Ar teodolitas tenkina ši reikalavimą, tikrinama tada, kai juo matoma geometriškai niveliuoti. Tikrinama taip pat kaip ir svarbiausioji geometrinė nivelyro sąlyga. Gulsčiuko padėtis keičiama reguliavimo sraigteliu.
Nustačius vertikaliojo skritulio ir žiūrono gulsčiukų burbulelius vidurį (arba veikiant kompensatoriui), atskaita vertikaliajame limbe turi būti lygi nulio vietos atskaitai.
Matuojant kampus, vietovėje turi būti paženklinti taškai, fiksuojantys kampą sudarančias kryptis. Kampo viršūnės taške statomas teodolitas, ten jis centruojamas ir nustatomas vertikaliai. Kraštiniuose taškuose statomos gairės, specialios markės arba kitokie vizavimo taikiniai. Gairės turi būti tiesios. Pageidautina, kad jos būtų nudažytos baltais ir raudonais ruožais. Statomos vertikaliai ir taip, kad, žiūrint iš taško, jų centrai sutaptų su kraštinių tęsiniais. Jei kampo kraštinės trumpos, geriau naudoti plonas gaireles arba metalinius virbus. Vizuojant žiūronu taikoma į apatinę dalį.
Techniniams matavimams naudojami trys horizontaliųjų kampų matavimo būdai: ruožtų, krypčių ir kartojimų. Kartojimų būdas taikomas tuomet, kai teodolito limbų atskaičiavimo tikslumas yra mažas (pvz., 2T30), o norima tiksliau išmatuoti kampus. Šis būdas naudojamas labai retai.
Ruožtų būdu matuojami pavieniai kampai, kai stotyje yra tik dvi kraštinės. Vieną kampo matavimo ruožtą sudaro du pusruožiai. Vienas pusruožis — tai kampo matavimas, esant vienai teodolito padėčiai: vertikalusis skritulys žiūrono kairėje arba dešinėje. Matavimo tvarka tokia.
Atpalaidavus alidadės veržimo sraigtą, žiūronu vizuojama į dešinįjį tašką. Priveržus alidadę, mikrometriniu sraigtu vizuojamasis taškas sutapdinamas su vertikaliojo siūlelio bisektoriaus viduriu. Limbe atskaičiuojama kryptis.
Atpalaidavus alidadę, žiūronu vizuojama į kairįjį tašką ir atskaičiuojama.
Limbas pasukamas 1-2° kampu, kad pasikeistų krypčių atskaitos. Žiūronas verčiamas per zenitą ir kartojami pirmojo pusruožčio veiksmai.
Atskaitos surašomos į žurnalą (teodolitas 2T30). Žurnale skaičiuojami kampai iš pirmojo ir antrojo pusruožčių atskaitų. Gauti iš pusruožčių du kampai gali skirtis ne daugiau kaip 0,8′ (matuojant teodolitu T30, – 1,5′). Jei skirtumas didesnis, kampas matuojamas pakartotinai. Galutinis ruožtu išmatuotas kampas yra pusruožčiais gautų kampų aritmetinis vidurkis.
Krypčių būdas naudojamas tada, kai yra daugiau kaip dvi kryptys, tarp kurių reikia išmatuoti kampus. Matuojama taip.
I pusruožtis:
1. Žiūronas nukreipiamas į tašką, o limbe nustatoma atskaita, artima 0° (šiek tiek didesnė už 0°). Tiksliai vizuojama tašką ir atskaičiuojama pradinė kryptis (pradine kryptimi gali būti bet kuri gerai matoma kryptis).
2. Sukant alidadę laikrodžio rodyklės kryptimi, vizuojama paeiliui taškus bei atskaičiuojama limbe. Taškui gaunamos dvi atskaitos. Jei šių atskaitų skirtumas ne didesnis už dvigubą limbo atskaičiavimo tikslumą, tai skaičiuojamas jų vidurkis, kuris žurnale pabraukiamas.
II pusruožtis:
Žiūronas verčiamas per zenitą, o limbas pasukamas 1-2° kampu. Sukant alidadę priešinga kryptimi, negu matuojant pirmuoju pusruožčiu, vizuojama paeiliui taškus bei kiekvieną kartą atskaičiuojama limbe.
Žurnale (teodolitas 2T30) skaičiuojamos kryptys, jų vidutinės reikšmės ir kampai.
Norint tiksliau išmatuoti, kampai matuojami dviem arba daugiau ruožtų. Tuomet limbas pasukamas 180° kampu tik tarp pavienių ruožtų.