Esant plikledžiui, automobilis nepaklūsta vairuotojui, o stabdyti — pavojinga

Šaltis, sniegas ir lijundra

Šąlant reikia būti pasiruošusiam lijundrai, kuri yra ypač rimtas pavojus, jeigu patirtis nedidelė. Tokiu metu vairuotojas turi važiuoti labai lėtai ir dėl visa ko lengvai pristabdyti gerokame atstume nuo kliūties. Būtina žinoti, kad ledu padengti ruožai atsiranda staiga ir juos pastebėti sunku. Esant plikledžiui, automobilis nepaklūsta vairuotojui, o stabdyti — pavojinga. Važiuoti reikia labai atsargiai, kad nesusidurtume su kokia nors kliūtimi ar kas nors nesusidurtų su mumis.

Atsargiai važiuotina ir suvažinėtu bei sušalusiu sniegu. Tokiu sniegu padengtas kelias yra pavojingai slidus.

Kai oras šaltas, vairuotojas turi kvėpuoti taip, kad iškvepiamas oras nepatektų ant priekinio stiklo, kuris nuo to aprasoja ir apšerkšnija. Nors langą ir nuvalome, jis tuojau vėl užšąla. Vienintelė apsauginė priemonė — salono vėdinimas ir oro srovės nukreipimas į stiklą. Šiuo atveju gerai gelbsti skystis apšalusiems langams valyti. Suprantama, kad tokių sunkumų nėra, kai automobilyje yra šildytuvas, tiekiantis šiltą orą ant stiklo vidinės pusės.

Stovint šaltyje, nereikia įjungti rankinio stabdžio, mat, gali prišalti prie būgnų trinkelės ir bus labai sunku pradėti važiuoti.

Pirmosios eismo taisyklės, šviesoforai

Vairuotojas, sėsdamas į automobilį snieguotame kelyje, turi rūpestingai nuvalyti nuo avalynės padų sniegą, kad nebūtų slidūs, nes priešingu atveju padai slysta pedalais ir būna labai sunku vairuoti. Be to, koja gali nuslysti nuo pedalo ir šis skaudžiai suduoti į kojos kulkšnį. Jeigu koja nuo pedalo nuslys stabdant, netoli iki avarijos.

Užšalus automobilio durų rankenos spynai ir jo negalint raktu atrakinti, reikia įkišti raktą į spyną ir jo ąselę pašildyti degtuku arba žiebtuvėliu. Už keleto sekundžių duris atrakinsite.

Spynos negalima tepti tepalu, o, atvirkščiai, reikia išplauti benzinu, kad pašalintume tepalo likučius. Po šito ji neužšals. Galima į ją įlašinti lašą variklinės alyvos arba stabdžių skysčio, kurie taip pat neleis šalti.

Stipriai šąlant, vairuotojui dažnai taip pat esti šalta. Kai jam šalta, pastebimai sulėtėja jo reakcija ir pablogėja mąstymas. Vairuotojas turi į tai atsižvelgti ir atitinkamai būti atsargesnis, kompensuodamas tokią būseną stipresniu dėmesiu ir savalaikiu pavojaus numatymu.

Piko valandos

Kiekvieną dieną didėja transporto priemonių skaičius, ir todėl iškyla naujos kelių eismo problemos. Tokioms problemoms priskiriama ir gatvėse vis didėjančio automobilių srauto piko valandomis problema.

Eismo nelaimėse nukentėjusiųjų gyvybė priklauso nuo greitų ir teisingų vairuotojo veiksmų

Atidus stebėtojas tvirtina, kad piko valandos paprastomis dienomis yra ankstyvo ryto valandos, kai sunkvežimiai iš autotransporto įmonių važiuoja į savo kasdieninio darbo vietas. Paskui, tarp septintos ir aštuntos valandos, kelią užplūsta lengvieji automobiliai ir autobusai, vežantys darbininkus ir tarnautojus į jų pastovaus darbo vietas. Sis eismas greitai sumažėja, bet vėl išauga 14 val. ir trunka iki 16 val. ir netgi iki 17 val. Po to eismas truputį nurimsta ir daugiausia važinėja tik taksi. Vakare, maždaug valandai, vėl padidėja lengvųjų automobilių eismas. Jais važiuoja tūkstančiai keleivių į teatrus, kinus, restoranus.

Vairuotojas, kuris orientuojasi šiame „eismo tvarkaraštyje“, sugeba prie jo prisitaikyti ir važiuoti per miestą greitai ir saugiai. Piko valandomis daugelis vairuotojų linkę daryti vingį, kad aplenktų gatves, kuriose prie sankryžos dėl eismo reguliavimo susiburia šimtai automobilių. Pavažiavęs keletą gatvių į šalį ir tokiu būdu aplenkęs eismu perkrautą miesto centrą, nuovokus vairuotojas greitai nuvažiuoja palyginti laisvu lygiagrečiu maršrutu, kuriame nėra sankryžų ir grūsties. Ilgesnį kelią tikriausiai atperka laikas, o papildomai suvartotų degalų kiekis esti nedidelis.

Automobilių supirkimas Šiauliuose

Patiko? Pasidalink

Uždraustoje vietoje ne tik neleidžiama automobilio statyti, bet ir sustoti

Vairuotojas turi išmokti privažiuoti prie šaligatvio taip, kad ratai neliestų jo krašto, ir sustoti nuo jo ne toliau kaip keletas centimetrų. Be to, žinotina, kad, pastačius automobilį vos keletu centimetrų toliau, negu reikalaujama, sumažėja važiuojamosios dalies naudingas plotis. Labai dažnai mus erzina aplaidus vairuotojas, kuris, palikęs savo automobilį už metro nuo šaligatvio, trukdo mums pravažiuoti.

Jeigu toje gatvėje nėra vietos stovėti, geriausia nuvažiuoti iki artimiausios susikertančiosios gatvės ir ten pastatyti automobilį, suprantama, kai toje gatvėje neuždrausta stovėti. Deja, dideliuose miestuose ne visada lengva surasti stovėjimo vietą. Todėl daugelyje miestų išskiriamos specialios aikštelės ir važiuojamosios kelio dalies atkarpos. Jose pastatyti informaciniai ženklai kviečia vairuotojus čia statyti automobilius.

Pažymėtoje stovėjimo vietoje visada reikia stengtis užimti kiek galima mažiau vietos ir pastatyti automobilį tvarkingai, neužstojant įvažiavimo.

Kelių eismo taisyklės leidžia ant šaligatvio statyti lengvuosius automobilius ir mažo kraulumo sunkvežimius dviem šoniniais ratais su sąlyga, kad jie netrukdytų čia einantiems pėstiesiems. Šiuo atveju automobilio neužimtas šaligatvio plotis turi sudaryti ne mažiau kaip 1,5 m. Neleidžiama statyti automobilį taip, kad ant šaligatvio būtų du jo priekiniai arba užpakaliniai ratai.

Tinkami rūbai vairuotojui – neatsiejamas dalykas vairuojant

Užvažiuoti dviem šoniniais ratais reikia ne ant paties šaligatvio krašto, o kiek galima giliau, nes važiuojamojoje kelio dalyje lieka daugiau vietos ir tai palengvina eismą.

Vis dažniau galima pamatyti informacinį ženklą „P“, po kuriuo pritvirtinta lentelė su automobilių sustatymo planu, t. y.: išilgai gatvės prie šaligatvio borto, kampu, statmenai judėjimo krypčiai, ant šaligatvio išilgai, kampu arba statmenai ir t. t.

Vairuotojas, pamatęs tokį planą, privalo juo vadovautis ir nestatyti automobilio kitaip, kad nesukeltų netvarkos ir nesumažintų patogumo, kurį užtikrina taisyklingas automobilių sustatymas už kelio važiuojamosios dalies.

Kartais reikia užvažiuoti ant šaligatvio su aukštu bortu. Jeigu galima, važiuojama ant jo statmenai ir labai lėtai tiek priekiniais, tiek ir užpakaliniais ratais. Tokiu būdu nesužalojamos padangos.

Kuo pakeri žiūrovus neįprastų automobilių lenktynės?

Uždraustoje vietoje ne tik neleidžiama automobilio statyti, bet ir sustoti. Pagal kelių eismo taisykles reikia palikti laisvus:

15 m gatvės ilgio į vieną ir į kitą pusę nuo tramvajaus, autobuso ar troleibuso sustojimo ženklo (taip pat ir tuo atveju, kai tramvajaus sustojimo vietoje yra saugumo salelė);

10 m nuo sankryžos,

5 m nuo pažymėtos pėsčiųjų perėjos.

Šie apribojimai įvesti tuo tikslu, kad vairuotojai galėtų matyti pėsčiuosius, einančius į važiuojamąją dalį, o pėstieji galėtų įsitikinti, kad prie perėjos neartėja jokia transporto priemonė. Be to, jie padeda vairuotojui orientuotis sankryžos situacijoje, nes neužstoja stovintis automobilis.

Automobilių supirkimas Kaunas ir ne tik tais.

Taip pat nevalia stovėti prieš įvažiavimą į namo vartus bei tose vietose, kur automobilis gali užstoti kelio ženklą, ir ypač įspėjantį ženklą, kad artėjama prie gatvės, kurioje galioja pirmumo teisė.

Patiko? Pasidalink

Kelio ženklai, signalai ir vairavimo kultūra

Važiuodamas mieste prietemoje, vairuotojas turi stengtis lempų ir įvairiaspalvių reklamų sraute surasti šviesoforo signalus. Tai ne visada lengva padaryti, ypač kai reklamos yra raudonos ir žalios šviesos, atsispindinčios nuo blizgančių daiktų paviršiaus šalia kelio arba nuo šlapio asfalto. Ir vis dėlto vairuotojas būtinai turi pamatyti šviesoforo signalus, nes, ignoruojant šią pareigą, ištinka avarija.

Reguliuotojo signalai

Iš kelių eismo taisyklių žinome, ką reiškia eismo reguliuotojo signalai. Be oficialiųjų signalų, tokių, kaip rankos pakėlimas šalį arba viršų, nurodymas į važiuojamąją dalį ir kt., rodomi ir papildomi, lengvai suprantami mostai. Pavyzdžiui, rodymas pirštu vairuotoją, atkreipiant jo dėmesį ir pranešant, kad sekantis mostas (sustabdymas, vietos nurodymas, iki kur vairuotojas turi atvažiuoti ir t. t.) bus skirtas ne visiems vairuotojams, o tik jam vienam.

Kai šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje yra reguliuotojas, vairuotojas turi klausyti jo nurodymų, nes reguliuotojas stengiasi palengvinti jam eismo sąlygas ir apsaugoti jį nuo susidūrimo su kita mašina.

Čia padarytina svarbi pastaba. Visi kelio ženklai ir signalai tarsi turi tam tikrą rangą ir tam tikrą svarbumo laipsnį. Kaip žinoma, yra bendri kelių eismo taisyklių nuostatai — pagrindas kelių eismo tvarkai palaikyti. Tačiau, įsigaliojus atskiriems reikalavimams, pavyzdžiui, nurodymams arba draudimams, kurie vairuotojui pranešami kelio ženklais, tie atskiri reikalavimai tampa svarbesni už bendruosius.

Automobilių supirkimas Vilnius

Pavyzdžiui, sankryžoje pirmumo teisę turi vairuotojas, važiuojantis iš dešinės pusės. Betgi kelio dešinėje pusėje, stovi įspėjantysis ženklas — trikampis su žemyn nukreipta viršūne arba ženklas „Stop“. Tuomet bendra taisyklė netenka galios ir įsigalioja nuostatas reiškiamas kelio ženklu.

Taip pat yra ir tuo atveju, kai reguliuotojo signalas prieštarauja bendriesiems nuostatams bei reikalavimui, kurį nusako kelio ženklas arba šviesoforo signalas. Nepaisant to, būtina visų pirma vadovautis reguliuotojo mostais. Jo visi nurodymai yra privalomi.

Įvažiuodamas j reguliuotojo tvarkomą sankryžą, vairuotojas turi visiškai juo pasitikėti ir vykdyti visus jo nurodymus. Reguliuotojas padės vairuotojui rasti išeitį iš bet kokios situacijos.

Kelio ženklai, signalai ir vairavimo kultūra

Jokios taisyklės, kelio ženklai ir signalai negali numatyti visų galimų situacijų kelyje. Todėl vairuotojas turi veikti ne tik pagal taisyklių, ženklų ir šviesoforų signalų nurodymus, bet ir vadovautis sveika nuovoka bei kultūringo vairavimo principais. Netgi toks vairuotojas, kuris griežtai laikosi taisyklių, gali trukdyti eismui, kai neatsižvelgia į tą aplinkybę, kad yra ir kiti eismo dalyviai, kurie taip pat turi teisę važiuoti keliu. Išnagrinėkime tokį atvejį. Šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje įjungtas raudonas signalas automobiliams ir žalias pėstiesiems, pereinantiems važiuojamąją dalį

Pirmieji elektriniai šviesoforai pasirodė 1919 metais Niujorke

Patiko? Pasidalink

Koks gi jis buvo garsusis „Fordas-T“

Koks gi jis buvo garsusis „Fordas-T“, padaręs tokį perversmą Amerikoje? Automobilis turėjo keturtaktį keturių cilindrų 22,5 AG galios variklį, nesunkiai pasiekdavo aštuoniasdešimties kilometrų per valandą greitį. Visi keturi variklio cilindrai išlieti viename bloke. Tai buvo naujovė. Paties automobilio forma paprasta, griežta, jis nesunkus (svėrė tik 550 kg), turėjo visus saugų važiavimą garantuojančius įrenginius. Beveik nepakeistos konstrukcijos šis garsusis modelis gyvavo dvidešimt metų, pagal jį buvo pagaminta iš viso 15 007 033 automobiliai. Šis Fordo modelis neabejotinai pradeda masinę automobilizaciją — procesą, kuris apėmė visą pasaulį ir kuris pirmiausia pakeitė pačią Ameriką. Visai šalies ekonomikai automobilis sugebėjo padaryti milžinišką įtaką. Nieko panašaus nerasime nė viename krašte,

Tai buvo nepakartojamas Fordo fenomenas: 1908 metais JAV turėjo 194 400 lengvųjų automobilių, t. y. viena lengvoji mašina teko trims šimtams gyventojų, o 1927 m. jų čia jau buvo beveik dvidešimt milijonų — apytikriai vienas automobilis šešiems žmonėms.

Automobilių supirkimas Vilniuje ir ne tik tais.

Fordas ne tik išpopuliarino automobilį ir pasakiškai praturtėjo. Jis padarė neregėtą perversmą ir automobilių gamybos technologijoje: pirmasis įrengė konvejerį, įvedė darbo pasidalijimą, kurio esmė yra gamybos proceso suskirstymas į nesudėtingas vieno darbininko atliekamas operacijas. Detalės darbininkams buvo paduodamos ant specialių 1 juostų (slenkančio konvejerio), o jie čia pat iš detalių montuodavo agregatus ir uždėję ant kito konvejerio, siųsdavo kitiems darbininkams, kurie iš paruoštų agregatų ir mazgų surinkdavo visą automobilį. Konvejerinė darbo organizavimo sistema sumažino automobilių gamybos kainą. Nesudėtingas ir monotoniškas operacijas galėjo atlikti ir menkos kvalifikacijos ar net visai nekvalifikuoti darbininkai, o tokiems suprantama, už darbą buvo mokama mažiau. Juo didesnis konvejerio darbo tempas, juo labiau išnaudojamas prie jo dirbantis žmogus. Bet Fordui rūpėjo ne jis, o didžiulis kapitalas.

Fordo įkurta automobilių kompanija gyvuoja ir šiandien. Tai vienas iš stambiausių automobilių gamybos koncernų visame pasaulyje.

Pramonės krovinių pervežimas automobiliais dažnai yra neatskiriama darbo proceso dalis

Patiko? Pasidalink

Kiekvieną temperamentą charakterizuoja šie požymiai

Temperamentas reiškiasi žmogaus emociniu jaudrumu ir bendru judrumu. Yra keturi temperamento tipai: sangvininis, cholerinis, flegmatinis ir melancholinis.

Kiekvieną temperamentą charakterizuoja šie požymiai:

Sangvinikas — greitas ir judrus žmogus, greitai besikeičiančios nuotaikos, kuri jo sąmonėje nepalieka dideliu pėdsakų. Greitai besikeičiančios emocinės nuotaikos atsispindi jo kalboje, mimikoje, gestuose. Sangvinikas lengvai atlieka užduotis, kurioms atlikti reikia greitos nuovokos ir tikslių veiksmų, o laiko trūksta. Bodisi monotonišku darbu. Jo sprendimai skuboti. Lengvai bendrauja su žmonėmis. Žvalus ir sugeba šią nuotaiką palaikyti kolektyve.

Cholerikas — stiprios ir greitos reakcijos žmogus, stiprių greitai įsižiebiančių jausmų, kurie ryškiai matyti jo išorėje. Kartais ūmus, emocionaliai labai jaudrus, staigus, linkęs į audringus jausmų išsiveržimus. Žmogus karštas, aistringas, greitai besikeičiančių jausmų, kurie visada gilūs ir apima jį visą. Cholerikams būdingas didelis aktyvumas ir energija. Cholerikas mažiau negu kiti bijo pavojaus, ryžtingas, iniciatyvus, veikia su dideliu emociniu pakilimu.

Flegmatikas — lėtas, ramus, išlaikantis pusiausvyrą žmogus, jo emociniai pergyvenimai keičiasi lėtai, jie labai mažai atsispindi išorėje, jis neįtūžta, mimika ir gestai vienodi, neišraiškingi, kalba lėta, jai trūksta gyvumo ir išraiškingumo. Prieš pradėdamas ką nors veikti, flegmatikas ilgai ir smulkmeniškai apgalvoja veiksmus, sprendimus įgyvendina ramiai ir iki galo, sunkiai pereina prie kitokio pobūdžio veiklos.

Melancholikas — silpnos reakcijos žmogus, jam, kaip ir flegmatikui, būdingas lėtas nuotaikų pasikeitimas, tačiau jo pergyvenimai gilūs ir ilgalaikiai. Melancholiko jausmai ir nuotaikos vienodos ir labai pastovios; jo jausmai mažai atsispindi išorėje. Melancholikas, sunkiai ,pergyvena sunkumus, dažnai užsisklendžia savyje, nebendrauja, jo judesiai vienodi, santūrūs. Šiam temperamentui būdingas neryžtingumas, pasyvumas, išglebimas.

Žmonių temperamentas labai pastovus, tačiau jis gali keistis, veikiant auklėjimui ir gyvenimo sąlygoms.

Auklėjant reikia padėti žmogui įveikti neigiamus jo temperamento bruožus ir sustiprinti teigiamus.

Automobilių supirkimas Šiauliuose.

Temperamentų ypatybės skirtingai veikia vairuotojų darbingumą ir nuovargį. Pavyzdžiui, cholerikas, kuris emocionaliai yra labai jaudrus, vairuodamas automobilį pavargs greičiau negu flegmatikas, kuris ramiau atliks darbą. Cholerikas ypač aktyvus, tačiau dėl nepakankamo ištvermingumo ir kantrybės, taip pat dėl to, kad jo darbe pasigendama sistemingumo, jam daug sunkiau dirbti tolimuose, reisuose. Sangvinikas tinkamas vairuotojo profesijai, tačiau kartais jis .pervertina savo galimybes, lengvai susižavi.  Flegmatiko pusiausvyra ir ramybė teigiama vairuotojo darbe, tačiau tik nesudėtingomis kelio sąlygomis. Jo sprendimai ir veiksmai paprastai, sulėtėję. Vairuotojo veiklai mažiau tinkamas melancholikas, kuriam būdingi svyravimai, neryžtingumas ir kitos vairuotojo darbui neigiamos savybės.

Gryni temperamentai retai pasitaiko. Dažnesni yra skirtingų temperamentų atskirą bruožų deriniai, Tų bruožų visuma gali žmogų priartinti prie vieno ar kito temperamento.

Pobedoms“ buvo lemta suvaidinti didelį vaidmenį TSRS liaudies ūkyje

Patiko? Pasidalink