Tarptautinio krovinių vežimo esmė
Kroviniai – tai paruoštos vežti medžiagos, žaliavos, komplektavimo detalės, gatava produkcija, kurie priklausomai nuo agregatinės būklės yra įpakuoti, neįpakuoti arba supilti į tam tiktas talpas (Minalga, R. 1998). Tuo tarpu krovinių vežimai tarptautiniais maršrutais – tai bet kokie vežimai kelių transporto priemonėmis, pervažiuojant valstybės sieną (Baublys, A. 1996).
Tarptautinis krovinių vežimas – tai transporto priemonės kelionė, kai:
- išvykimo ir atvykimo vietos yra skirtingose valstybėse narėse, tranzitu kertant arba nekertant vienos ar kelių valstybių narių ar šalių, kurios nėra Europos bendrijos narės, teritorijas;
- transporto priemonės kelionė iš vienos valstybės narės į šalį, kuri nėra Bnedrijos narė, arba atvirkščiai, tranzitu kertant arba nekertant vienos ar kelių valstybių narių ar šalių, kurios nėra Bendrijos narės, teritorijas;
- transporto priemonės kelionė tarp šalių, kurios nėra Bendrijos narės, tranzitu kertant vienos ar kelių valstybių narių teritorijas;
- tuščios transporto priemonės, atliekančios šios rūšies transporto operacijas, kelionė (Bazaras, D., Vasiliauskas, A. V., 2010).
Transportas nesukuria naujų produktų, naujų prekių, o tik gabena produkciją, kuri suskurta pramonėje bei žemės ūkyje. Transportas, veždamas šią produkciją, atlieka gamybinį procesą – pakeičia šios produkcijos vietą, ją pristato vartotojui. Kitaip tariant, panaikina geografinį atotrūkį tarp gamybos ir vartojimo vietų (Vasiliauskas, A. V., 2011). Produkto gamyba tik tuomet galutinai baigta, kai produktas yra pristatytas į vartojimo vietą – vartoti arba toliau jį perdirbti (Baublys, A., 1996).
Tarptautinis krovinių vežimas yra būtinas, nes:
- tarptautinėje gamyboje sinchroniškai turi veikti gamybos ir jos procesui reikalingų medžiagų aprūpinimo sistemos;
- norint patenkinti atskirų regionų tam tikrų prekių paklausą, jas reikia iš pasiūlos šalies pervežti į į paklausos šalį (Minalga, R. 2001).
Vežimai ir ekonomika veikia vienas kitą. Ekonominiai pokyčiai lemia vežimų apimčių didėjimą. Vežimų paslaugų lygis ir galimybės nulemia investicijų lygį ir ekonomikos augimo tempą regione (Baublys, A., 2003). Dėl šios priežasties krovinių vežimo tarptautiniais maršrutais paklausai įtakos turi gamybos apimčių struktūriniai pokyčiai ir dinamika bei viso ūkio šakų įmonių mokumas (Bazaras, D., Vasiliauskas, A. V., 2010).
Pervežant krovinius iš vienos šalies į kitą dėmesys turi būti atkreipiamas į:
- transporto sferos, jo paslaugų rinkos būklę;
- skirtingų valstybių transporto politikos ypatumus;
- atskirų valstybių įstatymus ir tarptautines konvencijas bei sutartis;
- skirtingų transporto rūšių technines bei eksploatacines savybes;
- papildomų transportavimo operacijų (pakavimo, sandėliavimo ir vežimo) ypatumus;
- konkrečių maršrutų ypatumus;
- tarptautinės prekybos taisykles (Frazelle, E. H., 2002).