Matų vienetai geodezijoje

Geodezijoje matuojamos linijos, aukščių skirtumai, kampai. Ilgio vienetas SI sistemoje yra metras.

Prieš priimant metrinę matų sistemą, įvairiose pasaulio šalyse buvo naudojami skirtingi ilgio vienetai. 1790 m. gegužės 8 d. Prancūzų nacionalinis susirinkimas priėmė nutarimą sudaryti naują matų sistemą, kurios pagrindu būtų natūralus ilgio vienetas. Pasiūlyta ilgio vienetu laikyti ketvirtadalio Žemės meridiano vieną dešimtmilijoninę dalį, kuri ir buvo pavadinta metru.

1792 m. prancūzų mokslininkai Z. Delambras, P. Mešenas ir kiti pradėjo matuoti Paryžiaus meridianą nuo Diunkerko iki Barselonos. Matuojant buvo naudojamasi normaliniu prancūzų matu, vadinamu tuazu. Pagal matavimo duomenis buvo apskaičiuotas ilgio vienetas, pavadintas legaliu metru.

1799 m. gruodžio 10 d. Prancūzijoje buvo priimtas įstatymas, kad legalusis metras pagal Z. Delambro matavimus lygus 0,513 tuazo (443,296 Paryžiaus linijos) ir pagamintas tokio ilgio 25 mm pločio ir 4 mm storio platinos pavyzdys. Jis netapo tikruoju etalonu, bet saugomas Prancūzijos valstybiniame archyve ir todėl vadinamas archyviniu metru.

Vėlesni meridiano ilgio matavimai parodė, kad pagal Z. Delambro matavimus apskaičiuotas metras yra 0,2 mm trumpesnis už vieną dešimtmilijoninę ketvirtadalio Paryžiaus meridiano lanko ilgio dalį.

Archyvinis metras buvo pagamintas iš platinos, kuri yra minkšta ir nepatogi vartoti. Naujam metro etalonui buvo parinktas kietas ir tamprus, atsparus korozijai 90% platinos ir 10% iridžio lydinys. 1874 m. iš šio lydinio buvo pagaminti pirmieji metrai, kurie yra su ženklu „1874 m. lydinys“.

1875 m. gegužės 20 d. 18 šalių atstovai Paryžiuje pasirašė tarptautinę metrinę konvenciją, kuri įsigaliojo 1876 m. sausio 1 d. Susitariančios šalys įsipareigojo įsteigti ir remti tarptautinį matų ir svorių biurą. Jo būstine tapo Paryžius.

1888 m. anglų firma pagamino 30 etalonų, kurie burtų keliu buvo išdalinti šalims, konvencijos dalyvėms kartu su sertifikatais, kuriuose pateikiama etalono ilgio lygtis.

Lietuvoje tarptautine metrine sistema pradėta naudotis 1918 m.

Nors archyvinis ir tarptautinis metrai praktiškai sutampa, tačiau vokiečių matematikas ir geodezininkas F. Helmertas nustatė, kad legalus (įteisintas) metras lygus 1,000 013 355 tarptautinio metro. Todėl nuo legalaus metro apibrėžimo kaip natūralaus buvo atsisakyta. Tačiau buvo siekiama rasti natūralų metro ekvivalentą, kuris nebūtų sunaikintas įvykus Žemėje katastrofai.

1960 m. spalio 14 dieną XI generalinė matų ir svorių konferencija priėmė nutarimą dėl metro naujo apibrėžimo: „metras — tai ilgio matas, lygus 1 650 763,73 bangų ilgių vakuume, kurias spinduliuoja kriptono izotopo atomas, kai elektronas pereina iš energetinio lygio į energetinį lygį (tai atitinka oranžinę spektro liniją)“. Tačiau šis metro apibrėžimas ilgai neišliko. 1983 m. spalio 20 d. XVII konferencija Paryžiuje priėmė naują ilgio mato vieneto apibrėžimą: „metras yra ilgis linijos, kurią šviesa vakuume nueina per 1/299 792 458 sekundės“.

Lietuvoje kampams matuoti naudojama stataus kampo dalijimo į 90° sistema (1′ — į 60 minučių, t. y. į 60 sekundžių, t. y. 60″). Dabar naudojama ir stataus kampo dalijimo ) 100 gonų sistema. Vienas gonas (gon) lygus 100 centigonų (cgon), vienas centigonas lygus 10 miligonų (mgon). Ryšys su laipsnine sistema: gonas — 54′; centigonas — 0,54′; miligonas 3,2″. SI sistemoje plokščio kampo matavimo vienetas radianas (erdvinio kampo — steradianas).

Geodezijos sąvokos: planas, žemėlapis, profilis

Patiko? Pasidalink

Geodezinių matavimų naujienos Utenoje

2017 metai pateikė ne vieną naujieną Lietuvoje. Keičiasi reglamentai bei taisyklės. O kas pakito geodezinių matavimų srityje?

Geodezinių matavimų apibrėžimas neprarado savo esmės, tai vis dar yra tikslių žemės sklypo duomenų nustatymas, koordinuojant žemės sklypo ribų posūkio taškus, esamus statinius, žemės naudmenų kontūrus ir inžinerinius tinklus. Nesvarbu kurioje Lietuvos dalyje darbai bus atlikti ar Utenoje, ar Klaipėdoje, o gal Pasvalyje, visur galios tie patys reikalavimai.

O gal pakito naudojama technika? Čia per daug abejoti neverta. Ji tikrai pasikeitė, jau nebe 1995 metai. Matininkai investuoja į savo techniką ir dabar geodeziniams matavimams naudoja naujausius GPS imtuvus ir lazerinius tacheometrus. Darbas privalo būti atliktas tiksliai ir nepriekaištingai. Kelis kartus kartoti matavimo darbus – neprofesionalu.

Panašu, kad darbo tikslas nepasikeitė, nepakito ir naudojama technika, o gal yra kokių nors naujienų pačiame matavimo procese? Kaip ir anksčiau, taip ir dabar viskas prasideda nuo žemės sklypo ribų nustatymo. Tada jau galima tiksliai apibrėžti žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates, žinoma, kad tuo metu koordinuojami sklype esantys pastatai bei įrenginiai, inžineriniai tinklai ir žemės naudmenų kontūrai.

Žemės sklypo planas

Po matavimo darbų sudaromas žemės sklypo planas, apskaičiuojama jo vidutinė rinkos vertė. Galiausiai parengiami sklypo kadastro duomenys ir sudaroma nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla. Duomenys teikiami patikrai, jei viskas atlikta teisingai ir kontroliuojančios institucijos nesuranda jokių pažeidimų, matavimo darbai baigiami. Panašu, kad ir šiame žingsnyje jokių esminių pakeitimų nėra. Bet kažkas turėjo pasikeisti?

Žinoma, atsirado vienas esminis pakitimas, kurio išvengti tiesiog nebuvo įmanoma. Anksčiau žmonės už atliktus darbus atsiskaitydavo litais, dabar tai daro eurais. Tai vienintelė naujiena geodezinių matavimų srityje. Suprantama, kad ji nėra esminė.

Panašu, kad matininkai jau sugebėjo sukaupti nemenką praktiką šiuose darbuose. Puikiai įvaldė naujas technologijas bei specialius įrankius, darbus geba atlikti laiku ir be klaidų. Tad kam reformuoti ar keisti esamą sistemą? To tikrai nereikia daryti, o jei prireikė atlikti geodezinius matavimus Utenoje, nebijokite kreiptis į specialistų kompaniją, kuri darbus geba atlikti taip, kaip pridera.

Taip pat remtasi šaltiniu: https://lt.wikipedia.org/wiki/Geodezija

Patiko? Pasidalink