuvoje pirmasis sausumos visuomeninis trans­portas buvo diližanai. Jie kursavo mūsų plentais, o vėliau ir miestų gatvėmis. XIX a. pradžioje kelis di­ližanus turėjo Kaunas. Jais keleiviai leisdavosi to­limas keliones. 1863 metais, pro Kauną pradejus va­žinėti traukiniams, diližanų sumažėjo.

Kaune diližanais važinėdavo įvairios kilmės žmo­nės, todėl buvo uždrausta kinkyti ketvertą arklių dviem porom — mat tai buvo kilmingųjų privilegija. Arklius kinkydavo vieną šalia kito. Diližane tilpdavo 10 žmonių.

Lietuvos miestuose buvo ir lengvų fajetonų bei fiakro tipo karietų. būta gana populiarių, nes visiškai miestų vežikų karietos Lietuvoje išnyko tik apie 1950 metus.

Taksi gimimas

Tokią praktiką galima laikyti šių dienų tak­si gimimu (šiandien taksi taip pat turi savo emble­mą, užmokestis imamas pagal nuvažiuotą nuotolį). Paryžiuje karietū nuomojimas labai išpopuliarėjo, at­sirado daugiau nuomojimo kontorų, prasidėjo kon­kurencija. Policija pradėjo imti iš fiakrų savininkų mokesčius. Maždaug tuo pačiu metu nuomojamos karietos atsirado Londone. XIX a. fiakrai buvo jau gana įprasta ir paranki transporto priemonė, kuria miestų gyventojai mielai naudodavosi išvykoms tolimesnius miesto rajonus arba i užmiestį.

Šaltinis: https://lt.wikipedia.org/wiki/Automobilio_istorija

 

MEDINIŲ STOGŲ DAŽYMO DARBAI

Mediniai (gontų ar skiedrų) stogai taip pat medinės sienos ir tvoros dažomi švediškais ar suomiškais dažais.

Švediškų dažų receptas. 10 kv. metrų medinio paviršiaus dukart nudažyti imama 5,5 litro vandens, 220 g geležies kuporoso arba (šviesiems dažams) tiek pat alūno, 250 g ruginių pikliuotų miltų ir 900-1250 g dažų (ochros, anglų raudonųjų, geležies oksido ir pan.).

Į minkštą. (lietaus ar upės) vandenį supilamas geležies kuporosas arba alūnas, ir pašildoma. Kai jis ištirpsta, dalis tirpalo nupilama ir jį tirštai įmaišomi miltai. Miltus reikia gerai ištrinti, kad neliktų sausų dalelių, ir atskiesti likusia dalimi tirpalo. 15 minučių pavirinus, supilami dažai ir, nuolat maišant, dar pavirinama 15 minučių. Po to galima dažyti.

Suomiškų dažų receptas. 10 kv. metrų medinio paviršiaus du kartus nudažyti imama 5,5 litro vandens, 300 g geležies kuporoso arba (šviesiems dažams) tiek pat alūno, 250 g valgomosios druskos, 400 g sėmenų aliejaus arba pokosto, ir nuo 1250 g iki 1500 g dažų.

Į vandenį sudedamas geležies kuporosas arba alūnas ir valgomoji druska. Nuolat maišant, vanduo pašildomas, kol viskas ištirpsta. Skyrium maišomi dažai su nedideliu kiekiu tirpalo ir paskui su pokostu arba aliejumi, kol gaunamas skystas mišinys — emulsija. Gautasis mišinys supilamas atgal tirpalą, ir, pavirinus dar apie 15 minučių, galima dažyti.

Perkraustymo paslaugos Vilniuje prieš ir po dažymo darbų.

Dažant, indą su dažais reikia visą laiką laikyti ant silpnos ugnies, kad dažai neatšaltų.

Šiuose receptuose nurodytas dažų kiekis svyruoja dėl to, kad dažų lyginamasis svoris yra nevienodas. Jei dažai yra sunkesni, jų dedama daugiau, jei lengvesni — mažiau.

Suomiški dažai yra patvaresni, negu švediški, nes juose yra aliejaus arba pokosto. Stogams geriau tinka pagal suomišką receptą paruošti dažai, o sienoms ir tvoroms — pagal švedišką. Stogams vartotini raudoni geležies oksidai, caput mortuum ir anglų raudonieji.

Kad dažymas pavyktų, reikia: 1) dažyti visai sausą paviršių, 2) dažyti karštais dažais, 3) dažyti du kartus (antrą kartą, — kai nuteptas paviršius visiškai išdžiūsta), 4) dažyti tik saulėtą ir sausą dieną, 5) kad stogas nebūtų senesnis kaip 1 metų, o sienos, kad ir senesnės, bet sveikos, dar neapsamanojusios.

Dažoma, kaip ir dažant kalkiniais dažais, — dideliais teptukais-mojuokliais arba dažytuvais. Trobesio langai, durys, langinės, pagražinimai ir karnizai dažomi aliejiniais dažais. Prieš šiuos darbus kaip visada imtinai patariama išsivežti baldus.

Remtasi – https://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%BDaliasis_stogas