Nudažytos sienos viršuje užbaigiamos ryškesnės spalvos juostele

Negabaritinių krovinių pervežimas – stalai, komodos, spintos ir spintelės tai tik dalis daiktų kuriuos verta ir net būtina išvežti iš statybų vietos – buto ar kitų patalpų.

Nudažytos sienos viršuje užbaigiamos ryškesnės spalvos juostele. Juostelėmis gali būti aprėminti ir kiti sienų bei lubų padalinimai, ornamentai. Lygiai švariai išvesti juostelę nėra lengva. Reikia truputi pasipraktikuoti.

Juostelei vesti svarbiausi įrankiai yra šie: apvalus geros rūšies šerių teptukas, tiesi 1m ilgumo, 3-4 mm storio ir 50-60 mm pločio lygiais, 30° kampu nusklembtais kraštais liniuotė, indelis (su saiteliu) dažams, virvutė su svambalu, gulsčiukas, metras.

Vandeniniais dažais dažytuose paviršiuose juostelės vedamos klijiniais dažais, aliejiniuose — aliejiniais. Klijiniai dažai juostelėms vesti turi būti žymiai skystesni, negu dažymui. Jie įklijinami arba stalių klijais, arba pienu.

Sienose ar lubose, kuriose numatoma vesti juosteles, reikalingi nuotoliai atmatuojami ir pažymimi paprastu (tik ne cheminiu) pieštuku.

Per pažymėtus taškus linijos atmušamos lygia, nestora virvute, įtepta medžio arba popieriaus anglimi. Jos pėdsakų likučiai, vėliau, dulkinant minkštu skudurėliu, lengvai nusivalo. Virvutę galima įtepti ir sausais dažais, pavyzdžiui, ochra, umbra, suodžiais, ultramarinu, kreida (jei tamsus fonas), tik juos sunku nuvalyti.

Virvutė paprastai įtepama, traukiant ją per ranka popieriuje suspaustus anglies ar dažų miltelius.

Vedant juostelę, liniuotė laikoma kaire ranka taip, kad liniuotės vienas galas būtų prisiglaudęs prie pat sienos, o antras, už kurio ji laikoma, gali būti per pirštą pakilęs. Mažiau įgudę dažytojai priglaudžia visą liniuotę. Ji laikoma truputį žemiau virvute pažymėtos linijos taip, kad nusklembta ,briauna būtų prie sienos. Dešine ranka trimis pirštais teptukas laikomas už galo koto taip, kad jis, nykščiu prilaikant, laisvai remtųsi ir didįjį. Taip teptuką laikant, galima lygiau išvesti juostelę. Nereikia teptuko laikyti taip, kaip plunksnako4 ar pieštuką, nes juostelė neišeis lygi. Darbo metu indelį su dažais reikia laikyti krūtinės aukštyje, saiteliu užsikabinus ant kaklo. Teptuką pavilgius į dažus, dažų. perteklių tuojau reikia nuspausti į indo briauną, kad paskui jie, ypač vedant horizontalias juosteles, netekėtų per sieną. Iš pradžių, kol teptukas yra pilnesnis, juo sieną reikia tik lengvai liesti, paskui galima truputį stipriau paspausti. Teptuką pirma reikia traukti iš kairės į dešinę, visą laiką leidžiant jam laisvai remtis į liniuotės briauną. Kai jau atrodo, kad dažai teptuke baigiasi, tuo pačiu pėdsaku grįžtama atgal. Taip porą kartų. ten ir atgal perbraukus, juostelę galima visiškai išlyginti. Švariai išvedus juostelės gabalą, tiek kiek siekia liniuotė, galima pereiti į dešinę toliau, visą laiką stengiantis juostelę sulyginti su anksčiau išvestuoju gabalu. Viršutinis juostelės kraštas visuomet turi lygiuotis su pažymėta linija.

Teptuko dydis parenkamas pagal tai, kokio pločio numatoma vesti juostelę. Vedant platesnes kaip 3-4 cm juostas, geriau jų ploti pažymėti virvele ir, kraštais išvedus juosteles, vidurį tuojau pat užpildyti platesniu teptuku.

Juostelę galima išvesti ir kitaip. Tam tikslui reikia pasidaryti liniuotę su išpjova. Ja pasinaudodamas, gali tiesiai nuvesti juosteles ir mažiau įgudęs dažytojas.

Senų ir ne tik baldų išvežimas prieš dažymo darbus.

Patiko? Pasidalink

Dujų įrangos montavimas

Nusprendėte, kad reikia į automobilį montuoti dujų įranga. Bet ar tikrai nusprendėte? Apsvarstėte visus už ir prieš? Ar turėsite vietos dujų balionui? Juk nežadate važinėti be atsarginio rato? Duju įrangos montavimas vistiek neatstos atsarginio rato. Ant baliono vis tiek nevažiuosite koks apvalus jis bebūtų. Ar esate nusiteikę su automobiliu važiuoti bent kelis metus. Priklausomai nuo pravažiuojamo kilometrų skaičiaus duju irangos montavimas atsipirks per vienus-dvejus metus. Jei nesate tikri ar ilgai važiuosite tai kažin ar verta. Nes duju iranga nepakels automobilio vertės. Labai didelė dalis pirkėjų bijo automobilių su dujų įranga, nes jų tikėjimu variklis bus „uždrožtas“.

Ar apsisprendėte kokio tipo dujų įranga Jums reikalinga? Jei važinėjate senu automobiliu tai dujų įranga gali sukelti daugiau problemų nei naudos. Be to tokį automobilį greičiausiai greit keisite kitu ir neužteks jo eksploatacijos laiko jo atsipirkimui. Jei automobilis naujas tai kvailystė taupyti tūkstantį ar kelias šimtines ir į gerą mašiną dėti prastą įrangą. Gera ketvirtos kartos įranga dirbs ekonomiškiausiai, variklis praras mažiausiai galios, nesijaus dujų kvapas, nebus atbulinio šūvio galimybės. Svarbu išsirinkti ir gerus montuotojus. Garažiniai visada pasiūlys geresnę kainą, nes jie bus ne PVM mokėtojai, o dažniausiai apskritai bus nemokantys jokių mokesčių ir dėl to sutaupys labai daug pinigų, bet neturėsite jokių garantijų.  Dujas jie dažnai deda iš bendro supratimo su vidutiniais įrankiais. Geri specialistai visada žino ką daro.

Kaip vyksta dujų įrangos montavimas

Dėl mūsų duju įrangos montavimo garažuose dažnai ir sulaukiame nelaimių. O tada kaltiname ne prastą montavimą, o dujų įrangą. Juk kai girtas žmogus nušauna kitą žmogų nekaltiname alkoholio ar ginklų gamintojų. Kaltiname patį žmogų. Tai kodėl kaltini dujų įrangą. Kaltas prastas duju irangos montavimas, bet ne pati dujų įranga. Jei mėgstate „padraguoti“ dujų įranga taip pat ne Jums. Automobilis norite to ar ne praras dalį savo galios. Tikrai nenorime atkalbėti nuo įrangos montavimo. Tai dažniausiai atsiperka ir sutaupo tikrai dideles sumas pinigų. Kuo daugiau važiuosite tuo didesnę sumą pinigų sutaupysite. Dujų skeptikams geriausias pavyzdys galėtų būti automobiliai su originaliai montuojama dujų įranga. Jie puikiai važiuoja praėjus 15 metų ir daugiau po jų pagaminimo (įrangos sumontavimo). Svarbiausia, kad ji būtų kokybiška ir gerai sumontuota. Dabar montuojamos dujų įrangos dujas purškia atskirai į kiekvieną cilindrą, taip išlaikydamos masksimaliai didelį naudingumo keoficientą.

Dujų įrangos privalumai

Būtina atsiminti, kad dujų neužsipilsite iš kanistriuko. Degalinėse dujų užpylimas yra sudėtingesnis nei benzino, o užpylėjai liko tik didesnėse degalinėse. Didelėje dalyje degalinių dujas į automobilius turėsite piltis patys. Skaičiuojant dujų ekonomiškumą reikia nepamiršti, kad sunaudojamų dujų kiekis žiemą ir vasarą stipriai skirsis ir tai nutinka dėl propano ir butano santykio mišinyje. Dujos kaip ir dyzelinis kuras būna žieminės ir vasarinės. Ir žieminis mišinys būna neekonomiškesnis. Žiemą reikia ilgiau laukti kol įšyla variklis, įšyla salonas, važiuojame mažesniais bėgiais, o ir mišinys būna imlesnis. Tad nenustebkite, kai automobilis žiemą pasidarys daug ėdresnis nei vasarą.

Ne viskas auksas kas auksu žiba. Bet nepaisant smulkių trūkumų tikrai galima nemažai sutaupyti. Tai tikrai geresnis pasirinkimas nei nusipirkti leisgyvį dyzelį ir kankintis su juo. Leisgyvis dyzelis brangiau remontuosis, žiemą sunkiai kursis. O geras dyzelis kainuos brangiai, tad greičiau nuvertės pats automobilis nei atsipirks jo ekonomija. O dujas galite montuoti į bet kokį automobilį, o jį pakeitus nauju tą pačią įrangą sumontuoti į jį.

Šaltinis: Mano istorija su dujų montavimu Kaune

Patiko? Pasidalink

MEDINIŲ STOGŲ DAŽYMO DARBAI

Mediniai (gontų ar skiedrų) stogai taip pat medinės sienos ir tvoros dažomi švediškais ar suomiškais dažais.

Švediškų dažų receptas. 10 kv. metrų medinio paviršiaus dukart nudažyti imama 5,5 litro vandens, 220 g geležies kuporoso arba (šviesiems dažams) tiek pat alūno, 250 g ruginių pikliuotų miltų ir 900-1250 g dažų (ochros, anglų raudonųjų, geležies oksido ir pan.).

Į minkštą. (lietaus ar upės) vandenį supilamas geležies kuporosas arba alūnas, ir pašildoma. Kai jis ištirpsta, dalis tirpalo nupilama ir jį tirštai įmaišomi miltai. Miltus reikia gerai ištrinti, kad neliktų sausų dalelių, ir atskiesti likusia dalimi tirpalo. 15 minučių pavirinus, supilami dažai ir, nuolat maišant, dar pavirinama 15 minučių. Po to galima dažyti.

Suomiškų dažų receptas. 10 kv. metrų medinio paviršiaus du kartus nudažyti imama 5,5 litro vandens, 300 g geležies kuporoso arba (šviesiems dažams) tiek pat alūno, 250 g valgomosios druskos, 400 g sėmenų aliejaus arba pokosto, ir nuo 1250 g iki 1500 g dažų.

Į vandenį sudedamas geležies kuporosas arba alūnas ir valgomoji druska. Nuolat maišant, vanduo pašildomas, kol viskas ištirpsta. Skyrium maišomi dažai su nedideliu kiekiu tirpalo ir paskui su pokostu arba aliejumi, kol gaunamas skystas mišinys — emulsija. Gautasis mišinys supilamas atgal tirpalą, ir, pavirinus dar apie 15 minučių, galima dažyti.

Perkraustymo paslaugos Vilniuje prieš ir po dažymo darbų.

Dažant, indą su dažais reikia visą laiką laikyti ant silpnos ugnies, kad dažai neatšaltų.

Šiuose receptuose nurodytas dažų kiekis svyruoja dėl to, kad dažų lyginamasis svoris yra nevienodas. Jei dažai yra sunkesni, jų dedama daugiau, jei lengvesni — mažiau.

Suomiški dažai yra patvaresni, negu švediški, nes juose yra aliejaus arba pokosto. Stogams geriau tinka pagal suomišką receptą paruošti dažai, o sienoms ir tvoroms — pagal švedišką. Stogams vartotini raudoni geležies oksidai, caput mortuum ir anglų raudonieji.

Kad dažymas pavyktų, reikia: 1) dažyti visai sausą paviršių, 2) dažyti karštais dažais, 3) dažyti du kartus (antrą kartą, — kai nuteptas paviršius visiškai išdžiūsta), 4) dažyti tik saulėtą ir sausą dieną, 5) kad stogas nebūtų senesnis kaip 1 metų, o sienos, kad ir senesnės, bet sveikos, dar neapsamanojusios.

Dažoma, kaip ir dažant kalkiniais dažais, — dideliais teptukais-mojuokliais arba dažytuvais. Trobesio langai, durys, langinės, pagražinimai ir karnizai dažomi aliejiniais dažais. Prieš šiuos darbus kaip visada imtinai patariama išsivežti baldus.

Remtasi – https://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%BDaliasis_stogas

Patiko? Pasidalink