Šaltis, sniegas ir lijundra
Šąlant reikia būti pasiruošusiam lijundrai, kuri yra ypač rimtas pavojus, jeigu patirtis nedidelė. Tokiu metu vairuotojas turi važiuoti labai lėtai ir dėl visa ko lengvai pristabdyti gerokame atstume nuo kliūties. Būtina žinoti, kad ledu padengti ruožai atsiranda staiga ir juos pastebėti sunku. Esant plikledžiui, automobilis nepaklūsta vairuotojui, o stabdyti — pavojinga. Važiuoti reikia labai atsargiai, kad nesusidurtume su kokia nors kliūtimi ar kas nors nesusidurtų su mumis.
Atsargiai važiuotina ir suvažinėtu bei sušalusiu sniegu. Tokiu sniegu padengtas kelias yra pavojingai slidus.
Kai oras šaltas, vairuotojas turi kvėpuoti taip, kad iškvepiamas oras nepatektų ant priekinio stiklo, kuris nuo to aprasoja ir apšerkšnija. Nors langą ir nuvalome, jis tuojau vėl užšąla. Vienintelė apsauginė priemonė — salono vėdinimas ir oro srovės nukreipimas į stiklą. Šiuo atveju gerai gelbsti skystis apšalusiems langams valyti. Suprantama, kad tokių sunkumų nėra, kai automobilyje yra šildytuvas, tiekiantis šiltą orą ant stiklo vidinės pusės.
Stovint šaltyje, nereikia įjungti rankinio stabdžio, mat, gali prišalti prie būgnų trinkelės ir bus labai sunku pradėti važiuoti.
Pirmosios eismo taisyklės, šviesoforai
Vairuotojas, sėsdamas į automobilį snieguotame kelyje, turi rūpestingai nuvalyti nuo avalynės padų sniegą, kad nebūtų slidūs, nes priešingu atveju padai slysta pedalais ir būna labai sunku vairuoti. Be to, koja gali nuslysti nuo pedalo ir šis skaudžiai suduoti į kojos kulkšnį. Jeigu koja nuo pedalo nuslys stabdant, netoli iki avarijos.
Užšalus automobilio durų rankenos spynai ir jo negalint raktu atrakinti, reikia įkišti raktą į spyną ir jo ąselę pašildyti degtuku arba žiebtuvėliu. Už keleto sekundžių duris atrakinsite.
Spynos negalima tepti tepalu, o, atvirkščiai, reikia išplauti benzinu, kad pašalintume tepalo likučius. Po šito ji neužšals. Galima į ją įlašinti lašą variklinės alyvos arba stabdžių skysčio, kurie taip pat neleis šalti.
Stipriai šąlant, vairuotojui dažnai taip pat esti šalta. Kai jam šalta, pastebimai sulėtėja jo reakcija ir pablogėja mąstymas. Vairuotojas turi į tai atsižvelgti ir atitinkamai būti atsargesnis, kompensuodamas tokią būseną stipresniu dėmesiu ir savalaikiu pavojaus numatymu.
Piko valandos
Kiekvieną dieną didėja transporto priemonių skaičius, ir todėl iškyla naujos kelių eismo problemos. Tokioms problemoms priskiriama ir gatvėse vis didėjančio automobilių srauto piko valandomis problema.
Eismo nelaimėse nukentėjusiųjų gyvybė priklauso nuo greitų ir teisingų vairuotojo veiksmų
Atidus stebėtojas tvirtina, kad piko valandos paprastomis dienomis yra ankstyvo ryto valandos, kai sunkvežimiai iš autotransporto įmonių važiuoja į savo kasdieninio darbo vietas. Paskui, tarp septintos ir aštuntos valandos, kelią užplūsta lengvieji automobiliai ir autobusai, vežantys darbininkus ir tarnautojus į jų pastovaus darbo vietas. Sis eismas greitai sumažėja, bet vėl išauga 14 val. ir trunka iki 16 val. ir netgi iki 17 val. Po to eismas truputį nurimsta ir daugiausia važinėja tik taksi. Vakare, maždaug valandai, vėl padidėja lengvųjų automobilių eismas. Jais važiuoja tūkstančiai keleivių į teatrus, kinus, restoranus.
Vairuotojas, kuris orientuojasi šiame „eismo tvarkaraštyje”, sugeba prie jo prisitaikyti ir važiuoti per miestą greitai ir saugiai. Piko valandomis daugelis vairuotojų linkę daryti vingį, kad aplenktų gatves, kuriose prie sankryžos dėl eismo reguliavimo susiburia šimtai automobilių. Pavažiavęs keletą gatvių į šalį ir tokiu būdu aplenkęs eismu perkrautą miesto centrą, nuovokus vairuotojas greitai nuvažiuoja palyginti laisvu lygiagrečiu maršrutu, kuriame nėra sankryžų ir grūsties. Ilgesnį kelią tikriausiai atperka laikas, o papildomai suvartotų degalų kiekis esti nedidelis.
Pirmosios eismo taisyklės, šviesoforai
Stabdžių sistemos ir vairo patikrinimas