Perkraustymo ir krovinių transporto sistemos plėtros perspektyvos

Lietuva pagal savo geografinę padėtį yra tranzitinė šalis. Jos teritorijoje esantys keliai jungia Šiaurės jūros ir Baltijos jūros pietvakarinės pakrantės baseino valstybes su NSV ir Pietų bei Centrinę Europą su Suomija, šiau­rės—vakarą Rusijos sritimis, Norvegija. Be to, per Lietuvos teritoriją eina ke­liai, jungiantys Rusiją su Kaliningrado sritimi. Todėl Lietuva yra tam tikras koridorius, kuriuo ateityje prognozuojamas krovinių srauto padidėjimas. Be tarptautinės reikšmės krovinių tranzito koridoriaus per Lietuvos Respubliką, išskirtinę svarbą turi Baltijos jūros rytinėje pakrantėje neužšąlantis Klaipėdos uostas. Klaipėda — savotiški Lietuvos vartai į Vakarą Europą ir pasaulio uos­tus. Todėl krovinių transporto sistemos plėtros perspektyvos yra tiesiogiai susijusios su tarptautinės reikšmės transporto koridorių ir Klaipėdos jūrą uosto tolesne raida.

Krovinių programa

1994 metų pradžioje Lietuvos Vyriausybė patvirtino Nacionalinės trans­porto plėtros iki 2010 metų programą, taip pat pagrindinių priemonių įgy­vendinimo planą. Šie svarbūs dokumentai apima šiuos pagrindinius valstybi­nės transporto politikos momentus:

  1. Integravimasis Europos transporto sistemą ir transporto rinką, pa­naudojant patogią geopolitinę Lietuvos padėtį;
  2. Lietuvos Respublikos transporto veiklos sureguliavimas teisiniais do­kumentais, atitinkančiais Europos Sąjungos reikalavimams bei tarptautines konvencijas, reglamentuojančias transporto veiklą;
  3. Aktyvus valstybės dalyvavimas, užtikrinant stabilią transporto infrastruk­tūros objekto veiklą, pasitelkiant šiam tikslui būtinas investicijas;
  4. Privataus kapitalo įtraukimas transporto objektų veiklą juos privati­zuoj ant ir demonopolizuojant.

1994 m. kovo mėn. Graikijoje įvykusioje visos Europos transporto konfe­rencijoje tarp devynių prioritetiškai vystyting transporto koridorių Rytų ir Cen­trinėje Europoje yra ir svarbiausieji Lietuvos transporto koridoriai.

Krovinių importo (pristatymo) kainos šiuo atveju yra didžiausios, nes vežimo kaštų lygis Vakarą Europos rinkoje, palyginti su Lietuva, yra didesnis.

Gabenant tarptautiniais maršrutais vienarūšius krovinius (vienas siuntė­jas), kurie panaudoja visą transporto priemonės kilnojamąją galią, apmokėji­mas yra gerokai paprastesnis, negu gabenant surinktinius krovinius (keli siun­tėjai). Šiuo atveju krovinio siuntėjas gali pasirinkti: apmoka neišnaudotą trans­porto keliamąją galią arba tik krovinio dalį gabenant surinktinį krovini.

Ekspedicijos, samdančios privatų transportą kroviniams gabenti, su vežė­jais paprastai atsiskaito už nuvažiuotą kilometrų skaičią; su klientais ekspe­dicija atsiskaito sutartinėmis kainomis, kurias sudaro transportavimo išlai­dos ir atliktos paslaugos.

Krovinių ir perkraustymo maršrutai

Gabenant krovinius vietiniais maršrutais, transportavimo kaštai priklau­so nuo automobilio keliamosios galios ir nuvažiuoto nuotolio. Didėjant auto­mobilio keliamajai galiai už nuvažiuotą nuotolį yra mokamas didesnis tarifas. Ir atvirkščiai, naudojant nedidelės keliamosios galios automobilius už nuva­žiuotą nuotolį taikomas mažesnis tarifas.

Krovinių tranzito atveju yra taikomi didžiausi įkainiai. Tai susiję su veži­mo atstumų padidėjimu kertant valstybines sienas.

Gabenant krovinius tiek tarptautiniais, tiek vietiniais maršrutais galimos tam tikros nuolaidos ir baudos. Apmokėjimo už krovinių gabenimą nuolai­dos yra taikomos tais atvejais, kai yra sudaromos ilgalaikės krovinio siuntėjo ir ekspedicijos sutartys, reguliariai gabenami vienos rūšies kroviniai ir pan. Baudos yra taikomos vienai arba kitai sutarties šaliai sutarties netesybą atve­ju — už autotransporto subjektyvias prastovas, transportuojamų krovinių virš­svorį ir pan.

Perkraustymo paslaugų gabenimo kainos Vilniuje, kaip ir kitų rūšią kainos nėra pastovus dydis — jos kinta priklausomai nuo rinkos konjunktūros.

Taip pat naudotasi šaltiniu: Kokiu aspektu yra vertinamas transporto elementas logistinių pirkimų funkcijoje?

 

Patiko? Pasidalink