Keli Džigūno šokio žingsniai

  1. Kapstomasis Džigūno žingsnis. Šiuo žingsniu šoka grojant ketvirtąją šokio muzikos dalį. Yra trys žingsnio variantai, tačiau šioje kompozicijoje panaudoti tik du.

Čia panaudotieji variantai skiriasi tik tuo, kad. apsisukimas yra ne tuo pačiu metu. Kapstomasis žingsnis užima keturis muzikos taktus.

  1. a) Kapstomasis Džigūno žingsnis su apsisukimu ketvirtame takte. Šis žingsnis susideda iš dviejų kapstomųjų žingsnių, keturių bėgamųjų, dviejų dvigubųjų, dviejų bėgamųjų ir treptelėjimo. Išeities padėtis — normali. Rankos sukryžiuotos priekyje.

Prieštaktyje — pakelti sulenktą dešinę koją iki pusės blauzdos.

1 taktas du kapstomieji žingsniai:

„viens” stovint ant kairės kojos, braukti žeme dešinės kojos pirštais iš priekio atgal;

„ir” pakelti koją tą padėti, kurioje ji buvo prieštaktyje,

„du” dar kartą kapstyti.

Kapstymo metu dešine koja brėžiamas didelis ratas vertikaliai

2 taktas — keturi bėgamieji žingsniai:

„viens” žengti-bėgti žingsnį pirmyn dešine koja, kartu atsitiesiant ir galvą pakeliant aukštyn;

„ir” — žengti-bėgti žingsnį kaire koja;

„du”  žengti-bėgti žingsnį pirmyn dešine koja;

„ir” žengti-bėgti žingsnį pirmyn kaire koja.

Visi šie keturi žingsniai — lengvas, smagus bėgimas į prieki

3 taktas — du dvigubieji žingsniai:

„viens” — daryti dvigubąjį žingsnį dešine koja pirmyn, išmetant į priekį sulenktą kairę koją (kairės kojos kulnas arti dešinės kojos kelio) ir visu kūnu atsilošiant atgal;

„du“ – daryti kaire koja dvigubąjį žingsnį atgal, pakeliant sulenktą dešinę koją (šiuo metu dešinės kojos kulnas arti kairės kojos kelio) ir truputį pasilenkiant priekį.

4 taktas — du bėgamieji žingsniai ir treptelėjimas:

„viens” žengti-bėgti pirmyn dešine koja;

„ir” žengti-bėgti pirmyn kaire koja;

„du” žengti žingsnį pirmyn dešine koja ir treptelėti, kilsteliant galvą aukštyn;

„ir” — apsisukti per kairį petį priešingą pusę.

Sekantis žingsnis pradedamas kaire koja. Šokėjas grįžta tuo pačiu keliu atgal. Pabaigoje kartais reikia ,apsisukti per dešinį petį, o kartais ne. Šį žingsnį šokėjai daro vienoje eilėje, susikabinę rankomis virš alkūnių, arba pavieniui, sukryžiavę rankas prieš save.

  1. b) Kapstomasis Džigūno žingsnis su apsisukimu trečiame takte. Žingsnis visai toks pat, tik trečiame takte, darant dvigubąjį žingsnį kaire koja atgal, reikia apsisukti per dešinį petį pusę rato ir likusią žingsnio dalį (du bėgamuosius žingsnius ir treptelėjimą) daryti bėgant priešinga kryptimi. Žingsnio pabaigoje, po treptelėjimo, per kairį petį nesisukama, tad sekantį žingsnį reikia pradėti kaire koja ir daryti ta kryptimi, kuria pirmasis žingsnis buvo užbaigtas. Trečiame takte (dvigubojo žingsnio dešine koja atgal metu) reikia apsisukti per kairį petį pusę rato ir grįžti atgal. Šį žingsnį šokėjai daro susikabinę po keletą rankomis virš alkūnių. Apsisukimo metu reikia rankomis pasileisti ir vėl tuojau pat susikabinti.

Atliekant šiuos kapstomuosius Džigūno žingsnius, turi atrodyti, kad žirgas, pradžioje tvirtai laikomas už pavadžių, kapsto kojomis žemę (1 taktas). Vėliau, pavadžius truputį atleidus, jis smagiai veržiasi į priekį (2 taktas). Smagiai bėgantis į priekį staiga sulaikomas (3 takto pradžia — atsilošimas atgal), po to jis vėl sukaupia visas jėgas pakartotiniam veržimuisi į priekį (3 takto pabaiga — pasilenkimas j priekį) arba veržimuisi kita kryptimi (variantas su apsisukimu viduryje). Po to jis dar trumpam išsiveržia ta pačia kryptimi, kol pagaliau, tvirtai sulaikytas, sustoja.

Atliekant šį žingsnį, labai daug reikšmės turi liemens ir galvos judesiai bei laikysena. Kojų judesiai su tam skirtais šokių bateliais taip pat turi priminti žirgo bėgimą.

Patiko? Pasidalink

Sukčius – vienas populiariausių dzūkų šokių

Tai vienas populiariausių dzūkų šokių, kuriuo būdavo pradedami visi pasilinksminimai. Sukčiaus žingsniu, kryžminiu žingsniu ir ratelio formos brėžiniu šis šokis labai išsiskiria iš kitų liaudies šokių.

Šokio muzika dviejų dalių. Metras — 2/4. Pirmoji dalis (4 taktų) grojama lėtokai, antroji su pakartojimu (8 taktų) grojama greitai. Grojant pirmąją dali, šokėjai šoka vienu arba kitu Sukčiaus žingsniu, o grojant antrąją kryžminiu arba dvigubuoju. Šokis turi iš viso keturis posmus, neskaitant suėjimo ratelį, ir pakartojamas nuo pradžios ligi galo du kartus. Pabaigoje dar kartą pakartojamas II posmas, tokiu būdu, su suėjimu ir su pakartojimu iš viso susidaro dešimt posmų.

ŠOKIO ŽINGSNIAI

  1. Pirmasis Sukčiaus žingsnis. Žingsnis susideda iš vieno šoninio pristatomojo ir vieno supamojo žingsnio ir užtrunka du muzikos taktus. Jis atliekamas grojant pirmąją šokio muzikos dalį.

1 taktas — šoninis pristatomasis žingsnis:

„viens” — žengti žingsni dešine koja dešinėn;

„du” — pristatyti kairę koją šalia dešinės.

2 taktas — supamasis žingsnis:

„viens” — žengti žingsni dešine koja dešinėn;

„du” — truputi pritūpti ant dešinės kojos, o ištiestą kairę koją perkryžiuoti pro dešinės kojos priekį. Kairę koją kelti neaukštai — keletą centimetrų nuo žemės, visu kūnu truputi pasvirti kairėn, o galvą pasukti dešinėn.

Merginos iš pradžių šoka atsitiesusios, o pasilenkia tiktai pralindimo pro rankų apačią metu. Sulindusios susikabina rankomis rateliu taip, kaip anksčiau vyrai.

Merginos šoka du dvigubuosius žingsnius atbulos atgal, rankomis nepasileisdamos, o jas pakeldamos aukštyn, kad galėtų pro apačią pralįsti vyrai. Merginos rateli šiek tiek padidina.

Tuo metu vyrai, pasilenkę ir rankas sudėję ant klubų, šoka du dvigubuosius žingsnius prieki ir sulenda merginų ratelio vidurį. Sulįsti reikia pro kairi savo merginos petį.

Sulindę susikabina tarpusavy rankomis rateliu. Susidaro du rateliai. Merginų ratelis truputį didesnis, o jame truputį mažesnis vyrų ratelis.

Merginos stovi vietoje. Vyrai, nepasileisdami rankomis, perkelia jas merginoms per galvas („viens” — vyrų rankos virš merginų galvų, „du” rankas nuleidžia žemyn už merginų nugarų), ir tokiu būdu visi šokėjai sudaro bendrą rateli, kuriame susikabinę krepšeliu pro nugarą

Grojama pirmoji muzikos dalis.

Visi šokėjai, susikabinę krepšeliu pro nugarą, daro du kartus pirmąjį Sukčiaus žingsni: vieną kartą dešinėn ir rateli šiek tiek pasuka dešinę, o kitą kairėn ir rateli atsuka atgal.

Grojame antroji muzikos dalis.

Bendras ratelis smagiai sukasi kryžminiu žingsniu kairėn. Visi pradeda dešine koja. Ratelyje visi stipriai susikabinę ir atsilošę. Pirmo, trečio, penkto ir septinto kryžminio žingsnio pradžia (kai koja kryžiuojama pro kairės kojos užpakalį) akcentuoja galvos palenkimu žemyn. Sukasi septynis kryžminius žingsnius ir apsisuka vieną kartą.

Septynių kryžminių žingsnių ratelis išsiskiria ketvirtukus, kurie vienu pašokamuoju žingsniu, tebebūdami susikabinę krepšeliu pro nugarą, pasisuka kairiuoju pečiu centrą. Kiekvieno ketvertuko kairiajame sparne esančio vyro kairė ranka ant klubo, o dešiniajame sparne esančios merginos dešinė ranka už sijono. Ratelį reikia pasukti taip, kad ketvertukai atsirastų scenos kampuose

Grojama pirmoji muzikos dalis.

Ketvertukai, būdami scenos kampuose susikabinę krepšeliu pro nugarą, daro po vieną pirmąjį Sukčiaus žingsni dešinėn ir šiek tiek paeina išorę, o paskui po vieną žingsni kairėn ir grįžta atgal.

Draugai: Šokių bateliai Vilniuje ir kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose.

Patiko? Pasidalink