Priešgaisriniams reikalams vandens kiekiai pagal nustatytą skaičiuotiną vienu metu gaisrų skaičių

Priešgaisriniams reikalams vandens kiekiai pagal nustatytą skaičiuotiną vienu metu gaisrų skaičių ir priimtas atitinkamas vandens normas nustatomi 3 valandų, vadinamajam skaičiuotino gaisro gesinimo, laikotarpiui. Per šį laiką vandentiekio sistemos įrenginiai privalo patiekti visą reikalingą vandens kiekį į gaisravietę. Jeigu vandens šaltiniai ir siurblių stotys nepajėgūs laiku tai padaryti, turi būti įrengti atitinkamos talpos rezervuarai vandens atsargoms laikyti.

Nustatant šių rezervuarą talpą, imamos pačios blogiausios vandentiekio sistemos technologinio darbo režimo sąlygos, tariant, kad gaisrai vyks tomis valandomis, kuriomis yra maksimalus vandens tiekimas buitiniams-ūkiniams reikalams, ir kad tuo laiku bus tinkamai aprūpinama vandeniu. Gaisrų metu vandentiekio sistemos įrenginiai gali netiekti to vandens, kuris reikalingas įmonių dušams, gatvėms ir žaliesiems plotams laistyti, taip pat . technologiniams įrenginiams ir įmonių patalpoms bei teritorijai plauti.

Atsižvelgiant vandens tiekimo balansą tiek per gaisrus, tiek ir po jų, į vandens kiekį, kurį pajėgia tiekti siurbliai iš vandens šaltinių, per vieną kartą išeikvotos gaisrams gesinti vandens atsargos rezervuaruose turi būti papildytos šitaip: a) gyvenviečių vandentiekiuose, įskaitant tas pramonės bei žemės ūkio įmones, kurios priskiriamos A, B ir V gamybos kategorijoms pagal ugnies atsparumą, ne ilgiau kaip per 24 val.; b) miestų ir gyvenviečių vandentiekiuose, įskaitant tas įmones, kurios priskiriamos G ir D gamybos kategorijoms, kai vandens norma gaisrams gesinti ne didesnė kaip 25 1/sek,— ne ilgiau kaip per 48 val.

Gyvenvietėse, turinčiose mažiau kaip 5000 gyventojų, įskaitant mažesnio kaip 20 ha teritorinio ploto pramonės įmones, kurios priskiriamos B, G ir D gamybos kategorijoms pagal ugnies atsparumą, kur gaisrų gesinimui vandens norma 20 sek ir mažiau, leidžiama organizuoti gaisrų gesinimą motoriniais ar automobiliniais siurbliais, panaudojant vandenį iš esamų vietoje natūralių vandens tvenkinių ar atitinkamai įrengtų rezervuarų

Vandens suvartojimo režimas

Jau iš anksčiau žinoma, kad miestuose, gyvenvietėse, pramonės įmonėse vandens suvartojama nevienodai tiek per parą ar darbo pamainą, tiek ir per savaitę, sezoną ir net metus.

Miestuose ir gyvenvietėse tas suvartojimo nevienodumas, svyravimas priklauso nuo kasdieninės gyventojų veiklos namų ūkyje įvairių kitų veiksnių. Naktinėmis valandomis suvartojama žymiai mažiau vandens, kaip dieną; prieššventinėmis dienomis vandens suvartojama daugiau, negu kitomis. Vandens suvartojimo režimui didelę įtaką turi pramonės įmonių skaičius, jų darbo pobūdis. Mažesniuose miestuose ar gyvenvietėse svyravimai tiek per valandą, tiek ir per parą būna didesni, o didesniuose miestuose mažesni.

Patiko? Pasidalink