Septikai būna dviejų pagrindinių tipų:
- Septikai – sėsdintuvai.
- Septikai – pūdytuvai.
Septikai – sėsdintuvai yra mažesnio tūrio, juose telpa mažiau nuosėdų. Dėl to jos mažiau perpūva. Mažesnio tūrio septikų statyba kainuoja mažiau, tačiau mažiau perpuvusios nuosėdos (dumblas) turi stipresnį nemalonų kvapą. Be to, dažniau tenka išvežti didesnius dumblo kiekius, sudėtingesnis jo tolesnis apdorojimas. Tai didina septiko eksploatacijos išlaidas. Todėl tikslinga statyti brangesnius, bet paprastesnius ir pigesnius eksploatuoti, septikus – pūdytuvus. Kai kuriuose Vokietijos rajonuose dėl šių priežasčių septikai – sėsdintuvai laikomi netinkamais.
Mažiausias būtinas septiko – sėsdintuvo, skirto aptarnauti vieną šeimą (iki 5 žmonių) darbinis (t.y. nuosėdų, skysčio ir plutos užimamas) tūris – 3 m3, o septiko – pūdytuvo – 6 m3.
Septikai būna vienos, dviejų, trijų ir keturių kamerų. Dviejų, trijų ir keturių kamerų septikai vadinami daugiakameriniais septikais. Pastaraisiais metais vyrauja trikameriniai septikai. Juose geriau išvalomos nuotekos. Neretai trečioje kameroje statomas ir siurblys, skirtas valytas nuotekas perpumpuoti į biologinio valymo įrenginius.
Gyvenviečių nuotekų surinkimas ir valymas gali būti centralizuotas ir decentralizuotas.
Esant centralizuotam nuotekų surinkimui ir valymui, t.y. esant centralizuotai nuotekų valyklai, joje septikai gali būti naudojami aptarnauti iki 500 gyventojų, o septikų darbinis tūris siekti 36 m3 ir daugiau.
Rekomenduojamas dumblo šalinimo periodiškumas iš tokių septikų – vieną kartą kas 1 – 3 mėnesius. Gyvenvietėse, kuriose yra per 500 gyventojų, rekomenduojama statyti pirminius sėsdintuvus su automatizuotu dumblo šalinimu erliftais. Tokie pasiūlymai pateikti Anglijos specialistų. Vokietijoje tokiais atvejais kartais statomi arba tebenaudojami ir dviaukščiai sėsdintuvai.
Septikai turi būti nelaidūs vandeniui. Jie statomi kiek žemiau žemės paviršiaus lygio, yra uždaro tipo.
Dažniausiai septikai daromi iš gelžbetonio (surenkamų elementų arba monolitiniai), rečiau – iš stiklaplasčio, plastmasių.
Septikai būna apvalios formos arba stačiakampiai. Apvalūs septikai dažniausiai daromi iš gelžbetoninių žiedų ir kitų surenkamų elementų.
Septikų schemos
4.1 pav. pavaizduotas trikamerinis, apvalios formos septikas su nuotekų pratekėjimo angomis pertvarose ir atvirais nuotekų įleidimo ir išleidimo vamzdžiais, o – 4.2 pav. – septikas su trišakiais.
Kai naudojamas daugiakamerinis septikas – sėsdintuvas, jo darbinis (hidraulinis) tūris yra apskaičiuojamas pagal normą – 300 l/gyv., tačiau tokio septiko tūris turi būti nemažesnis nei 3 m3. Po jo sekančios biologinio valymo grandies rekomenduojami įrenginiai yra: aerotankai, biofiltrai, biodiskai, tvenkiniai, augaliniai filtrai.
Kai naudojamas daugiakamerinis septikas – pūdytuvas, jo tūris yra apskaičiuojamas pagal normą – 1500 l/gyv., tačiau septiko darbinis tūris turi būti ne mažesnis kaip 6 m3. Sekančios, biologinio valymo grandies įrenginiais rekomenduojamos: filtracinės tranšėjos, filtraciniai šuliniai, požeminės filtracijos laukeliai.
Biologinio valymo įrenginių – aerotankų perteklinis aktyvusis dumblas perpūdymui gali būti išleidžiamas (perpumpuojamas) į septikus. Tokiais atvejais tenka padidinti septiko tūrį perteklinio aktyviojo dumblo talpinimui.
Naudojant biologiniam valymui biofiltrus, susidaranti perteklinė biologinė plėvelė taip pat išleidžiama į septiką, atitinkamai padidinant septiko tūrį.
