Lietuva pagal savo geografinę padėtį yra tranzitinė šalis. Jos teritorijoje esantys keliai jungia Šiaurės jūros ir Baltijos jūros pietvakarinės pakrantės baseino valstybes su NSV ir Pietų bei Centrinę Europą su Suomija, šiaurės—vakarą Rusijos sritimis, Norvegija. Be to, per Lietuvos teritoriją eina keliai, jungiantys Rusiją su Kaliningrado sritimi. Todėl Lietuva yra tam tikras koridorius, kuriuo ateityje prognozuojamas krovinių srauto padidėjimas. Be tarptautinės reikšmės krovinių tranzito koridoriaus per Lietuvos Respubliką, išskirtinę svarbą turi Baltijos jūros rytinėje pakrantėje neužšąlantis Klaipėdos uostas. Klaipėda — savotiški Lietuvos vartai į Vakarą Europą ir pasaulio uostus. Todėl krovinių transporto sistemos plėtros perspektyvos yra tiesiogiai susijusios su tarptautinės reikšmės transporto koridorių ir Klaipėdos jūrą uosto tolesne raida.
Krovinių programa
1994 metų pradžioje Lietuvos Vyriausybė patvirtino Nacionalinės transporto plėtros iki 2010 metų programą, taip pat pagrindinių priemonių įgyvendinimo planą. Šie svarbūs dokumentai apima šiuos pagrindinius valstybinės transporto politikos momentus:
- Integravimasis Europos transporto sistemą ir transporto rinką, panaudojant patogią geopolitinę Lietuvos padėtį;
- Lietuvos Respublikos transporto veiklos sureguliavimas teisiniais dokumentais, atitinkančiais Europos Sąjungos reikalavimams bei tarptautines konvencijas, reglamentuojančias transporto veiklą;
- Aktyvus valstybės dalyvavimas, užtikrinant stabilią transporto infrastruktūros objekto veiklą, pasitelkiant šiam tikslui būtinas investicijas;
- Privataus kapitalo įtraukimas transporto objektų veiklą juos privatizuoj ant ir demonopolizuojant.
1994 m. kovo mėn. Graikijoje įvykusioje visos Europos transporto konferencijoje tarp devynių prioritetiškai vystyting transporto koridorių Rytų ir Centrinėje Europoje yra ir svarbiausieji Lietuvos transporto koridoriai.
Krovinių importo (pristatymo) kainos šiuo atveju yra didžiausios, nes vežimo kaštų lygis Vakarą Europos rinkoje, palyginti su Lietuva, yra didesnis.
Gabenant tarptautiniais maršrutais vienarūšius krovinius (vienas siuntėjas), kurie panaudoja visą transporto priemonės kilnojamąją galią, apmokėjimas yra gerokai paprastesnis, negu gabenant surinktinius krovinius (keli siuntėjai). Šiuo atveju krovinio siuntėjas gali pasirinkti: apmoka neišnaudotą transporto keliamąją galią arba tik krovinio dalį gabenant surinktinį krovini.
Ekspedicijos, samdančios privatų transportą kroviniams gabenti, su vežėjais paprastai atsiskaito už nuvažiuotą kilometrų skaičią; su klientais ekspedicija atsiskaito sutartinėmis kainomis, kurias sudaro transportavimo išlaidos ir atliktos paslaugos.
Krovinių ir perkraustymo maršrutai
Gabenant krovinius vietiniais maršrutais, transportavimo kaštai priklauso nuo automobilio keliamosios galios ir nuvažiuoto nuotolio. Didėjant automobilio keliamajai galiai už nuvažiuotą nuotolį yra mokamas didesnis tarifas. Ir atvirkščiai, naudojant nedidelės keliamosios galios automobilius už nuvažiuotą nuotolį taikomas mažesnis tarifas.
Krovinių tranzito atveju yra taikomi didžiausi įkainiai. Tai susiję su vežimo atstumų padidėjimu kertant valstybines sienas.
Gabenant krovinius tiek tarptautiniais, tiek vietiniais maršrutais galimos tam tikros nuolaidos ir baudos. Apmokėjimo už krovinių gabenimą nuolaidos yra taikomos tais atvejais, kai yra sudaromos ilgalaikės krovinio siuntėjo ir ekspedicijos sutartys, reguliariai gabenami vienos rūšies kroviniai ir pan. Baudos yra taikomos vienai arba kitai sutarties šaliai sutarties netesybą atveju — už autotransporto subjektyvias prastovas, transportuojamų krovinių viršsvorį ir pan.
Perkraustymo paslaugų gabenimo kainos Vilniuje, kaip ir kitų rūšią kainos nėra pastovus dydis — jos kinta priklausomai nuo rinkos konjunktūros.
Taip pat naudotasi šaltiniu: Kokiu aspektu yra vertinamas transporto elementas logistinių pirkimų funkcijoje?
