Matuojant didelių žemės sklypų plotus, dažnai derinami įvairūs plotų matavimo būdai

Labiausiai paplitę plotų, pavaizduotų topografiniame plane arba žemėlapyje, matavimo būdai yra grafinis ir mechaninis.

Grafinis būdas yra toks, kai matuojamas sklypo plotas plane sudalijamas į paprasčiausias figūras. Matuojami šių figūrų elementai, reikalingi jų plotui apskaičiuoti. Sudėjus visų figūrų plotus, gaunamas bendras plotas. Mechaniniu būdu matuoti plotams naudojamas planimetras.

Gamtoje plotai matuojami analitiniu ir geometriniu būdu. Analitinis būdas – tai toks, kai pagal matavimu duomenis skaičiuojamos žemės sklypo taškų koordinatės ir jos naudojamos plotui skaičiuoti.

Sudarant matuojamo ploto viduje paprasčiausias geometrines figūras (trikampius, stačiakampius) ir matuojant jų plotams apskaičiuoti reikalingus elementus, plotai nustatomi geometriškai.

Matuojant didelių žemės sklypų plotus, dažnai derinami įvairūs plotų matavimo būdai. Jie vadinami kombinuotaisiais plotų nustatymo būdais.

Grafinis plotų matavimas

Topografiniame plane arba žemėlapyje pavaizduotas sklypas dalijamas į trikampius, stačiakampius arba trapecijas. Jų plotams skaičiuoti reikalingi elementai (trikampiams ir stačiakampiams pagrindas ir aukštinė, trapecijoms – du pagrindai ir aukštinė) matuojami skriestuvu pagal mastelį.

Polinio planimetro konstrukcija

Planimetrų yra įvairių, bet labiausiai paplitęs polinis planimetras. Jį sudaro svirtelės: poliaus ir vedamoji, kurios dirbant sujungiamos taške, įstačius į vedamojoje svirtelėje esančią lizdinę duobutę polinės svirtelės galą su sferiniu antgaliu. Kitame polinės svirtelės gale yra cilindro formos svarmuo su adatėle. Dirbant adatėlė įbedama į planą. Polinės svirtelės ilgis nekinta. Prie vedamosios svirtelės pritvirtintas atskaičiavimo mechanizmas, kurio padėtis svirtelėje gali būti keičiama sraigteliu. Kitame svirtelės gale yra apvedimo adatėlė arba stiklinis lęšis su centre pažymėtu tašku. Prie apvedimo adatėlės ar lęšio pritvirtinta rankenėlė, už kurios laikant apvedamas matuojamosios figūros kontūras.

Atskaičiavimo mechanizmą sudaro atskaitų ratukas, padalytas į šimtą dalių, horizontalus diskas su padalomis, registruojantis atskaitų ratuko pilnus apsisukimus. Ratuko ir disko padėtys atskaičiuojamos atitinkamai vernjeru ir smaigaliu. Planimetro atskaitą sudaro 4 skaičiai. Mažiausia jos dalis įvertinama vernjeru. Kad dirbant vedamoji svirtelė nevirstų, sukonstruotas atramos ratukas. Vedamosios svirtelės ilgis keičiamas atsukus sraigtelius ir nustatomas vernjeru.

Planimetro teorijos bruožai

Matuojant plotus, planimetro polius gali būti matuojamo sklypo viduje arba už jo ribą. Pirmasis atvejis yra bendresnis. Todėl pateikiami planimetro teorijos elementai, kai jo polius yra matuojamojo sklypo viduje.

Matų vienetai geodezijoje

Geodezijoje matuojamos linijos, aukščių skirtumai, kampai. Ilgio vienetas SI sistemoje yra metras.

Prieš priimant metrinę matų sistemą, įvairiose pasaulio šalyse buvo naudojami skirtingi ilgio vienetai. 1790 m. gegužės 8 d. Prancūzų nacionalinis susirinkimas priėmė nutarimą sudaryti naują matų sistemą, kurios pagrindu būtų natūralus ilgio vienetas. Pasiūlyta ilgio vienetu laikyti ketvirtadalio Žemės meridiano vieną dešimtmilijoninę dalį, kuri ir buvo pavadinta metru.

1792 m. prancūzų mokslininkai Z. Delambras, P. Mešenas ir kiti pradėjo matuoti Paryžiaus meridianą nuo Diunkerko iki Barselonos. Matuojant buvo naudojamasi normaliniu prancūzų matu, vadinamu tuazu. Pagal matavimo duomenis buvo apskaičiuotas ilgio vienetas, pavadintas legaliu metru.

1799 m. gruodžio 10 d. Prancūzijoje buvo priimtas įstatymas, kad legalusis metras pagal Z. Delambro matavimus lygus 0,513 tuazo (443,296 Paryžiaus linijos) ir pagamintas tokio ilgio 25 mm pločio ir 4 mm storio platinos pavyzdys. Jis netapo tikruoju etalonu, bet saugomas Prancūzijos valstybiniame archyve ir todėl vadinamas archyviniu metru.

Vėlesni meridiano ilgio matavimai parodė, kad pagal Z. Delambro matavimus apskaičiuotas metras yra 0,2 mm trumpesnis už vieną dešimtmilijoninę ketvirtadalio Paryžiaus meridiano lanko ilgio dalį.

Archyvinis metras buvo pagamintas iš platinos, kuri yra minkšta ir nepatogi vartoti. Naujam metro etalonui buvo parinktas kietas ir tamprus, atsparus korozijai 90% platinos ir 10% iridžio lydinys. 1874 m. iš šio lydinio buvo pagaminti pirmieji metrai, kurie yra su ženklu „1874 m. lydinys”.

1875 m. gegužės 20 d. 18 šalių atstovai Paryžiuje pasirašė tarptautinę metrinę konvenciją, kuri įsigaliojo 1876 m. sausio 1 d. Susitariančios šalys įsipareigojo įsteigti ir remti tarptautinį matų ir svorių biurą. Jo būstine tapo Paryžius.

1888 m. anglų firma pagamino 30 etalonų, kurie burtų keliu buvo išdalinti šalims, konvencijos dalyvėms kartu su sertifikatais, kuriuose pateikiama etalono ilgio lygtis.

Lietuvoje tarptautine metrine sistema pradėta naudotis 1918 m.

Nors archyvinis ir tarptautinis metrai praktiškai sutampa, tačiau vokiečių matematikas ir geodezininkas F. Helmertas nustatė, kad legalus (įteisintas) metras lygus 1,000 013 355 tarptautinio metro. Todėl nuo legalaus metro apibrėžimo kaip natūralaus buvo atsisakyta. Tačiau buvo siekiama rasti natūralų metro ekvivalentą, kuris nebūtų sunaikintas įvykus Žemėje katastrofai.

1960 m. spalio 14 dieną XI generalinė matų ir svorių konferencija priėmė nutarimą dėl metro naujo apibrėžimo: „metras — tai ilgio matas, lygus 1 650 763,73 bangų ilgių vakuume, kurias spinduliuoja kriptono izotopo atomas, kai elektronas pereina iš energetinio lygio į energetinį lygį (tai atitinka oranžinę spektro liniją)”. Tačiau šis metro apibrėžimas ilgai neišliko. 1983 m. spalio 20 d. XVII konferencija Paryžiuje priėmė naują ilgio mato vieneto apibrėžimą: „metras yra ilgis linijos, kurią šviesa vakuume nueina per 1/299 792 458 sekundės”.

Lietuvoje kampams matuoti naudojama stataus kampo dalijimo į 90° sistema (1′ — į 60 minučių, t. y. į 60 sekundžių, t. y. 60″). Dabar naudojama ir stataus kampo dalijimo ) 100 gonų sistema. Vienas gonas (gon) lygus 100 centigonų (cgon), vienas centigonas lygus 10 miligonų (mgon). Ryšys su laipsnine sistema: gonas — 54′; centigonas — 0,54′; miligonas 3,2″. SI sistemoje plokščio kampo matavimo vienetas radianas (erdvinio kampo — steradianas).

Geodezijos sąvokos: planas, žemėlapis, profilis

Priešgaisriniams reikalams vandens kiekiai pagal nustatytą skaičiuotiną vienu metu gaisrų skaičių

Priešgaisriniams reikalams vandens kiekiai pagal nustatytą skaičiuotiną vienu metu gaisrų skaičių ir priimtas atitinkamas vandens normas nustatomi 3 valandų, vadinamajam skaičiuotino gaisro gesinimo, laikotarpiui. Per šį laiką vandentiekio sistemos įrenginiai privalo patiekti visą reikalingą vandens kiekį į gaisravietę. Jeigu vandens šaltiniai ir siurblių stotys nepajėgūs laiku tai padaryti, turi būti įrengti atitinkamos talpos rezervuarai vandens atsargoms laikyti.

Nustatant šių rezervuarą talpą, imamos pačios blogiausios vandentiekio sistemos technologinio darbo režimo sąlygos, tariant, kad gaisrai vyks tomis valandomis, kuriomis yra maksimalus vandens tiekimas buitiniams-ūkiniams reikalams, ir kad tuo laiku bus tinkamai aprūpinama vandeniu. Gaisrų metu vandentiekio sistemos įrenginiai gali netiekti to vandens, kuris reikalingas įmonių dušams, gatvėms ir žaliesiems plotams laistyti, taip pat . technologiniams įrenginiams ir įmonių patalpoms bei teritorijai plauti.

Atsižvelgiant vandens tiekimo balansą tiek per gaisrus, tiek ir po jų, į vandens kiekį, kurį pajėgia tiekti siurbliai iš vandens šaltinių, per vieną kartą išeikvotos gaisrams gesinti vandens atsargos rezervuaruose turi būti papildytos šitaip: a) gyvenviečių vandentiekiuose, įskaitant tas pramonės bei žemės ūkio įmones, kurios priskiriamos A, B ir V gamybos kategorijoms pagal ugnies atsparumą, ne ilgiau kaip per 24 val.; b) miestų ir gyvenviečių vandentiekiuose, įskaitant tas įmones, kurios priskiriamos G ir D gamybos kategorijoms, kai vandens norma gaisrams gesinti ne didesnė kaip 25 1/sek,— ne ilgiau kaip per 48 val.

Gyvenvietėse, turinčiose mažiau kaip 5000 gyventojų, įskaitant mažesnio kaip 20 ha teritorinio ploto pramonės įmones, kurios priskiriamos B, G ir D gamybos kategorijoms pagal ugnies atsparumą, kur gaisrų gesinimui vandens norma 20 sek ir mažiau, leidžiama organizuoti gaisrų gesinimą motoriniais ar automobiliniais siurbliais, panaudojant vandenį iš esamų vietoje natūralių vandens tvenkinių ar atitinkamai įrengtų rezervuarų

Vandens suvartojimo režimas

Jau iš anksčiau žinoma, kad miestuose, gyvenvietėse, pramonės įmonėse vandens suvartojama nevienodai tiek per parą ar darbo pamainą, tiek ir per savaitę, sezoną ir net metus.

Miestuose ir gyvenvietėse tas suvartojimo nevienodumas, svyravimas priklauso nuo kasdieninės gyventojų veiklos namų ūkyje įvairių kitų veiksnių. Naktinėmis valandomis suvartojama žymiai mažiau vandens, kaip dieną; prieššventinėmis dienomis vandens suvartojama daugiau, negu kitomis. Vandens suvartojimo režimui didelę įtaką turi pramonės įmonių skaičius, jų darbo pobūdis. Mažesniuose miestuose ar gyvenvietėse svyravimai tiek per valandą, tiek ir per parą būna didesni, o didesniuose miestuose mažesni.

Nuotekų valymo įrenginiai

Nudažytos sienos viršuje užbaigiamos ryškesnės spalvos juostele

Negabaritinių krovinių pervežimas – stalai, komodos, spintos ir spintelės tai tik dalis daiktų kuriuos verta ir net būtina išvežti iš statybų vietos – buto ar kitų patalpų.

Nudažytos sienos viršuje užbaigiamos ryškesnės spalvos juostele. Juostelėmis gali būti aprėminti ir kiti sienų bei lubų padalinimai, ornamentai. Lygiai švariai išvesti juostelę nėra lengva. Reikia truputi pasipraktikuoti.

Juostelei vesti svarbiausi įrankiai yra šie: apvalus geros rūšies šerių teptukas, tiesi 1m ilgumo, 3-4 mm storio ir 50-60 mm pločio lygiais, 30° kampu nusklembtais kraštais liniuotė, indelis (su saiteliu) dažams, virvutė su svambalu, gulsčiukas, metras.

Vandeniniais dažais dažytuose paviršiuose juostelės vedamos klijiniais dažais, aliejiniuose — aliejiniais. Klijiniai dažai juostelėms vesti turi būti žymiai skystesni, negu dažymui. Jie įklijinami arba stalių klijais, arba pienu.

Sienose ar lubose, kuriose numatoma vesti juosteles, reikalingi nuotoliai atmatuojami ir pažymimi paprastu (tik ne cheminiu) pieštuku.

Per pažymėtus taškus linijos atmušamos lygia, nestora virvute, įtepta medžio arba popieriaus anglimi. Jos pėdsakų likučiai, vėliau, dulkinant minkštu skudurėliu, lengvai nusivalo. Virvutę galima įtepti ir sausais dažais, pavyzdžiui, ochra, umbra, suodžiais, ultramarinu, kreida (jei tamsus fonas), tik juos sunku nuvalyti.

Virvutė paprastai įtepama, traukiant ją per ranka popieriuje suspaustus anglies ar dažų miltelius.

Vedant juostelę, liniuotė laikoma kaire ranka taip, kad liniuotės vienas galas būtų prisiglaudęs prie pat sienos, o antras, už kurio ji laikoma, gali būti per pirštą pakilęs. Mažiau įgudę dažytojai priglaudžia visą liniuotę. Ji laikoma truputį žemiau virvute pažymėtos linijos taip, kad nusklembta ,briauna būtų prie sienos. Dešine ranka trimis pirštais teptukas laikomas už galo koto taip, kad jis, nykščiu prilaikant, laisvai remtųsi ir didįjį. Taip teptuką laikant, galima lygiau išvesti juostelę. Nereikia teptuko laikyti taip, kaip plunksnako4 ar pieštuką, nes juostelė neišeis lygi. Darbo metu indelį su dažais reikia laikyti krūtinės aukštyje, saiteliu užsikabinus ant kaklo. Teptuką pavilgius į dažus, dažų. perteklių tuojau reikia nuspausti į indo briauną, kad paskui jie, ypač vedant horizontalias juosteles, netekėtų per sieną. Iš pradžių, kol teptukas yra pilnesnis, juo sieną reikia tik lengvai liesti, paskui galima truputį stipriau paspausti. Teptuką pirma reikia traukti iš kairės į dešinę, visą laiką leidžiant jam laisvai remtis į liniuotės briauną. Kai jau atrodo, kad dažai teptuke baigiasi, tuo pačiu pėdsaku grįžtama atgal. Taip porą kartų. ten ir atgal perbraukus, juostelę galima visiškai išlyginti. Švariai išvedus juostelės gabalą, tiek kiek siekia liniuotė, galima pereiti į dešinę toliau, visą laiką stengiantis juostelę sulyginti su anksčiau išvestuoju gabalu. Viršutinis juostelės kraštas visuomet turi lygiuotis su pažymėta linija.

Teptuko dydis parenkamas pagal tai, kokio pločio numatoma vesti juostelę. Vedant platesnes kaip 3-4 cm juostas, geriau jų ploti pažymėti virvele ir, kraštais išvedus juosteles, vidurį tuojau pat užpildyti platesniu teptuku.

Juostelę galima išvesti ir kitaip. Tam tikslui reikia pasidaryti liniuotę su išpjova. Ja pasinaudodamas, gali tiesiai nuvesti juosteles ir mažiau įgudęs dažytojas.

Senų ir ne tik baldų išvežimas prieš dažymo darbus.

Esant plikledžiui, automobilis nepaklūsta vairuotojui, o stabdyti — pavojinga

Šaltis, sniegas ir lijundra

Šąlant reikia būti pasiruošusiam lijundrai, kuri yra ypač rimtas pavojus, jeigu patirtis nedidelė. Tokiu metu vairuotojas turi važiuoti labai lėtai ir dėl visa ko lengvai pristabdyti gerokame atstume nuo kliūties. Būtina žinoti, kad ledu padengti ruožai atsiranda staiga ir juos pastebėti sunku. Esant plikledžiui, automobilis nepaklūsta vairuotojui, o stabdyti — pavojinga. Važiuoti reikia labai atsargiai, kad nesusidurtume su kokia nors kliūtimi ar kas nors nesusidurtų su mumis.

Atsargiai važiuotina ir suvažinėtu bei sušalusiu sniegu. Tokiu sniegu padengtas kelias yra pavojingai slidus.

Kai oras šaltas, vairuotojas turi kvėpuoti taip, kad iškvepiamas oras nepatektų ant priekinio stiklo, kuris nuo to aprasoja ir apšerkšnija. Nors langą ir nuvalome, jis tuojau vėl užšąla. Vienintelė apsauginė priemonė — salono vėdinimas ir oro srovės nukreipimas į stiklą. Šiuo atveju gerai gelbsti skystis apšalusiems langams valyti. Suprantama, kad tokių sunkumų nėra, kai automobilyje yra šildytuvas, tiekiantis šiltą orą ant stiklo vidinės pusės.

Stovint šaltyje, nereikia įjungti rankinio stabdžio, mat, gali prišalti prie būgnų trinkelės ir bus labai sunku pradėti važiuoti.

Pirmosios eismo taisyklės, šviesoforai

Vairuotojas, sėsdamas į automobilį snieguotame kelyje, turi rūpestingai nuvalyti nuo avalynės padų sniegą, kad nebūtų slidūs, nes priešingu atveju padai slysta pedalais ir būna labai sunku vairuoti. Be to, koja gali nuslysti nuo pedalo ir šis skaudžiai suduoti į kojos kulkšnį. Jeigu koja nuo pedalo nuslys stabdant, netoli iki avarijos.

Užšalus automobilio durų rankenos spynai ir jo negalint raktu atrakinti, reikia įkišti raktą į spyną ir jo ąselę pašildyti degtuku arba žiebtuvėliu. Už keleto sekundžių duris atrakinsite.

Spynos negalima tepti tepalu, o, atvirkščiai, reikia išplauti benzinu, kad pašalintume tepalo likučius. Po šito ji neužšals. Galima į ją įlašinti lašą variklinės alyvos arba stabdžių skysčio, kurie taip pat neleis šalti.

Stipriai šąlant, vairuotojui dažnai taip pat esti šalta. Kai jam šalta, pastebimai sulėtėja jo reakcija ir pablogėja mąstymas. Vairuotojas turi į tai atsižvelgti ir atitinkamai būti atsargesnis, kompensuodamas tokią būseną stipresniu dėmesiu ir savalaikiu pavojaus numatymu.

Piko valandos

Kiekvieną dieną didėja transporto priemonių skaičius, ir todėl iškyla naujos kelių eismo problemos. Tokioms problemoms priskiriama ir gatvėse vis didėjančio automobilių srauto piko valandomis problema.

Eismo nelaimėse nukentėjusiųjų gyvybė priklauso nuo greitų ir teisingų vairuotojo veiksmų

Atidus stebėtojas tvirtina, kad piko valandos paprastomis dienomis yra ankstyvo ryto valandos, kai sunkvežimiai iš autotransporto įmonių važiuoja į savo kasdieninio darbo vietas. Paskui, tarp septintos ir aštuntos valandos, kelią užplūsta lengvieji automobiliai ir autobusai, vežantys darbininkus ir tarnautojus į jų pastovaus darbo vietas. Sis eismas greitai sumažėja, bet vėl išauga 14 val. ir trunka iki 16 val. ir netgi iki 17 val. Po to eismas truputį nurimsta ir daugiausia važinėja tik taksi. Vakare, maždaug valandai, vėl padidėja lengvųjų automobilių eismas. Jais važiuoja tūkstančiai keleivių į teatrus, kinus, restoranus.

Vairuotojas, kuris orientuojasi šiame „eismo tvarkaraštyje”, sugeba prie jo prisitaikyti ir važiuoti per miestą greitai ir saugiai. Piko valandomis daugelis vairuotojų linkę daryti vingį, kad aplenktų gatves, kuriose prie sankryžos dėl eismo reguliavimo susiburia šimtai automobilių. Pavažiavęs keletą gatvių į šalį ir tokiu būdu aplenkęs eismu perkrautą miesto centrą, nuovokus vairuotojas greitai nuvažiuoja palyginti laisvu lygiagrečiu maršrutu, kuriame nėra sankryžų ir grūsties. Ilgesnį kelią tikriausiai atperka laikas, o papildomai suvartotų degalų kiekis esti nedidelis.

Pirmosios eismo taisyklės, šviesoforai

Stabdžių sistemos ir vairo patikrinimas

Uždraustoje vietoje ne tik neleidžiama automobilio statyti, bet ir sustoti

Vairuotojas turi išmokti privažiuoti prie šaligatvio taip, kad ratai neliestų jo krašto, ir sustoti nuo jo ne toliau kaip keletas centimetrų. Be to, žinotina, kad, pastačius automobilį vos keletu centimetrų toliau, negu reikalaujama, sumažėja važiuojamosios dalies naudingas plotis. Labai dažnai mus erzina aplaidus vairuotojas, kuris, palikęs savo automobilį už metro nuo šaligatvio, trukdo mums pravažiuoti.

Jeigu toje gatvėje nėra vietos stovėti, geriausia nuvažiuoti iki artimiausios susikertančiosios gatvės ir ten pastatyti automobilį, suprantama, kai toje gatvėje neuždrausta stovėti. Deja, dideliuose miestuose ne visada lengva surasti stovėjimo vietą. Todėl daugelyje miestų išskiriamos specialios aikštelės ir važiuojamosios kelio dalies atkarpos. Jose pastatyti informaciniai ženklai kviečia vairuotojus čia statyti automobilius.

Pažymėtoje stovėjimo vietoje visada reikia stengtis užimti kiek galima mažiau vietos ir pastatyti automobilį tvarkingai, neužstojant įvažiavimo.

Kelių eismo taisyklės leidžia ant šaligatvio statyti lengvuosius automobilius ir mažo kraulumo sunkvežimius dviem šoniniais ratais su sąlyga, kad jie netrukdytų čia einantiems pėstiesiems. Šiuo atveju automobilio neužimtas šaligatvio plotis turi sudaryti ne mažiau kaip 1,5 m. Neleidžiama statyti automobilį taip, kad ant šaligatvio būtų du jo priekiniai arba užpakaliniai ratai.

Tinkami rūbai vairuotojui – neatsiejamas dalykas vairuojant

Užvažiuoti dviem šoniniais ratais reikia ne ant paties šaligatvio krašto, o kiek galima giliau, nes važiuojamojoje kelio dalyje lieka daugiau vietos ir tai palengvina eismą.

Vis dažniau galima pamatyti informacinį ženklą „P”, po kuriuo pritvirtinta lentelė su automobilių sustatymo planu, t. y.: išilgai gatvės prie šaligatvio borto, kampu, statmenai judėjimo krypčiai, ant šaligatvio išilgai, kampu arba statmenai ir t. t.

Vairuotojas, pamatęs tokį planą, privalo juo vadovautis ir nestatyti automobilio kitaip, kad nesukeltų netvarkos ir nesumažintų patogumo, kurį užtikrina taisyklingas automobilių sustatymas už kelio važiuojamosios dalies.

Kartais reikia užvažiuoti ant šaligatvio su aukštu bortu. Jeigu galima, važiuojama ant jo statmenai ir labai lėtai tiek priekiniais, tiek ir užpakaliniais ratais. Tokiu būdu nesužalojamos padangos.

Kuo pakeri žiūrovus neįprastų automobilių lenktynės?

Uždraustoje vietoje ne tik neleidžiama automobilio statyti, bet ir sustoti. Pagal kelių eismo taisykles reikia palikti laisvus:

15 m gatvės ilgio į vieną ir į kitą pusę nuo tramvajaus, autobuso ar troleibuso sustojimo ženklo (taip pat ir tuo atveju, kai tramvajaus sustojimo vietoje yra saugumo salelė);

10 m nuo sankryžos,

5 m nuo pažymėtos pėsčiųjų perėjos.

Šie apribojimai įvesti tuo tikslu, kad vairuotojai galėtų matyti pėsčiuosius, einančius į važiuojamąją dalį, o pėstieji galėtų įsitikinti, kad prie perėjos neartėja jokia transporto priemonė. Be to, jie padeda vairuotojui orientuotis sankryžos situacijoje, nes neužstoja stovintis automobilis.

Automobilių supirkimas Kaunas ir ne tik tais.

Taip pat nevalia stovėti prieš įvažiavimą į namo vartus bei tose vietose, kur automobilis gali užstoti kelio ženklą, ir ypač įspėjantį ženklą, kad artėjama prie gatvės, kurioje galioja pirmumo teisė.

Vairuotojų darbo laiko normavimas ir paskirstymas

Tinkami rūbai vairuotojui – neatsiejamas dalykas vairuojant

Kelio ženklai, signalai ir vairavimo kultūra

Važiuodamas mieste prietemoje, vairuotojas turi stengtis lempų ir įvairiaspalvių reklamų sraute surasti šviesoforo signalus. Tai ne visada lengva padaryti, ypač kai reklamos yra raudonos ir žalios šviesos, atsispindinčios nuo blizgančių daiktų paviršiaus šalia kelio arba nuo šlapio asfalto. Ir vis dėlto vairuotojas būtinai turi pamatyti šviesoforo signalus, nes, ignoruojant šią pareigą, ištinka avarija.

Reguliuotojo signalai

Iš kelių eismo taisyklių žinome, ką reiškia eismo reguliuotojo signalai. Be oficialiųjų signalų, tokių, kaip rankos pakėlimas šalį arba viršų, nurodymas į važiuojamąją dalį ir kt., rodomi ir papildomi, lengvai suprantami mostai. Pavyzdžiui, rodymas pirštu vairuotoją, atkreipiant jo dėmesį ir pranešant, kad sekantis mostas (sustabdymas, vietos nurodymas, iki kur vairuotojas turi atvažiuoti ir t. t.) bus skirtas ne visiems vairuotojams, o tik jam vienam.

Kai šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje yra reguliuotojas, vairuotojas turi klausyti jo nurodymų, nes reguliuotojas stengiasi palengvinti jam eismo sąlygas ir apsaugoti jį nuo susidūrimo su kita mašina.

Čia padarytina svarbi pastaba. Visi kelio ženklai ir signalai tarsi turi tam tikrą rangą ir tam tikrą svarbumo laipsnį. Kaip žinoma, yra bendri kelių eismo taisyklių nuostatai — pagrindas kelių eismo tvarkai palaikyti. Tačiau, įsigaliojus atskiriems reikalavimams, pavyzdžiui, nurodymams arba draudimams, kurie vairuotojui pranešami kelio ženklais, tie atskiri reikalavimai tampa svarbesni už bendruosius.

Automobilių supirkimas Vilnius

Pavyzdžiui, sankryžoje pirmumo teisę turi vairuotojas, važiuojantis iš dešinės pusės. Betgi kelio dešinėje pusėje, stovi įspėjantysis ženklas — trikampis su žemyn nukreipta viršūne arba ženklas „Stop”. Tuomet bendra taisyklė netenka galios ir įsigalioja nuostatas reiškiamas kelio ženklu.

Taip pat yra ir tuo atveju, kai reguliuotojo signalas prieštarauja bendriesiems nuostatams bei reikalavimui, kurį nusako kelio ženklas arba šviesoforo signalas. Nepaisant to, būtina visų pirma vadovautis reguliuotojo mostais. Jo visi nurodymai yra privalomi.

Įvažiuodamas j reguliuotojo tvarkomą sankryžą, vairuotojas turi visiškai juo pasitikėti ir vykdyti visus jo nurodymus. Reguliuotojas padės vairuotojui rasti išeitį iš bet kokios situacijos.

Kelio ženklai, signalai ir vairavimo kultūra

Jokios taisyklės, kelio ženklai ir signalai negali numatyti visų galimų situacijų kelyje. Todėl vairuotojas turi veikti ne tik pagal taisyklių, ženklų ir šviesoforų signalų nurodymus, bet ir vadovautis sveika nuovoka bei kultūringo vairavimo principais. Netgi toks vairuotojas, kuris griežtai laikosi taisyklių, gali trukdyti eismui, kai neatsižvelgia į tą aplinkybę, kad yra ir kiti eismo dalyviai, kurie taip pat turi teisę važiuoti keliu. Išnagrinėkime tokį atvejį. Šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje įjungtas raudonas signalas automobiliams ir žalias pėstiesiems, pereinantiems važiuojamąją dalį

TARYBINIŲ DŽIPŲ PIRMTAKAI

PAVARŲ DĖŽIŲ VARIANTAI IR JŲ VEIKIMO PRINCIPAI

Koks gi jis buvo garsusis „Fordas-T”

Koks gi jis buvo garsusis „Fordas-T”, padaręs tokį perversmą Amerikoje? Automobilis turėjo keturtaktį keturių cilindrų 22,5 AG galios variklį, nesunkiai pasiekdavo aštuoniasdešimties kilometrų per valandą greitį. Visi keturi variklio cilindrai išlieti viename bloke. Tai buvo naujovė. Paties automobilio forma paprasta, griežta, jis nesunkus (svėrė tik 550 kg), turėjo visus saugų važiavimą garantuojančius įrenginius. Beveik nepakeistos konstrukcijos šis garsusis modelis gyvavo dvidešimt metų, pagal jį buvo pagaminta iš viso 15 007 033 automobiliai. Šis Fordo modelis neabejotinai pradeda masinę automobilizaciją — procesą, kuris apėmė visą pasaulį ir kuris pirmiausia pakeitė pačią Ameriką. Visai šalies ekonomikai automobilis sugebėjo padaryti milžinišką įtaką. Nieko panašaus nerasime nė viename krašte,

Tai buvo nepakartojamas Fordo fenomenas: 1908 metais JAV turėjo 194 400 lengvųjų automobilių, t. y. viena lengvoji mašina teko trims šimtams gyventojų, o 1927 m. jų čia jau buvo beveik dvidešimt milijonų — apytikriai vienas automobilis šešiems žmonėms.

Automobilių supirkimas Vilniuje ir ne tik tais.

Fordas ne tik išpopuliarino automobilį ir pasakiškai praturtėjo. Jis padarė neregėtą perversmą ir automobilių gamybos technologijoje: pirmasis įrengė konvejerį, įvedė darbo pasidalijimą, kurio esmė yra gamybos proceso suskirstymas į nesudėtingas vieno darbininko atliekamas operacijas. Detalės darbininkams buvo paduodamos ant specialių 1 juostų (slenkančio konvejerio), o jie čia pat iš detalių montuodavo agregatus ir uždėję ant kito konvejerio, siųsdavo kitiems darbininkams, kurie iš paruoštų agregatų ir mazgų surinkdavo visą automobilį. Konvejerinė darbo organizavimo sistema sumažino automobilių gamybos kainą. Nesudėtingas ir monotoniškas operacijas galėjo atlikti ir menkos kvalifikacijos ar net visai nekvalifikuoti darbininkai, o tokiems suprantama, už darbą buvo mokama mažiau. Juo didesnis konvejerio darbo tempas, juo labiau išnaudojamas prie jo dirbantis žmogus. Bet Fordui rūpėjo ne jis, o didžiulis kapitalas.

Fordo įkurta automobilių kompanija gyvuoja ir šiandien. Tai vienas iš stambiausių automobilių gamybos koncernų visame pasaulyje.

Suomijos vairuotojai puikiai važiuoja bet kokiomis sąlygomis

Didžiausias šiandien automobilio priešas — korozija

Dobilėlis — vienas pačių gražiausių darbo tematika žaidimų

Dobilėlis — vienas pačių gražiausių darbo tematika žaidimų, kurių lietuvių liaudis turi labai daug. Žaidžiant dainuojama ir judesiais bei figūromis vaizduojame, kaip dobilas sėjamas, pjaunamas, grėbiamas ir vežamas namo žirgeliams pašerti.

Žaidimo melodija dviejų dalių. Pirmoji dalis turi aštuonis taktus ir kiekviename posme dainuojamo po vieną kartą. Metras — 4/4. Antroji dalis — refrenas — taip pat turi aštuonis taktus, bet dainuojama po du kartus, o po to dar du kartus grojama. Metras — 2/4.

Dainuojant pirmąją dalį, šokėjai dažniausiai eina paprastuoju žingsniu (kiekviename posme po 16 žingsnių), o dainuojant refreną — polkos žingsniu. Tik paskutiniajame posme naudojamas bėgamasis žingsnis. Kiekvieno posmo pirmoje dalyje žaidėjai rodo judesiais, kaip vyksta vienoks ar kitoks darbas lauke prie dobilų, o antroje (greitojoje) dalyje žaidėjai linksminasi: sudaro dobilo lapelius primenančias figūras ir šoka įvairiomis kryptimis.

Šokio žingsniuku: Kalinino srities ratelis

Standartinį ratelį sudaro aštuonios poros, tad ir kompozicija bei aprašymas pateikiamas aštuonioms poroms, nors tokiu sąstatu šį žaidimą žaisti yra nepatogu. Bet kadangi numatoma sujungti po kelis ratelius drauge, tada bus galima kai kurias vietas pertvarkyti. Sujungimo atveju daugeliui šokėjų partijos truputi pasikeis.

Žaidimui visi vyrai sustoja scenos gilumoje į dvi virtines, po keturis kiekvienoje. Virtinė nuo virtinės už 5-6 m. Virtinėse vyrai stovi ta pačia tvarka, kaip Džigūno pradžioje. Visų vyrų rankos ant klubų. Merginos sustojo dešiniajame užkulisyje į grandinėlę, susikabinusios rankomis paprastai žemai. Merginos grandinėlėje sustoja ta tvarka, kuria užbaigė ukrainiečių liaudies šokį Vesnianką. Pirmoji ta, kuri užkulisį išėjo paskutinė, o paskutinė ta, kuri išėjo pirmoji.

Šokis: Kolūkio pirmininkas

Eidami dviem virtinėm iš gilumos tiesiai priekį paprastuoju žingsniu (kas taktas du žingsniai), vyrai sėja dobilus. Žengdami dešine koja (žodis „pasėjau”), jie beria dešine ranka iš šono lanku priekį, šiek tiek kairėn. Kairė ranka ant klubo. Tuoj po dešinės rankos mosto, žengdami kaire koja, deda dešinę ranką ant klubo, o ištiestą kairę ranką išmeta šoną žemiau peties. Vėl žengdami dešine koja (žodis dobilėlį), vyrai sėjo kaire ranka iš kairiojo šono lanku į priekį — dešinėn. Po sėjimo mosto deda kairę ranką ant klubo, o dešinę išmeta šoną. Per likusius šešis taktus dar šeši mostai pakaitomis tai dešine, tai kaire ranka. Kiekvienos rankos mostas sutampa su dešinės kojos žingsniu.

Vyrai eina šešiolika paprastųjų žingsnių priekį, kurių metu sėja aštuonis kartus (po vieną kartą kiekvieno takto pradžioje), ir ateina avansceną. Po paskutinio sėjimo vyrai sudaro du lapelius. Vieną lapelį sudaro vienos virtinės vyrai, kitą — kitos. Trys vyrai (vienoje pusėje 2-asis, 3-asis ir 4-asis, o kitoje 5-asis, 6-asis ir 7-asis) susikabina abiem rankom vienoje vietoje ir sudaro lyg lapelius, o likęs vyras prisijungia kaire ranka susikabinimo vietoje ir sudaro lyg kotelį, 1-ojo ir 8-ojo vyro dešinė ranka ant klubo.

Šokių bateliai Vilniuje ir ne tik.

Dobilo žali lapai, Dobilėlio trys lapeliai, Dobil, dobil dobilio Žirgeliams ganyti.

Dainuojant šiuos žaidimo žodžius, vyrai, susikabinę lapeliais, bėga penkiolika polkos žingsnių ratu šokio kryptimi — vienas lapelis paskui kitą. Lapeliai apibėga keletą kartų ir pabaigoje (antrą kartą žodis „ganyti”) vyrai sustoja poromis, susikabinę porose abiem rankom, kurias pakelia aukštai virš galvų. Dvi poras sudaro vieno lapelio vyrai, o kitas dvi — kito.

Nemanykite, jog norint perdažyti namų sienas, jums reikia vykdyti pilnus remonto darbus

Namuose praleidžiame labai daug laiko. Tai ne tik laisvalaikis ir pramogos, tačiau kai kuriais atvejais ir darbo aplinka. Taigi, natūralu, jog kuo daugiau laiko praleidžiame patalpose, jos nusidėvi greičiau. Ką tai reiškia? Visų pirma ima lįsti įvairūs defektai. Tai gali būti nelygumai grindyse, plyštantys baldai ar net subraižytos sienos. Būtent dienos yra viena iš tų vietų, kurios nusidėvi greičiausiai. Taip yra dėl to, jog jos yra šviesios ir kiekviena smulkmena yra puikiai matoma. Žinoma, kai kurie dažai yra plaunami, tačiau jei ne, vienintelis sprendimas, leidžiantis panaikinti atsiradusius defektus yra pakartotinis dažymas.

Nemanykite, jog norint perdažyti namų sienas, jums reikia vykdyti pilnus remonto darbus. Priešingai, šis darbas gali būti atliekamas labai paprastai, ypač tais atvejais, kai samdote gerus specialistus. Pastarieji namus perdažo labai greitai, tad vienintelis aspektas, kuriuo jums teks pasirūpinti – nakvynė pas draugus ar pažįstamus. Kaip žinia, perdažytose patalpose negalima būti nustatytą laiką, tad turite surasti vietą, kurioje galėsite trumpam apsistoti.

Pakartotinis patalpų dažymas jums leis ne tik pašalinti atsiradusius nešvarumus ar įbrėžimus, tačiau taip pat ir atsinaujinti, galite pasinaudoti susiklosčiusia situacija ir perdažyti patalpas naujomis spalvomis, Tokiu būdu atnaujinsite savo namus ir jausitės taip, lyg būtumėte atlikę milžiniškus remonto darbus. Namai atrodys daug gražiau, o aplinka alsuos naujovėmis. Būtent to ir siekia didelė dalis vartotojų, nes nuolat leidžiant laiką toje pačioje erdvėje, ji ima erzinti ir kelti neigiamas emocijas.

Kalbant apie kainas, kiek ši paslauga jums gali kainuoti, galima išskirti, jog sumą sudaro dažų rūšis, dažomas plotas bei meistrų darbo įkainiai. Visa tai ir lems sumą, kurią teks sumokėti už atsinaujinimą. Žinoma, taupyti šioje vietoje neverta, nes tiek dažų, tiek meistrų kokybė yra labai svarbūs aspektai. Jūsų nauji dažai turėtų būti atsparūs drėgmei, lengvai valomi ir kokybiški, jog galėtumėte pamiršti visus remonto darbus bent dešimčiai metų.

Naudojami dažai ir jų kokybė dar nėra garantas, jog jūsų sienos atlaikys patį ilgiausią naudojimosi laikotarpį. Labai daug kas priklauso ir nuo meistrų kvalifikacijos, tad šioje vietoje stenkitės apsirinkti tuos žmones, kurie gerai išmano savo darbą ir moka dirbti su įvairiomis technikomis. Taip pat, jei jau imsitės šiokių tokių remonto darbų, galite apgalvoti tokius aspektus kaip geležies filtro pastatymas ir panašiai. Tai bus investicija į gyvenimo kokybę, tad būtina visa tai apsvarstyti.