Auginant įvairias svogūnines arba gumbasvogūnines gėles

Prieš sodinimą į substratą reikia primaišyti mikroelementų To trąšų kiekio, kuris skiriamas pagrindiniam tręšimui, neužtenka, kad augalai gerai augtų per visą augimo periodą, nes dalis jų išplaunama iš dirvos, o kitą dalį augalai sunaudoja. Todėl, praėjus 2 mėn. po sodinimo, augalus reikia papildomai tręšti kas 2 savaitės. Prasikalus pumpurams, augalai tręšiami kas savaitė. Augalams žydint, daroma pertrauka, o po žydėjimo jie dar 1-2 kartus patręšiami. Daugiausia tręšiama azoto ir kalio trąšomis (10-20 g mineralinių druskų 10 l vandens). Kai maža saulėtų dienų, N ir K20 santykis turi būti 1 :2, o kai šviesos intensyvumas geras — 1 : 1. Du tris kartus augalai patręšiami geležies junginiais. Geležies sulfato imama apie 5 g 10 l vandens. Labai naudinga augalus papildomai tręšti kalcio salietros tirpalu arba atskiestomis srutomis, kai pasirodo žiedpumpuriai. Kalcio salietros tirpalu (15-20 g 10 l vandens) augalai laistomi dar po žydėjimo vieną kartą — išauga didesni gumbasvogūniai.

Hidroponinis frezijų auginimas

Kai kur frezijos auginamos hidroponiniu būdu. Penigsfeldas nurodo, kad šiuo būdu auginamų frezijų žiedų derlių galima gauti iki 50% didesni, negu auginant dirvoje ir išauginti labai gerus gumbasvogūnius. Nustatyta, kad geriausias hidroponinis substratas frezijoms — žvyras arba smulki skalda. Hidroponiniame tirpale turi būti 0,15-0,3 druskų.

Gali būti sudaromi tokie tirpalai:

Makroelementai pagal Penigsfeldą, mikroelementai pagal Hooglandą:

Šiltnamių mikroklimato sąlygos

Temperatūra. Auginant įvairias svogūnines arba gumbasvogūnines gėles šiltnamiuose, reikia žinoti, kada žiedai pradeda formuotis svogūnuose ir kokia tam palankiausia temperatūra.

Frezijų centrinio žiedyno užuomazgos formuojasi per pirmąsias 6-8 savaites. Optimali temperatūra tuo metu 15°C. Tokia temperatūra turi būti nors 6 savaites po sodinimo, vėliau ji priklauso nuo šviesos intensyvumo.

Spalio—lapkričio mėnesiais, kada šviesos intensyvumas labai mažas, ir debesuotomis dienomis vėlesniais žiemos mėnesiais palaikoma 8-10 °C temperatūra.

Žemesnėje temperatūroje žiedai lėtai formuojasi ir dažnai išauga deformuoti.

Jeigu, pasodinus gumbasvogūnius, temperatūra būna aukštesnė kaip 20°C, formuojasi daug lapų, jie auga intensyviai, dėl to augalai pradeda žydėti gerokai vėliau. Paprastai frezijos žydi, išaugus 5-6 lapams, 24 °C temperatūroje žiedpumpuriai sukraunami, kai augalai turi 12-14 lapų. Dėl to labai pailgėja jų augimo laikas.

1965-1967 m. Danijoje, Virumo bandymų stotyje buvo atlikti tokie bandymai. Rijnveld’s Golden Yellow ir Gloria Solis veislių augalai 4 savaites po sodinimo augo 13 °C, o vėliau 6, 10, 15, 20, 25 °C temperatūroje.

Paaiškėjo, kad palankiausia buvo 15 °C temperatūra. Augalai, auginti žemesnėje kaip 15°C temperatūroje, žydėjo mėnesiu vėliau, stiebai buvo labiau šakoti, tačiau trumpesni, žiedų žiedynuose gerokai mažiau.

Aukštesnėje kaip 15 °C temperatūroje stiebai ir žiedynai buvo trumpi, stiebai beveik nesišakojo; 25 °C temperatūra pasirodė esanti kritinė— augalai visai nežydėjo. Žiedams formuojantis, kritinė yra 21 °C temperatūra.

Patiko? Pasidalink

Geriausia frezijas auginti humusinguose žemių mišiniuose

Antraisiais metais didesnės mineralinių trąšų normos nebuvo tokios žalingos gumbasvogūnių derliui. Kai augalai antrus metus augo netręštose durpėse, blogai vystėsi gumbasvogūniai-vaikučiai, t. y. Eldorado veislės sudarė 76% to kiekio ir 52% to svorio, o Blauwe Wimpel veislės -44% to kiekio ir 29 to svorio, kuris buvo geriausiame variante (III).

Be to, gumbasvogūnių-vaikučių daugiau išaugdavo, patręšus augalus didesne mineralinių trąšų norma, t. y. 1312 g/m3 veiklių medžiagų.

Taip pat paaiškėjo, kad nuo dirvoje esančių makroelementų (N, P205, K20) kiekio priklauso ir šių elementų kiekis gumbasvogūniuose.

pateikti duomenys apie pagrindinių elementų kiekį frezijų gumbasvogūniuose bandymo pabaigoje. Iš jų matyti, kad gumbasvogūniuose sukauptų makroelementų kiekis labai priklausė ir nuo veislės. Daugiausia jų buvo Pimpernel veislės gumbasvogūniuose, mažiausiai – Blauwe Wimpel.

Daugiausia šių elementų buvo gumbasvogūniuose, esant maksimaliam trąšų kiekiui dirvoje. Tada Blauwe Wimpel veislės gumbasvogūniuose azoto buvo 28%, fosforo– 137%, kalio 134%, o Eldorado atitinkamai 25, 20 ir 37% daugiau, negu tada, kai augalai augo netręštose durpėse. Iš čia matyti, kad koreliacija tarp azoto, esančio gumbasvogūniuose ir dirvoje, ne tokia ryški, kaip tarp fosforo ir kalio.

Elementų kiekis gumbasvogūniuose priklausomai nuo dirvos labiau kito Blauwe Wimpel veislės, negu Eldorado. Apie tai galima spręsti iš augalų. Kai Blauwe Wimpel veislės augalai antrus metus augo netręštose durpėse, buvo pastebimi kalio trūkumo požymiai džiuvo lapų viršūnėlės, o žiedų derlius buvo dvigubai mažesnis, negu durpių ir žemių mišinyje. Šios veislės gumbasvogūniuose, kurie augo netręštose durpėse, azoto rasta 25%, fosforo 170%, kalio 23% mažiau, negu geriausiame variante (III).

Azoto trūkumo požymių ant , augalų, augusių durpėse, nebuvo matyti.

Rekomendacijos gamybininkams

Geriausia frezijas auginti humusinguose žemių mišiniuose. Būtina jų sudėtinė dalis velėninė žemė ir gerai perpuvęs mėšlas. Velėninė žemė turėtų sudaryti 1/3-1/4, o gerai perpuvęs mėšlas 1/20 viso žemių mišinio. Tokių mišinių struktūra gerinama, pridedant samaninių durpių.

Žemių mišiniuose gumbasvogūnius sunkiau sodinti ir iškasti. Todėl prieš sodinant geriausia dirvą sulyginti, išdėlioti gumbasvogūnius ir, lengvai įspaudus, užžerti reikiamo rūgštingumo samaninių durpių sluoksniu.

Geri rezultatai gaunami, auginant frezijas samaninėse durpėse, todėl, jeigu frezijų auginama daug ir žemių mišinius sunku paruošti, reikia naudoti samanines durpes.

Prieš sodinant tokios durpės neutralizuojamos — kubiniam metrui išberiama 5-8 kg kreidos, kad PH būtų 5,3-5,8 arba pF1(14,0) būty 6,0-6,5.

Durpėms arba žemių mišiniams rekomenduojama tiek mineraliniu trąšų:

Geras azoto trąšų šaltinis — kraujo miltai. Jų beriama 750 g/m3. Tada mineralinių azoto trąšų beriama dvigubai mažiau. Vietoj superfosfato galima imti kaulamilčius, tik juos su žemėmis reikia išmaišyti 2— 3 mėn. prieš sodinimą. Negalint to padaryti, patariama naudoti ne tik kaulamilčius, bet ir superfosfatą.

Patiko? Pasidalink