Geodeziniai, kadastriniai matavimai. Sklypų nužymėjimai,

Klaipėda, kiek šiam mieste kainuoja roletai?

Renkantis roletus savo namams reikia atsižvelgti į daugybę veiksnių, įskaitant lango ar durų dydį, norimos medžiagos tipą ir montavimo sudėtingumą. Roletų kaina Klaipėdoje gali skirtis priklausomai nuo lango ar durų dydžio ir tipo, kurių kainos svyruoja nuo 30 iki 150 eurų. Norint gauti tikslesnį įvertinimą, patartina pasikonsultuoti su vietiniais žaliuzių gamintojais ar pardavėjais.

Klaipėdos miestas ir kiti pajūrio miestai susiduria su didelio karščio, kuris atsispindi nuo smėlio ir jūros bei patenka į namus, problema. Roletai padeda itin lengvai išspręsti šią problemą. Roletai ar užuolaidos, nors jas galima naudoti dekoravimui, nesulaiko šilumos. Roletai gali būti pagaminti taip, kad apsaugotų nuo didžiausio karščio, vienoje pusėje pritvirtinus aliuminio folijos ar kitos specialios medžiagos sluoksnį.

Kur naudojami roletai?

Patalpoms, kuriose naudojami kompiuteriai, yra specialūs roletų audiniai, kurie gali atlikti dekoratyvinę ir funkcinę paskirtį. Arba, pasirinkus riebalams ir drėgmei atsparų audinį, langų roletai gali būti naudojamos ir vonioje bei virtuvėje.

Apie pačius roletus, kas tai?

Roletai – tai universalus langų dekoravimo variantas, turintis daug privalumų lyginant su kitais gaminiais. Jas galima naudoti ant bet kurio lango, derinti su dieninėmis užuolaidomis suteikia jaukumo įspūdį. Siūloma daug įvairių spalvų, raštų, žaliuzių tipų, todėl jas galima priderinti prie bet kokio interjero stiliaus.

Kokie roletai Klapėdoje?

Spalvų įvairovė, modeliai ir specialių audinių tipas, gali būti pritaikytas bet kokiam interjero stiliui. Pavyzdžiui, nuotraukų roletai tampa vis populiaresni vaikų kambariuose, kur vasarą saulė šviečia labai ryškiai. Taip yra todėl, kad bet kokį vaizdą galima spausdinti ant jų, taip pat jie nesukels alergijos ar neigiamų reakcijų. Nuotraukos taip pat yra labai aiškios ir ryškios, todėl jos tikrai malonios akims.

Roletų matmenys

Yra keletas pagrindinių matmenų, kuriuos turėtumėte prisiminti, kai perkate roletus, priklausomai nuo roleto tipo ir lango ar durų dydžio, kurį turite padengti. Be to, svarbu atsižvelgti į konkrečius poreikius. Plotis, aukštis priklauso nuo prieinamo lango ar durų erdvės. Roleto medžiagos ilgis taip pat priklauso nuo turimos erdvės. Svarbu pasirinkti tinkamą dydį, kad būtų užtikrinta, kad jis veiktų tinkamai.

šaltinis: https://lt.wikipedia.org/wiki/Klaip%C4%97da ir https://lt.wikipedia.org/wiki/Roletai

Patiko? Pasidalink

Techniniams matavimams naudojami trys horizontaliųjų kampų matavimo būdai

Ar teodolitas tenkina ši reikalavimą, tikrinama tada, kai juo matoma geometriškai niveliuoti. Tikrinama taip pat kaip ir svarbiausioji geometrinė nivelyro sąlyga. Gulsčiuko padėtis keičiama reguliavimo sraigteliu.

Nustačius vertikaliojo skritulio ir žiūrono gulsčiukų burbulelius vidurį (arba veikiant kompensatoriui), atskaita vertikaliajame limbe turi būti lygi nulio vietos atskaitai.

Matuojant kampus, vietovėje turi būti paženklinti taškai, fiksuojantys kampą sudarančias kryptis. Kampo viršūnės taške statomas teodolitas, ten jis centruojamas ir nustatomas vertikaliai. Kraštiniuose taškuose statomos gairės, specialios markės arba kitokie vizavimo taikiniai. Gairės turi būti tiesios. Pageidautina, kad jos būtų nudažytos baltais ir raudonais ruožais. Statomos vertikaliai ir taip, kad, žiūrint iš taško, jų centrai sutaptų su kraštinių tęsiniais. Jei kampo kraštinės trumpos, geriau naudoti plonas gaireles arba metalinius virbus. Vizuojant žiūronu taikoma į apatinę dalį.

Techniniams matavimams naudojami trys horizontaliųjų kampų matavimo būdai: ruožtų, krypčių ir kartojimų. Kartojimų būdas taikomas tuomet, kai teodolito limbų atskaičiavimo tikslumas yra mažas (pvz., 2T30), o norima tiksliau išmatuoti kampus. Šis būdas naudojamas labai retai.

Ruožtų būdu matuojami pavieniai kampai, kai stotyje yra tik dvi kraštinės. Vieną kampo matavimo ruožtą sudaro du pusruožiai. Vienas pusruožis — tai kampo matavimas, esant vienai teodolito padėčiai: vertikalusis skritulys žiūrono kairėje arba dešinėje. Matavimo tvarka tokia.

Atpalaidavus alidadės veržimo sraigtą, žiūronu vizuojama į dešinįjį tašką. Priveržus alidadę, mikrometriniu sraigtu vizuojamasis taškas sutapdinamas su vertikaliojo siūlelio bisektoriaus viduriu. Limbe atskaičiuojama kryptis.

Atpalaidavus alidadę, žiūronu vizuojama į kairįjį tašką ir atskaičiuojama.

Limbas pasukamas 1-2° kampu, kad pasikeistų krypčių atskaitos. Žiūronas verčiamas per zenitą ir kartojami pirmojo pusruožčio veiksmai.

Atskaitos surašomos į žurnalą (teodolitas 2T30). Žurnale skaičiuojami kampai iš pirmojo ir antrojo pusruožčių atskaitų. Gauti iš pusruožčių du kampai gali skirtis ne daugiau kaip 0,8′ (matuojant teodolitu T30, – 1,5′). Jei skirtumas didesnis, kampas matuojamas pakartotinai. Galutinis ruožtu išmatuotas kampas yra pusruožčiais gautų kampų aritmetinis vidurkis.

Krypčių būdas naudojamas tada, kai yra daugiau kaip dvi kryptys, tarp kurių reikia išmatuoti kampus. Matuojama taip.

I pusruožtis:

1. Žiūronas nukreipiamas į tašką, o limbe nustatoma atskaita, artima 0° (šiek tiek didesnė už 0°). Tiksliai vizuojama tašką ir atskaičiuojama pradinė kryptis (pradine kryptimi gali būti bet kuri gerai matoma kryptis).

2. Sukant alidadę laikrodžio rodyklės kryptimi, vizuojama paeiliui taškus bei atskaičiuojama limbe. Taškui gaunamos dvi atskaitos. Jei šių atskaitų skirtumas ne didesnis už dvigubą limbo atskaičiavimo tikslumą, tai skaičiuojamas jų vidurkis, kuris žurnale pabraukiamas.

II pusruožtis:

Žiūronas verčiamas per zenitą, o limbas pasukamas 1-2° kampu. Sukant alidadę priešinga kryptimi, negu matuojant pirmuoju pusruožčiu, vizuojama paeiliui taškus bei kiekvieną kartą atskaičiuojama limbe.

Žurnale (teodolitas 2T30) skaičiuojamos kryptys, jų vidutinės reikšmės ir kampai.

Norint tiksliau išmatuoti, kampai matuojami dviem arba daugiau ruožtų. Tuomet limbas pasukamas 180° kampu tik tarp pavienių ruožtų.

Patiko? Pasidalink

Matuojant didelių žemės sklypų plotus, dažnai derinami įvairūs plotų matavimo būdai

Labiausiai paplitę plotų, pavaizduotų topografiniame plane arba žemėlapyje, matavimo būdai yra grafinis ir mechaninis.

Grafinis būdas yra toks, kai matuojamas sklypo plotas plane sudalijamas į paprasčiausias figūras. Matuojami šių figūrų elementai, reikalingi jų plotui apskaičiuoti. Sudėjus visų figūrų plotus, gaunamas bendras plotas. Mechaniniu būdu matuoti plotams naudojamas planimetras.

Gamtoje plotai matuojami analitiniu ir geometriniu būdu. Analitinis būdas – tai toks, kai pagal matavimu duomenis skaičiuojamos žemės sklypo taškų koordinatės ir jos naudojamos plotui skaičiuoti.

Sudarant matuojamo ploto viduje paprasčiausias geometrines figūras (trikampius, stačiakampius) ir matuojant jų plotams apskaičiuoti reikalingus elementus, plotai nustatomi geometriškai.

Matuojant didelių žemės sklypų plotus, dažnai derinami įvairūs plotų matavimo būdai. Jie vadinami kombinuotaisiais plotų nustatymo būdais.

Grafinis plotų matavimas

Topografiniame plane arba žemėlapyje pavaizduotas sklypas dalijamas į trikampius, stačiakampius arba trapecijas. Jų plotams skaičiuoti reikalingi elementai (trikampiams ir stačiakampiams pagrindas ir aukštinė, trapecijoms – du pagrindai ir aukštinė) matuojami skriestuvu pagal mastelį.

Polinio planimetro konstrukcija

Planimetrų yra įvairių, bet labiausiai paplitęs polinis planimetras. Jį sudaro svirtelės: poliaus ir vedamoji, kurios dirbant sujungiamos taške, įstačius į vedamojoje svirtelėje esančią lizdinę duobutę polinės svirtelės galą su sferiniu antgaliu. Kitame polinės svirtelės gale yra cilindro formos svarmuo su adatėle. Dirbant adatėlė įbedama į planą. Polinės svirtelės ilgis nekinta. Prie vedamosios svirtelės pritvirtintas atskaičiavimo mechanizmas, kurio padėtis svirtelėje gali būti keičiama sraigteliu. Kitame svirtelės gale yra apvedimo adatėlė arba stiklinis lęšis su centre pažymėtu tašku. Prie apvedimo adatėlės ar lęšio pritvirtinta rankenėlė, už kurios laikant apvedamas matuojamosios figūros kontūras.

Atskaičiavimo mechanizmą sudaro atskaitų ratukas, padalytas į šimtą dalių, horizontalus diskas su padalomis, registruojantis atskaitų ratuko pilnus apsisukimus. Ratuko ir disko padėtys atskaičiuojamos atitinkamai vernjeru ir smaigaliu. Planimetro atskaitą sudaro 4 skaičiai. Mažiausia jos dalis įvertinama vernjeru. Kad dirbant vedamoji svirtelė nevirstų, sukonstruotas atramos ratukas. Vedamosios svirtelės ilgis keičiamas atsukus sraigtelius ir nustatomas vernjeru.

Planimetro teorijos bruožai

Matuojant plotus, planimetro polius gali būti matuojamo sklypo viduje arba už jo ribą. Pirmasis atvejis yra bendresnis. Todėl pateikiami planimetro teorijos elementai, kai jo polius yra matuojamojo sklypo viduje.

Patiko? Pasidalink

Matų vienetai geodezijoje

Geodezijoje matuojamos linijos, aukščių skirtumai, kampai. Ilgio vienetas SI sistemoje yra metras.

Prieš priimant metrinę matų sistemą, įvairiose pasaulio šalyse buvo naudojami skirtingi ilgio vienetai. 1790 m. gegužės 8 d. Prancūzų nacionalinis susirinkimas priėmė nutarimą sudaryti naują matų sistemą, kurios pagrindu būtų natūralus ilgio vienetas. Pasiūlyta ilgio vienetu laikyti ketvirtadalio Žemės meridiano vieną dešimtmilijoninę dalį, kuri ir buvo pavadinta metru.

1792 m. prancūzų mokslininkai Z. Delambras, P. Mešenas ir kiti pradėjo matuoti Paryžiaus meridianą nuo Diunkerko iki Barselonos. Matuojant buvo naudojamasi normaliniu prancūzų matu, vadinamu tuazu. Pagal matavimo duomenis buvo apskaičiuotas ilgio vienetas, pavadintas legaliu metru.

1799 m. gruodžio 10 d. Prancūzijoje buvo priimtas įstatymas, kad legalusis metras pagal Z. Delambro matavimus lygus 0,513 tuazo (443,296 Paryžiaus linijos) ir pagamintas tokio ilgio 25 mm pločio ir 4 mm storio platinos pavyzdys. Jis netapo tikruoju etalonu, bet saugomas Prancūzijos valstybiniame archyve ir todėl vadinamas archyviniu metru.

Vėlesni meridiano ilgio matavimai parodė, kad pagal Z. Delambro matavimus apskaičiuotas metras yra 0,2 mm trumpesnis už vieną dešimtmilijoninę ketvirtadalio Paryžiaus meridiano lanko ilgio dalį.

Archyvinis metras buvo pagamintas iš platinos, kuri yra minkšta ir nepatogi vartoti. Naujam metro etalonui buvo parinktas kietas ir tamprus, atsparus korozijai 90% platinos ir 10% iridžio lydinys. 1874 m. iš šio lydinio buvo pagaminti pirmieji metrai, kurie yra su ženklu „1874 m. lydinys”.

1875 m. gegužės 20 d. 18 šalių atstovai Paryžiuje pasirašė tarptautinę metrinę konvenciją, kuri įsigaliojo 1876 m. sausio 1 d. Susitariančios šalys įsipareigojo įsteigti ir remti tarptautinį matų ir svorių biurą. Jo būstine tapo Paryžius.

1888 m. anglų firma pagamino 30 etalonų, kurie burtų keliu buvo išdalinti šalims, konvencijos dalyvėms kartu su sertifikatais, kuriuose pateikiama etalono ilgio lygtis.

Lietuvoje tarptautine metrine sistema pradėta naudotis 1918 m.

Nors archyvinis ir tarptautinis metrai praktiškai sutampa, tačiau vokiečių matematikas ir geodezininkas F. Helmertas nustatė, kad legalus (įteisintas) metras lygus 1,000 013 355 tarptautinio metro. Todėl nuo legalaus metro apibrėžimo kaip natūralaus buvo atsisakyta. Tačiau buvo siekiama rasti natūralų metro ekvivalentą, kuris nebūtų sunaikintas įvykus Žemėje katastrofai.

1960 m. spalio 14 dieną XI generalinė matų ir svorių konferencija priėmė nutarimą dėl metro naujo apibrėžimo: „metras — tai ilgio matas, lygus 1 650 763,73 bangų ilgių vakuume, kurias spinduliuoja kriptono izotopo atomas, kai elektronas pereina iš energetinio lygio į energetinį lygį (tai atitinka oranžinę spektro liniją)”. Tačiau šis metro apibrėžimas ilgai neišliko. 1983 m. spalio 20 d. XVII konferencija Paryžiuje priėmė naują ilgio mato vieneto apibrėžimą: „metras yra ilgis linijos, kurią šviesa vakuume nueina per 1/299 792 458 sekundės”.

Lietuvoje kampams matuoti naudojama stataus kampo dalijimo į 90° sistema (1′ — į 60 minučių, t. y. į 60 sekundžių, t. y. 60″). Dabar naudojama ir stataus kampo dalijimo ) 100 gonų sistema. Vienas gonas (gon) lygus 100 centigonų (cgon), vienas centigonas lygus 10 miligonų (mgon). Ryšys su laipsnine sistema: gonas — 54′; centigonas — 0,54′; miligonas 3,2″. SI sistemoje plokščio kampo matavimo vienetas radianas (erdvinio kampo — steradianas).

Geodezijos sąvokos: planas, žemėlapis, profilis

Patiko? Pasidalink

Geodezinių matavimų naujienos Utenoje

2017 metai pateikė ne vieną naujieną Lietuvoje. Keičiasi reglamentai bei taisyklės. O kas pakito geodezinių matavimų srityje?

Geodezinių matavimų apibrėžimas neprarado savo esmės, tai vis dar yra tikslių žemės sklypo duomenų nustatymas, koordinuojant žemės sklypo ribų posūkio taškus, esamus statinius, žemės naudmenų kontūrus ir inžinerinius tinklus. Nesvarbu kurioje Lietuvos dalyje darbai bus atlikti ar Utenoje, ar Klaipėdoje, o gal Pasvalyje, visur galios tie patys reikalavimai.

O gal pakito naudojama technika? Čia per daug abejoti neverta. Ji tikrai pasikeitė, jau nebe 1995 metai. Matininkai investuoja į savo techniką ir dabar geodeziniams matavimams naudoja naujausius GPS imtuvus ir lazerinius tacheometrus. Darbas privalo būti atliktas tiksliai ir nepriekaištingai. Kelis kartus kartoti matavimo darbus – neprofesionalu.

Panašu, kad darbo tikslas nepasikeitė, nepakito ir naudojama technika, o gal yra kokių nors naujienų pačiame matavimo procese? Kaip ir anksčiau, taip ir dabar viskas prasideda nuo žemės sklypo ribų nustatymo. Tada jau galima tiksliai apibrėžti žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates, žinoma, kad tuo metu koordinuojami sklype esantys pastatai bei įrenginiai, inžineriniai tinklai ir žemės naudmenų kontūrai.

Žemės sklypo planas

Po matavimo darbų sudaromas žemės sklypo planas, apskaičiuojama jo vidutinė rinkos vertė. Galiausiai parengiami sklypo kadastro duomenys ir sudaroma nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla. Duomenys teikiami patikrai, jei viskas atlikta teisingai ir kontroliuojančios institucijos nesuranda jokių pažeidimų, matavimo darbai baigiami. Panašu, kad ir šiame žingsnyje jokių esminių pakeitimų nėra. Bet kažkas turėjo pasikeisti?

Žinoma, atsirado vienas esminis pakitimas, kurio išvengti tiesiog nebuvo įmanoma. Anksčiau žmonės už atliktus darbus atsiskaitydavo litais, dabar tai daro eurais. Tai vienintelė naujiena geodezinių matavimų srityje. Suprantama, kad ji nėra esminė.

Panašu, kad matininkai jau sugebėjo sukaupti nemenką praktiką šiuose darbuose. Puikiai įvaldė naujas technologijas bei specialius įrankius, darbus geba atlikti laiku ir be klaidų. Tad kam reformuoti ar keisti esamą sistemą? To tikrai nereikia daryti, o jei prireikė atlikti geodezinius matavimus Utenoje, nebijokite kreiptis į specialistų kompaniją, kuri darbus geba atlikti taip, kaip pridera.

Taip pat remtasi šaltiniu: https://lt.wikipedia.org/wiki/Geodezija

Patiko? Pasidalink