KARIETOS EUROPOJE

Vis dėlto šešioliktojo šimtmečio pabaigoje karietos Europoje ima gausėti, tobulėja jų konstrukcija jos darosi vis puošnesnės, įmantresnės, pradedamo naudoti ne tik kelionių, bet ir karo, medicinos (grei toji pagalba), pašto reikalams.

XVI a. pabaigoje karietos jau gaminamos su visiškai uždaru kėbulu bei odinėmis lingėmis, kariet išorė imama puošti feodalų herbais, drožiniais, in krustacij omis, o vidus — brangiais audiniais, veidro džiais, puo:snių kutų juostomis.

Pirmosios ištaigingos karietos „coach” pasirodĖ 1580 m. Anglijoje; jų pavadinimas, matyt, bus dav daugeliui kalbų vežėjo vardą — „kučeris”. 1599 iš Italijos i Paryžių atkeliavo karieta su įstiklinta’ langais. Tačiau gana greit langų užuolaidos pake čiamos sienelėmis — karieta privalėjo būti ne ti puošni, bet ir saugi: užpakalinę sieną pradėta da iš geležies, kad jos nepramuštų kulkos. Karieta į ja šarvus. Tokiomis šarvuotomis karietomis važin davo karaliai ir kiti didikai.

Rusijoje buvo labai populiarios „lineikos”, t. karietos, kuriose keleiviai sėdėdavo iš abiejų šon suglaudę nugaras, taip pat „drožkės”, „kibitkos”.

Atrodė, kad karietų tobulinimui nėra ribų. S formuoja įvairiausių rūšių karietų tipai — fajetonas, fiakras, omnibusas, lando ir kt. Dabar įv riausių rūšių karietų su labai tobula lingių ir diamortizacija galima pamatyti Maskvos ir Vei muziejuose. Iki XIX a. pabaigos buvusios pačia labiausia individualaus ir visuomeninio transporto priemone dabar karietos naudojamos tik pramogoms: jomis vežiojami turistai po senamiesčius, iškylauto­ini užmiestyje ir pan.

Kuo skyrėsi viena nuo kitos labiausiai paplitu­olos karietų rūšys? Viena iš pačių populiariausių ka­tietų, suvaidinusi nemažą vaidmenį transporto rai­doje, yra diližanas (pavadinimas kildinamas iš pran­cazų kalbos žodžio diligence). Tai dažniausiai ket­verto arklių traukiamas gana didelis dengtas pašto ir keleivių pervežimas. Pirmasis diližanų maršrutas, ku­, riuo buvo gabenamas paštas ir keleiviai, atidarytas 1en4 m. Vokietijoje tarp Niurnbergo ir Leipcigo.

maršrutai ėjo ir per Lietuvą: Ryga—šiauhai—Daugpilis—Zarasai—Ukmergė—Kauno ir kt. Suprantama, kelionės diližanu buvo ilgos varginančios, tekdavo nakvoti tarpiniuose punk­oe, laukti, kol pailsės arkliai. Taigi beveik tris tmečius, t. y. iki XIX a, pabaigos, kol dar nebu­geležinkelių, diližanai buvo vienintelė tolimojo Islekimo ir pašto gabenimo priemonė. Diližanams,

p ir omnibusams, taip pat priklauso miesto vi­meninio keleivinio transporto pirmtaką šlovė: jie touvo visuose didžiausiuose Europos miestuose. tuvos miestų keleivius nustatytais maršrutais taip vežiojo diližanai. Ilgiausiai veikusį (iki 1914 m.) tirutą turėjo Kaunas (geležinkelio stotis —lengvųjų keleivinių karietų rūšių bene pIa­Oigii žinomos dvi: fajetonai ir fiakrai.

šaltinis: https://lt.wikipedia.org/wiki/Kategorija:Kinkomasis_transportas

Patiko? Pasidalink

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.