Matų vienetai geodezijoje

Geodezijoje matuojamos linijos, aukščių skirtumai, kampai. Ilgio vienetas SI sistemoje yra metras.

Prieš priimant metrinę matų sistemą, įvairiose pasaulio šalyse buvo naudojami skirtingi ilgio vienetai. 1790 m. gegužės 8 d. Prancūzų nacionalinis susirinkimas priėmė nutarimą sudaryti naują matų sistemą, kurios pagrindu būtų natūralus ilgio vienetas. Pasiūlyta ilgio vienetu laikyti ketvirtadalio Žemės meridiano vieną dešimtmilijoninę dalį, kuri ir buvo pavadinta metru.

1792 m. prancūzų mokslininkai Z. Delambras, P. Mešenas ir kiti pradėjo matuoti Paryžiaus meridianą nuo Diunkerko iki Barselonos. Matuojant buvo naudojamasi normaliniu prancūzų matu, vadinamu tuazu. Pagal matavimo duomenis buvo apskaičiuotas ilgio vienetas, pavadintas legaliu metru.

1799 m. gruodžio 10 d. Prancūzijoje buvo priimtas įstatymas, kad legalusis metras pagal Z. Delambro matavimus lygus 0,513 tuazo (443,296 Paryžiaus linijos) ir pagamintas tokio ilgio 25 mm pločio ir 4 mm storio platinos pavyzdys. Jis netapo tikruoju etalonu, bet saugomas Prancūzijos valstybiniame archyve ir todėl vadinamas archyviniu metru.

Vėlesni meridiano ilgio matavimai parodė, kad pagal Z. Delambro matavimus apskaičiuotas metras yra 0,2 mm trumpesnis už vieną dešimtmilijoninę ketvirtadalio Paryžiaus meridiano lanko ilgio dalį.

Archyvinis metras buvo pagamintas iš platinos, kuri yra minkšta ir nepatogi vartoti. Naujam metro etalonui buvo parinktas kietas ir tamprus, atsparus korozijai 90% platinos ir 10% iridžio lydinys. 1874 m. iš šio lydinio buvo pagaminti pirmieji metrai, kurie yra su ženklu „1874 m. lydinys“.

1875 m. gegužės 20 d. 18 šalių atstovai Paryžiuje pasirašė tarptautinę metrinę konvenciją, kuri įsigaliojo 1876 m. sausio 1 d. Susitariančios šalys įsipareigojo įsteigti ir remti tarptautinį matų ir svorių biurą. Jo būstine tapo Paryžius.

1888 m. anglų firma pagamino 30 etalonų, kurie burtų keliu buvo išdalinti šalims, konvencijos dalyvėms kartu su sertifikatais, kuriuose pateikiama etalono ilgio lygtis.

Lietuvoje tarptautine metrine sistema pradėta naudotis 1918 m.

Nors archyvinis ir tarptautinis metrai praktiškai sutampa, tačiau vokiečių matematikas ir geodezininkas F. Helmertas nustatė, kad legalus (įteisintas) metras lygus 1,000 013 355 tarptautinio metro. Todėl nuo legalaus metro apibrėžimo kaip natūralaus buvo atsisakyta. Tačiau buvo siekiama rasti natūralų metro ekvivalentą, kuris nebūtų sunaikintas įvykus Žemėje katastrofai.

1960 m. spalio 14 dieną XI generalinė matų ir svorių konferencija priėmė nutarimą dėl metro naujo apibrėžimo: „metras — tai ilgio matas, lygus 1 650 763,73 bangų ilgių vakuume, kurias spinduliuoja kriptono izotopo atomas, kai elektronas pereina iš energetinio lygio į energetinį lygį (tai atitinka oranžinę spektro liniją)“. Tačiau šis metro apibrėžimas ilgai neišliko. 1983 m. spalio 20 d. XVII konferencija Paryžiuje priėmė naują ilgio mato vieneto apibrėžimą: „metras yra ilgis linijos, kurią šviesa vakuume nueina per 1/299 792 458 sekundės“.

Lietuvoje kampams matuoti naudojama stataus kampo dalijimo į 90° sistema (1′ — į 60 minučių, t. y. į 60 sekundžių, t. y. 60″). Dabar naudojama ir stataus kampo dalijimo ) 100 gonų sistema. Vienas gonas (gon) lygus 100 centigonų (cgon), vienas centigonas lygus 10 miligonų (mgon). Ryšys su laipsnine sistema: gonas — 54′; centigonas — 0,54′; miligonas 3,2″. SI sistemoje plokščio kampo matavimo vienetas radianas (erdvinio kampo — steradianas).

Geodezijos sąvokos: planas, žemėlapis, profilis

Patiko? Pasidalink