Fikusas Bonsai (Ficus Ginseng)

Jei jums sunku prižiūrėti bonsai medį, vietoj jo galite pabandyti auginti fikusą bonsą. Žinoma, kad šie medžiai labiau tinka pradedantiesiems, todėl gali būti geresni žmonėms, kurie pradeda auginti miniatiūrinius medžius.

Ženšenio fikuso bonsai medžio auginimas yra puiki idėja hobiui ar dovana kolegai sodininkui. Fikusas labiausiai išsiskiria savo išvaizda, nes išaugina storas šaknis, iškilusias virš žemės.

Ženšenio ficus bonsai yra patrauklus ir lengvai prižiūrimas augalas. Jis turi storą stiebą, ovalo formos lapus ir dryžuotą ir rausvai pilką žievę.

Auginti ir prižiūrėti ženšenio ficus bonsą lengva, jei laikotės kelių paprastų gairių.

Svarbu įsitikinti, kad jūsų bonsai fikusas gauna pakankamai šviesos. Galite pastatyti ant palangės kambaryje arba lauke, saulėtoje vasarą. Bonsai ženšenis netoleruoja atspalvio.

Geriausias fikuso vazonų mišinys yra gerai nusausinantis vazonų mišinys, kurį galima rasti daugumoje sodo parduotuvių arba internete. Šį gerai nusausinantį dirvožemio mišinį taip pat lengva maišyti patiems. Galite sumaišyti bonsų fikusui skirtą žemę, sumaišę 2 dalis vazoninio dirvožemio su 1 dalimi durpių samanų ir 1 dalimi perlito.

Laistykite ženšenio fikusą, kai tik dirva šiek tiek išdžius. Palaistyti verta kiekvieną dieną, tačiau stenkitės nelaistyti tiek daug, kad bonsai imtų mirkti, nes tai gali sukelti grybelines ligas. Jei augalas auga labai šiltoje aplinkoje, jį reikės laistyti dažniau. Norėdami išvalyti dulkėtus lapus, nuvalykite juos drėgnu popieriniu rankšluosčiu arba apipurkškite vandeniu iš purškimo buteliuko.

Ficus bonsai augalas netoleruoja šalčio, todėl jo negalima laikyti lauke, kai temperatūra žemesnė nei 15 laipsnių. Tačiau jis gali toleruoti mažą drėgmę dėl vaškinių lapų ir iš tikrųjų gerai auga drėgnoje aplinkoje.

Bonsai medžiams retkarčiais reikia papildomų maistinių medžiagų, nes jie nenaudoja daug dirvožemio. Bet kokios universalios skystos trąšos iš darželio ar sodo centro turėtų gerai veikti.

Vegetacijos metu fikusą svarbu tręšti kas kelias savaites. Geriausia naudoti subalansuotas trąšas, o lengviausia naudoti skystąsias trąšas. Būkite atsargūs ir nenaudokite per daug trąšų, nes tai gali pažeisti medžio šaknis.

Žiemą fikuso nereikėtų tręšti, nes jis aktyviai neaugs ir jam nereikės papildomų maisto medžiagų. Fikusą vėl galite pradėti tręšti ankstyvą pavasarį, kai jis vėl pradeda aktyviai augti.

Genėjimas yra gyvybiškai svarbi bonsai augalų priežiūros dalis, nes padeda kontroliuoti augalo formą ir dydį. Pašalinus nudžiūvusius lapus ir šakas, bonsai augalus galima paskatinti augti tankiau ir pasiekti norimą formą. Kaip ir bet kurio kito tipo kambarinių augalų atveju, fikuso augalams bus naudinga reguliariai genėti.

Jums nereikia genėti savo medžio metus ar ilgiau, kad jis sustiprėtų. Kai būsite pasiruošę genėti lapus, nupjaukite iki dviejų lapų kas šešis ar aštuonis lapus.

Fikusus geriausia genėti žiemos pabaigoje arba ankstyvą pavasarį, prieš prasidedant naujam augimui. Nupjaukite visas negyvas ar pažeistas šakas aštriomis žirklėmis arba genėjimo žirklėmis. Jei auginate fikusą kaip bonsą, tai pats tinkamiausias metas suformuoti jį taip, kad jis atrodytų norima išvaizda. Tačiau būkite atsargūs ir negenėkite per stipriai, nes taip sumažės lapų ir sulčių kiekis.

Geriausias laikas persodinti fikusą yra pavasarį, kai augalas nebėra ramybės. Palaukite, kol dirva išdžius, tada atsargiai išimkite augalą iš vazono. Jei šaknys išaugo per ilgos, prieš persodinant jas galite nukirpti žirklėmis. Jei naudojate negilų vazoną, pravartu šiek tiek apkarpyti šaknis, nes taip šaknys bus kompaktiškos ir fikusas išliks sveikas.

Kai sodinate fikuso augalą, geriausia naudoti vazoną, kuris yra tik šiek tiek didesnis nei dabartinis. Naudojant per didelį vazoną, augalą perlaistydami gali atsirasti šaknų puvinys. Fikuso augalą nesunkiai padauginsite, nugenėję iš jo auginius.

Ficus bonsai yra linkę į įvairias ligas ir kenkėjus, tačiau tinkama jų priežiūra gali padėti išvengti arba sumažinti šių problemų.

Dažniausi augalų kenkėjai yra voratinklinės erkės, žvyneliai, miltligė ir amarai. Juos galima kontroliuoti neemo aliejumi arba indų ploviklio ir vandens mišiniu. Jei augalas perlaistomas, gali išsivystyti grybelinės ligos arba šaknų puvinys. Baltos arba juodos dėmės ant lapų gali rodyti grybelinę infekciją, kurią galima gydyti fungicidais.

Kokie yra dažniausiai užduodami klausimai apie ficus bonsai?

Jei jūsų fikuso lapai pradeda geltonuoti arba ruduoti, tai yra ženklas, kad į jį patenka per daug saulės šviesos. Ryški, netiesioginė saulės šviesa yra ideali, tačiau kelias valandas tiesioginių saulės spindulių ryte yra gerai. Tiesioginiai saulės spinduliai po pietų šiam augalui bus per šviesūs ir šilti.

Ar fikuso ženšenio augalai yra nuodingi naminiams gyvūnėliams? Taip, fikuso ženšenio augalai yra nuodingi naminiams gyvūnėliams. Valgydami šį augalą gali apsinuodyti ir katės, ir šunys.

Fikuso ženšenio augalas yra nuodingas katėms ir šunims. Lapuose ir sultyse esantys toksinai gali sukelti odos dirginimą, vėmimą ir viduriavimą. Nurijus didelius kiekius, šie toksinai gali pažeisti kepenis ir netgi sukelti mirtį. Jei turite šį augalą savo namuose, būtinai saugokite savo augintinius nuo jo. Jei pastebėjote, kad jūsų augintinis suvalgė fikuso, nedelsdami kreipkitės į veterinarijos gydytoją.

Ilgiausia ficus bonsai gyvenimo trukmė yra nuo 50 iki 100 metų.

Geriausios sąlygos fikusui yra virtuvė arba vonios kambarys su tinkamu šviesos kiekiu.

Ficus bonsai turėtumėte naudoti negilų puodą. Puodui tinkamas dydis būtų 25-30 cm skersmens. Taip pat vazono apačioje turi būti drenažo angos, kad tarp laistymo kartų žemė išdžiūtų.

Bonsai medelį rekomenduojama laistyti kartą per savaitę, kai išdžiūsta 5-7 cm viršūnės.

Fikuso medžio lapai nuvys ir nukris, jei medžiui reikės vandens.

Idealus šviesos kiekis fikuso medžiui yra nuo vidutinio iki didelio apšvietimo. Tinkama vieta medžiui būtų prie lango, kur jis kasdien gautų kelias valandas saulės šviesos. Tačiau svarbu, kad medis nebūtų veikiamas tiesioginių saulės spindulių.

Kas kelias savaites fikusą ženšenį rekomenduojama patręšti skystomis trąšomis, kad būtų skatinamas greitesnis maistinių medžiagų pasisavinimas ir sveikesnis augimas.

Norint užtikrinti optimalų augimą, fikusus reikia tręšti vieną kartą ankstyvą pavasarį ir vieną kartą vasaros pradžioje.

Ideali fikuso temperatūra yra 15–24 °C.

Norėdami padauginti bonsai fikusą, paimkite auginį iš motininio augalo ir pasodinkite jį į drėgną dirvą.

Fikusą rekomenduojama kas dvejus metus persodinti į didesnį vazoną, kad jis išliktų sveikas ir ilgai tarnautų.

Patiko? Pasidalink

Auginant įvairias svogūnines arba gumbasvogūnines gėles

Prieš sodinimą į substratą reikia primaišyti mikroelementų To trąšų kiekio, kuris skiriamas pagrindiniam tręšimui, neužtenka, kad augalai gerai augtų per visą augimo periodą, nes dalis jų išplaunama iš dirvos, o kitą dalį augalai sunaudoja. Todėl, praėjus 2 mėn. po sodinimo, augalus reikia papildomai tręšti kas 2 savaitės. Prasikalus pumpurams, augalai tręšiami kas savaitė. Augalams žydint, daroma pertrauka, o po žydėjimo jie dar 1-2 kartus patręšiami. Daugiausia tręšiama azoto ir kalio trąšomis (10-20 g mineralinių druskų 10 l vandens). Kai maža saulėtų dienų, N ir K20 santykis turi būti 1 :2, o kai šviesos intensyvumas geras — 1 : 1. Du tris kartus augalai patręšiami geležies junginiais. Geležies sulfato imama apie 5 g 10 l vandens. Labai naudinga augalus papildomai tręšti kalcio salietros tirpalu arba atskiestomis srutomis, kai pasirodo žiedpumpuriai. Kalcio salietros tirpalu (15-20 g 10 l vandens) augalai laistomi dar po žydėjimo vieną kartą — išauga didesni gumbasvogūniai.

Hidroponinis frezijų auginimas

Kai kur frezijos auginamos hidroponiniu būdu. Penigsfeldas nurodo, kad šiuo būdu auginamų frezijų žiedų derlių galima gauti iki 50% didesni, negu auginant dirvoje ir išauginti labai gerus gumbasvogūnius. Nustatyta, kad geriausias hidroponinis substratas frezijoms — žvyras arba smulki skalda. Hidroponiniame tirpale turi būti 0,15-0,3 druskų.

Gali būti sudaromi tokie tirpalai:

Makroelementai pagal Penigsfeldą, mikroelementai pagal Hooglandą:

Šiltnamių mikroklimato sąlygos

Temperatūra. Auginant įvairias svogūnines arba gumbasvogūnines gėles šiltnamiuose, reikia žinoti, kada žiedai pradeda formuotis svogūnuose ir kokia tam palankiausia temperatūra.

Frezijų centrinio žiedyno užuomazgos formuojasi per pirmąsias 6-8 savaites. Optimali temperatūra tuo metu 15°C. Tokia temperatūra turi būti nors 6 savaites po sodinimo, vėliau ji priklauso nuo šviesos intensyvumo.

Spalio—lapkričio mėnesiais, kada šviesos intensyvumas labai mažas, ir debesuotomis dienomis vėlesniais žiemos mėnesiais palaikoma 8-10 °C temperatūra.

Žemesnėje temperatūroje žiedai lėtai formuojasi ir dažnai išauga deformuoti.

Jeigu, pasodinus gumbasvogūnius, temperatūra būna aukštesnė kaip 20°C, formuojasi daug lapų, jie auga intensyviai, dėl to augalai pradeda žydėti gerokai vėliau. Paprastai frezijos žydi, išaugus 5-6 lapams, 24 °C temperatūroje žiedpumpuriai sukraunami, kai augalai turi 12-14 lapų. Dėl to labai pailgėja jų augimo laikas.

1965-1967 m. Danijoje, Virumo bandymų stotyje buvo atlikti tokie bandymai. Rijnveld’s Golden Yellow ir Gloria Solis veislių augalai 4 savaites po sodinimo augo 13 °C, o vėliau 6, 10, 15, 20, 25 °C temperatūroje.

Paaiškėjo, kad palankiausia buvo 15 °C temperatūra. Augalai, auginti žemesnėje kaip 15°C temperatūroje, žydėjo mėnesiu vėliau, stiebai buvo labiau šakoti, tačiau trumpesni, žiedų žiedynuose gerokai mažiau.

Aukštesnėje kaip 15 °C temperatūroje stiebai ir žiedynai buvo trumpi, stiebai beveik nesišakojo; 25 °C temperatūra pasirodė esanti kritinė— augalai visai nežydėjo. Žiedams formuojantis, kritinė yra 21 °C temperatūra.

Patiko? Pasidalink

Geriausia frezijas auginti humusinguose žemių mišiniuose

Antraisiais metais didesnės mineralinių trąšų normos nebuvo tokios žalingos gumbasvogūnių derliui. Kai augalai antrus metus augo netręštose durpėse, blogai vystėsi gumbasvogūniai-vaikučiai, t. y. Eldorado veislės sudarė 76% to kiekio ir 52% to svorio, o Blauwe Wimpel veislės -44% to kiekio ir 29 to svorio, kuris buvo geriausiame variante (III).

Be to, gumbasvogūnių-vaikučių daugiau išaugdavo, patręšus augalus didesne mineralinių trąšų norma, t. y. 1312 g/m3 veiklių medžiagų.

Taip pat paaiškėjo, kad nuo dirvoje esančių makroelementų (N, P205, K20) kiekio priklauso ir šių elementų kiekis gumbasvogūniuose.

pateikti duomenys apie pagrindinių elementų kiekį frezijų gumbasvogūniuose bandymo pabaigoje. Iš jų matyti, kad gumbasvogūniuose sukauptų makroelementų kiekis labai priklausė ir nuo veislės. Daugiausia jų buvo Pimpernel veislės gumbasvogūniuose, mažiausiai – Blauwe Wimpel.

Daugiausia šių elementų buvo gumbasvogūniuose, esant maksimaliam trąšų kiekiui dirvoje. Tada Blauwe Wimpel veislės gumbasvogūniuose azoto buvo 28%, fosforo– 137%, kalio 134%, o Eldorado atitinkamai 25, 20 ir 37% daugiau, negu tada, kai augalai augo netręštose durpėse. Iš čia matyti, kad koreliacija tarp azoto, esančio gumbasvogūniuose ir dirvoje, ne tokia ryški, kaip tarp fosforo ir kalio.

Elementų kiekis gumbasvogūniuose priklausomai nuo dirvos labiau kito Blauwe Wimpel veislės, negu Eldorado. Apie tai galima spręsti iš augalų. Kai Blauwe Wimpel veislės augalai antrus metus augo netręštose durpėse, buvo pastebimi kalio trūkumo požymiai džiuvo lapų viršūnėlės, o žiedų derlius buvo dvigubai mažesnis, negu durpių ir žemių mišinyje. Šios veislės gumbasvogūniuose, kurie augo netręštose durpėse, azoto rasta 25%, fosforo 170%, kalio 23% mažiau, negu geriausiame variante (III).

Azoto trūkumo požymių ant , augalų, augusių durpėse, nebuvo matyti.

Rekomendacijos gamybininkams

Geriausia frezijas auginti humusinguose žemių mišiniuose. Būtina jų sudėtinė dalis velėninė žemė ir gerai perpuvęs mėšlas. Velėninė žemė turėtų sudaryti 1/3-1/4, o gerai perpuvęs mėšlas 1/20 viso žemių mišinio. Tokių mišinių struktūra gerinama, pridedant samaninių durpių.

Žemių mišiniuose gumbasvogūnius sunkiau sodinti ir iškasti. Todėl prieš sodinant geriausia dirvą sulyginti, išdėlioti gumbasvogūnius ir, lengvai įspaudus, užžerti reikiamo rūgštingumo samaninių durpių sluoksniu.

Geri rezultatai gaunami, auginant frezijas samaninėse durpėse, todėl, jeigu frezijų auginama daug ir žemių mišinius sunku paruošti, reikia naudoti samanines durpes.

Prieš sodinant tokios durpės neutralizuojamos — kubiniam metrui išberiama 5-8 kg kreidos, kad PH būtų 5,3-5,8 arba pF1(14,0) būty 6,0-6,5.

Durpėms arba žemių mišiniams rekomenduojama tiek mineraliniu trąšų:

Geras azoto trąšų šaltinis — kraujo miltai. Jų beriama 750 g/m3. Tada mineralinių azoto trąšų beriama dvigubai mažiau. Vietoj superfosfato galima imti kaulamilčius, tik juos su žemėmis reikia išmaišyti 2— 3 mėn. prieš sodinimą. Negalint to padaryti, patariama naudoti ne tik kaulamilčius, bet ir superfosfatą.

Patiko? Pasidalink

Sausai puokštei skinami pusiau išsiskleidę sausažiedžiai

Sausai puokštei skinami pusiau išsiskleidę sausažiedžiai:

Darželinis šlamutis—vienmetis, o savo tėvynėje daugiametis augalas. Dekoratyviausias iš sausažiedžių.

Vienmetis sausiukas—gražus augalas. Žydi ilgai ir gausiai baltais, rožiniais, raudonais ir violetiniais pilnaviduriais ir tuščiaviduriais žiedais.

Rausvasis sausutis—vienmetis 50-60 cm aukščio augalas. Žydi liepos—rugpjūčio mėnesiais baltais ar rožiniais pilnaviduriais žiedais.

Sparnuotoji sagutė—vienmetis 60 cm aukščio augalas. Žydi liepos—rugsėjo mėnesiais baltais žiedais.

Rutulinė gomfrena-30-40 cm aukščio augalas. Sausai puokštei parenkami rutuliški balti, rožiniai ir tamsiai alyviniai žiedai.

Kermėkas (sausagvaizdė) — yra keletas rūšių. Tai 30-80 cm aukščio augalas. Žiedai įvairiaspalviai: balti, geltoni, tamsiai mėlyni, avietiniai, violetiniai. Tinka sausų ir gyvų gėlių puokštėms. Nesausažiedžiai, bet džiovinami nepraranda dekoratyvumo ir tinka sausoms puokštėms:

Paprastasis arunkas—daugiametis, 220 cm aukščio, birželio—liepos mėnesiais žydintis augalas. Žiedynai — piramidiški, kreminiai.

Astilbė— daugiametis, nuo 30 iki 100 cm aukščio, birželio—rugsėjo mėnesiais žydintis augalas. Žydi baltais, rožiniais, raudonais, purpuriniais ir violetiniais žiedais, susitelkusiais šluotelėje.

Bandrenis— daugiametis, 70-150 cm aukščio, liepos—spalio mėnesiais žydintis augalas. Žiedai žydri, susitelkę apvaliuose, dygiuose žiedynuose.

Blizgė— dvimetis, iki 70 cm aukščio, birželio mėnesį tamsiai violetiniais žiedais žydintis augalas. Sausai puokštei tinka tik vaisiai. Rudenį nupjautas augalas  apdžiovinamas, nuėmus sąvarėles ir pašalinus sėklas, — lieka perlamutru blizgančios plokštelės.

Uodeguotasis burnotis—vienmetis, iki 100 cm aukščio augalas. Žydi liepos—spalio mėnesiais. Žiedai susitelkę svyrančiose, tamsiai raudonose ar avietinės spalvos šluotelėse.

Valgomasis dumplainis—daugiametis, iki 60 cm aukščio, gegužės—birželio mėnesiais baltais, nepuošniais žiedais žydintis augalas. Sausoms puokštėms augalai skinami rudenį, kai pradeda bręsti vaisiai, o apvalkalas tampa oranžinis.

Grakščioji guboja — daugiametis, iki 60 cm aukščio, liepos—rugpjūčio mėnesiais žydintis augalas. Žiedai balti arba rožiniai, maži, susitelkę skėtiniuose žiedynuose. Tinka skintų ir sausų gėlių kompozicijoms. Puokštei suteikia ažūriškumo.

Alpinė fifitpėdė— pražysta vidurvasaryje ir žydi ilgai. Skinama, kai žiedai esti visiškai balti. Augalai džiovinami žiedais žemyn. Išdžiovinti ilgai išsilaiko ir nepakeičiami žiemos puokštėse.

Iš dekoratyvinių sodo žolių ir grūdinių kultūrų, tinkamų sausoms puokštėms, paminėtinos:

Dvieilė ašuotė— labai dekoratyvi žolė su puriais šilkiškai baltais plaukeliais ant ilgų ašakų.

Kiškio ašarėlės— 50 cm aukščio augalas svyrančiais varpeliais, virpančiais nuo mažiausio vėjo dvelktelėjimo.

Karčiuotasis miežis—vienmetis, iki 70 cm aukščio, nuo pavasario iki spalio mėnesio žydintis augalas. Sausoms puokštėms renkamos rudenį žydinčios dekoratyvios varpelės.

Rugių, kviečių, miežių varpos, nuskintos prieš subrendimą ir išdžiovintos vazoje be vandens, natūraliai išlinks ir žiemą tiks sausai puokštei.

Kartais išauga keisčiausiai išsilankstę aguonų stiebai. Sausoje puokštėje jie suteiks meniškumo visai kompozicijai.

Sausoms puokštėms tinka ir daugelis įdomios formos sodo augalų:

Barštis— daugiametis, dekoratyvus 2-3 m aukščio augalas. įdomus savo stambiais, plačiais, karpytais lapais ir stambiais skėtiniais žiedynais ant išsišakojusio stiebo. Žydi liepos mėnesi; tinka gyvų gėlių kompozicijoms. Sausoms puokštėms barščiai skinami vėlai rudenį. Jų žiedkočiai būna įvairaus dydžio, nuo 7 iki 50 cm skersmens, atrodo kaip milžino ranka išskėstais pirštais.

Dekoratyviniai česnakai—daugiamečiai augalai. Jų yra labai daug rūšių. Skinama rudenį, kai žiedynkočiai ima gelsti ir apdžiūva.

Sausoms puokštėms taip pat tinka vandens augalai:

Meldas— ežero pakrantėse augantis 200-250 cm aukščio augalas. Džiovinamas vazoje be vandens.

Švendras— stovinčio vandens telkiniuose, balose augantis, birželio–liepos mėnesiais žydintis augalas. Nereikia pavėluoti jį nuskinti, antraip šiltame kambaryje sėklos subręs ir žiedynas išpurės.

Iš miško galima atsinešti bruknių šakelių. Sausai puokštei bruknių, taip pat mahonijų ar kitų odiškais lapais augalų šakelės su lapeliais palaikomos vandeniu atskiestame glicerine (1:1). Jau po kelių valandų lapeliai įgauna ryškų atspalvį, o vėliau, ilgiau būdami tirpale, vis labiau tamsėja. Kai lapai įgauna pageidaujamą atspalvį, šakelės iš tirpalo išimamos.

Gėlių siena ne tik vestuvėms bet ir ypatingiems renginiams.

Patiko? Pasidalink

Pratarmė apie tulpes ir jų rūšis

Gėlės turi praeiti, ateiti, žmonių prie­raišumo trauką varge, džiaugsme, kasdienybėje. Tulpių vieta išskirtinė. Šie pavasario pranašai, atbudusios gamtos kūdikiai, jau daug amžių labai laukiami ir paplitę.

Mūsų krašte tulpės augintos nuo se­no, įpintos tautiniuose raštuose, apdai­nuotos dainose, vadintos labai jvairiais vardais: tuliponais, tiliponais, tulbelė­mis, tulpijomis, tulponais, peliponais, piliponais, stulpanais. Senųjų tulpių dar labai gausu miestų, miestelių ir kaimų darželiuose, kurių kaip praeities reliktų svarba kasmet vis didesnė.

Tačiau Lietuva tulpių kraštu tapo tik­tai pokario metais, kai daugelis tautiečių paskatinti Lietuvos sodininkystės draugijos (1959-1986 m.), vėliau Lie­tuvos respublikinio agrokooperatinio susivienijimo „Sodar jkūrėjų, vadovų ir entuziastų, ėmė auginti gėles ir jomis puošti savo aplinką. Tulpės kolekcionuojamos, kasmet rengiamos jų paro­dos, paskaitos, jomis domisi vis daugiau augintojų. Šie augalai tampa daugelio šeimų, ypač miestiečių, svarbia biu­džeto paspirtimi.

Importas

Nuo 1967 m. tulpių svogūnus ėmė importuoti iš Olandijos, jas pradėjo auginti ūkiai, iš jų daugiausiai Rad­viliškio raj. Beinoravos tarybinis ūkis. Tulpininkystei plisti Lietuvoje didelės įtakos turėjo buvusios LTSR žemės ūkio ir komunalinio ūkio ministerijos, o ypač Lietuvos respublikinis susivienijimas „Sėklos”. Nemažas ir mokslinių istaigų indėlis.

Lietuvos sodininkystės ir daržinin­kystės institute (buvusioje Vytėnų sodininkystės ir daržininkystės bandymų stotyje) nuo 1968 m. atliekami bandymai, kuriais remiantis, kvalifikuotai išspręsta ir patikslinta tulpių auginimo agrotechnika. Lietuvos žemdirbystės mokslinio tyrimo institute Dotnuvoje yra gausi tulpių kolekcija, seniai tapusi nuolat veikiančia paroda, kur galima pasimokyti ne tiktai pažinti tulpių veis­les, bet ir pasisemti auginimo patirties

Lietuvos Mokslų Akademijos Kauno botanikos sode nuo 1961 metų tiriamos tulpių augimo ir vystymosi reguliavi­mo galimybės, pastaraisiais metais dė­mesį sutelkiant svogūnų reprodukci­nėms savybėms nagrinėti. Rašant kny­gą, pasinaudota ir šių tyrimų medžiaga.

Tulpių veislės

Apie tulpių veisles. Jame detaliai aprašyta Botani­kos sodo tulpių kolekcijos 237 veislės iš joje esančių 506. Norint veishų api­būdinimo darbą padaryti lengvesni, jos išdėstytos grupėmis, remiantis da­bar galiojančia tarptautine tulpių kla­sifikacija, ir pateikiamos pagal spalvas, o kur buvo galima ir pagal spalvinius derinius ar tonus, kiek siauriau jas ap­rašant. Iš viso aprašyta 665 veislės (tar­pe jų 101 veislė iš literatūros). Be to, knygoje pateiktos pagrindinės žinios apie tulpių biologiją, morfogenezę, ag­rotechniką bei augalų apsaugą. Yra atskiras skyrius apie tulpių pražydini­mą. Knygoje pateikti Kauno botanikos  sode daugell metų (1983 1987 m.) da­rytų bandymų duomenų vidurkiai apie plačiau auginamų tulpių veislių (iš viso 72) visų dydžių svogūng dauginimosi intensyvumą.

Kam skirta?

Ši info skiriama visiems, besidomin­tiems tulpėmis ir norintiems geriau jas pažinti. Tegul tulpių grožis kiekvieną augintoją skatina tobulėti, nesvarbu kokj darbą jis bedirbtų ir kaip begy­ventų. Tikime, kad mūsų skaitytojas, ypač jaunasis, sieks tulpių jvairovės ir gausos su lietuviui būdingu darbštumu, dora ir dosnumu.

Dėkojame „Mūsų sodų” žurnalo vy­riausiajam redaktoriui Pranui Keibui už paskatinimą rašyti šią knygą bei mo­ralinę paramą. Už jvairią pagalbą nuo­širdžiai dėkojame Ramūnui Budriūnui, Antanui Lingiui, Marijai Leonavičienei, Irenai Damidavičiūtei, Jūratei Šriubė­nienei, Irenai Pečiulienei, Aldonai Mig­linienei, Ritai Raziulytei, Auksei Ba­liūnaitei, Eleonorai Ivanauskienei, Al­donai Atkočaitytei, Vidmantui Juroniui.

šaltinis: https://lt.wikipedia.org/wiki/Tulp%C4%97

Patiko? Pasidalink

Vestuvinių puokščių mados 2017 metams

Kiekvieni metai pateikia naujų tendencijų vestuvių srityje. Suprantama, kad mada aklai sekti niekada nedera, nes vieniems pritrūkta laiko viską sužinoti, kiti nelabai nori investuoti papildomus pinigus.

Nors susipažinti su tam tikromis gairėmis pravartu, nes tendencijų faktiškai laikosi visi paslaugų teikėjai, nuo tortų kepėjų iki puokščių rišėjų. Šie metai labai didelių permainų puokščių srityje tikrai nežada. Vis dar vyraus pastelinės spalvos bei nemenkas kiekis žalumos. Suprantama, kad tendencijos tikrai negali nulemti visiškai jaunosios pasirinkimą, nes patys floristikos ekspertai teigia, kad pačią gėlių kompoziciją dera pritaikyti prie bendros nuotaikos. Puokštė turi derėti ir su suknele ir su jaunosios makiažu ir bendra kuriama nuotaika, jei norite, kad jūsų rankose būtų aguonos gėlių, jų tikrai bus, nes jaunosios norai yra patys svarbiausi šią dieną.

Aišku, asmenys, kurie nori išskirtinumo per ilgai snausti tikrai neturėtų, nes tam tikras gėles reikia atsivežti, o tai geba užtrukti iki kelių savaičių. Šioje vietoje nieko per daug nepakeisi, visų variantų vienoje vietoje tiesiog neįmanoma turėti. Norite originalumo, tai per daug ilgai ir nelaukite, tada bus progų kažką koreguoti, keisti ir pan.

2017 metai vestuvių srityje tikrai nebus kažkuo labai išskirtini. Lietuviai pamėgo šviesą, tvarką, lengvą klasiką. Pompastika liko praeityje, dabar jauni žmonės nori į būsimą santuokinį gyvenimą žvelgti šviesai ir užtikrintai, tad paprastumą, rafinuotumą ir dailią ramybę užtikrinantys deriniai yra labai populiarūs, nes jie neįpareigoja ir leidžia būti savimi. Tą dieną norisi ne tik save demonstruoti, bet ir dalyvauti šventėje, bendrauti su širdžiai mielais žmonėmis, o tai galima pasiekti tik labai elementariomis priemonėmis.

Vestuvės ir mada

Vestuvėse atsiranda ir naujos mados, naujosios technologijos ir socialiniai tinklai suteikia galimybę dalintis šventės nuotaika. Neretai šventės aplinkoje prašoma sukurti mini foto zoną, kur visi galėtų nestandartiškai įsiamžinti ir savo sukurtomis nuotraukomis dalintis internete. Pagalvokite ir apie tai, pagalvokite ir apie mielas bei kuklias dovanas kiekvienam vestuvių svečiui, per daug nesijaudinkite dėl puokštės. Ji turi derėti, būti subtili puošmena, o ne pats svarbiausias dienos akcentas.

šaltinis: Tobulos vestuvinės puokštės paieška Vilniuje

Patiko? Pasidalink