Krovinių padėklų tipai ir tvirtinimo priemonės

Krovos ir transportavimo patogumui užtikrinti/padidinti pakuotės yra dedamos ant padėklų, vadinamų paletėmis. Padėklų naudojims suteikia galimybė mechanizuoti krovos darbus, sumažinti krovos (o tuo pačiu ir viso transportavimo) laiką, geriau išnaudoti krovos mechanizmus, sandėlio bei transporto priemonės talpą.

Padėklai klasifikuojami į standartinius ir specialius. Standartiniai padėklai gali būti plokšti (Euro paletė) arba erdviniai (turinčios sieneles sutvirtinimui, stovus ir pan.). Erdviniai padėklai dar skirstomi į dėžinius ir stovelinius. Dėžiniai padėklai gali būti su dangčiu ir be jo. Stovelinis padėklas – su standžiai įtvirtintais stoveliais arba nuimami.

Stovelinių padėklų pagalba vežami smulkūs vienetiniai ir trapūs kroviniai, taip pat kroviniai nepakankamai tvirtoje taroje, kurių negalima suspausti, sudedant padėklus vieną ant kit, ir netaisyklingos formos kroviniai.

Dėžiniuose vežami smulkūs vienetiniai kroviniai be įpakavimo.

Europoje labai plačiai naudojami vadinamieji EuroPallet padėklai, kurių matmenys 80x120x12cm (12 cm – padėklo aukštis). Jų dydis apibrėžtas CEN standarto. Europinių padėklų gamintojai turi gauti EPAL (EuroPallet Pallet Association) leidimą tokiems padėklams gaminti. Ši organizacija prižiūri, kokia mediena ir kokios vinys naudojamos šių padėklų gamyboje [11].

1 paveikslas. Euro paletė

Be standartinės Euro paletės (1200×800) yra unifikuoti ir kiti Euro palečių dydžiai: Eur 2 paletė (1200×1000), Eur 3 paletė (1000×1200) ir Eur 6 paletė (800×600).

1.3.3. Krovinių tvirtinimo priemonės

Prie vienkartinio panaudojimo tvirtinimo medžiagų yra priskiriami plieninė ir plastmasinė juosta, klijai ir viela.

Plieninė juosta privalo būti atitinkamo tamprumo modelio, kuris užtikrintų jos tvirtumą transportavimo bei krovos darbų metu. Tvirtinimo juostos naudojimas susideda iš trijų etapų:

  1. juostos apvyniojimas aplinka pakuotę;
  2. juostos įtempimas – sutvirtinimas;
  3. Juostos galų užtvirtinimas.

Pakuotės tvirtinimo plienine juosta didžiausias trūkumas yra didelių vietinių įtempimų atsiradimas kampuose.

Tvirtinimo priemonių reikalavimai (žr. 3 letelę) priklauso nuo medžiagos, iš kurios tvirtinimo

priemonė padaryta. Kuo mažesnis medžiagos tankis, tuo didesnis skersmuo ar juostos plotis turėtų būti.

4 lentelė. Reikalavimai tvirtinimo priemonėms

Medžiaga Paketo masė, t. Juostos rodikliai, mm
Storis Plotis Skersmuo
Plieninė viela <= 0,5 2-4
> 0,5 4-8
Plieninė juosta <= 0,5 0,3-0,7 10-20
> 0,5 0,5-1,2 20-30
Plastmasinė (sintetinė) juosta <= 0,5 0,4-0,6 15-20
> 0,5 0,6-1,0 20-30

Formuojant paketus krovinių pervežimui Vilniuje leidžiama dėti įvairias tarpines (apsauginius kampus iš metalo, kartono, medžio ar plastmasės). Kampai dedami po vertikaliomis viršutinės krovinio eilės juostimis ir visuose kampuose, kur pereina horizontali juosta. Be kampų, formuojant paketus galima dėti ir įvairias kitas pagalbines priemones: įvairių medžiagų rėmus, tarpines bei intarpus. Formuojant paketą tvirtinimo juostos turi būti nemažiausiai dvi. Jos dedamos po to, kai yra uždėtos horizontalios. Visos juostos neturi patekti į tarpus tarp sudetinių krovinių.

Tvirtinimo jungtys gali būti su sagtimi, gnybtais, iskritimais ir su taskiniu suvirinimu. Taip pat sujungimas gali buti atliekamas spiraliniu susukimu.

Vielą galų sutvirtinimui naudoja didelių gabaritų, ilgų krovinių sutvirtinimui į ryšulius. Surišimų turi būti ne mažiau du. Jie paprastai daromi galuose, o įtempimo jėga turėtų būti 700 Niutonų.

Formuojant krovinį paketus naudojamos ir plėvelės. Krovikai ypač Vilniuje pastebi, kad tai svarbus akcentas pakuojant. Taip nesusidaužia birūs kroviniai. Jeigu naudojama tik ji, plevelė turi uždengti pilnai visą krovinį ir papildomai plokščiojo padėklo viršutinę dalį.

Savo patirtimi pasidalijo:  – krovinių pervežimas Vilniuje taip pat jie rėmėsi šiuo šaltiniu: Krovinių transporto rūšies parinkimas

Patiko? Pasidalink

XX a. pradžioje pasirodė nauja transporto priemonė — automobilis.

XX a. pradžioje pasirodė nauja transporto prie­monė — automobilis. Tačiau praėjo dar keli dešimt­mečiai, kol automobilis pakeitė arklių transportą. Po Pirmojo pasaulinio karo Paryžiaus gatvėse pasirodė nauja visuomeninio transporto priemonė automo­bilis su įrengtu taksometru kilometrams bei mokes­čiui skaičiuoti. „Taksi” jinai buvo pavadinta neat­sitiktinai. Šis vardas primena Francisko Taksi dili­žanus, kurių ratai riedėjo vėliau ne tik Burgundijos, bet ir visos Europos keliais.

1662 metais Paryžiuje jau organizuojamas karie­tų eismas iš anksto nustatytais maršrutais: atsiran­da keleivinis miesto transportas. Reguliariai važinė­jančios tam tikrais maršrutais daugiavietės karietos vėliau pavadintos omnibusais. Paryžiaus gatvėmis pagal grafiką kursuojančiose karietose buvo po 8 vietas, važiavimo mokestis — penki sū. Tarnų ir dar­bininkų karietas neįleisdavo, jos buvo skirtos aukš­tesniųjų luomų keleiviams.

Omnibusų būta mažesnių ir didesnių, vieno ir dviejų aukštų. Pavyzdžiui, 1860 metais Leipcige va­žinėjo dviaukščiai dviejų arklių traukiami omnibu­sai, kuriuose tilpdavo 24 keleiviai. Iš omnibusų sa­vininkų nebuvo imamas tiltų mokestis — tai savotiš­ka privilegija šiam keleiviniam transportui, nemažai pasitarnavusi jo populiarėjimui.

Iš pradžių omnibusai buvo itin madingi, tačiau tikrai reikalingi jie buvo tik dideliuose miestuose: mažesniuose galima lengvai apsieiti ir be jų. Atsira­dę miestuose, omnibusai vėliau išvažiuoja užmies­čio kelius, paplinta kaip viena iš keleivinio transpor­to rūšių. Tačiau tolimam susisiekimui patogesni pa­sirodė esą ne omnibusai, bet diližanai, kurie, beje, nustatytais maršrutais kursuodavo ir miestuose.

Diližanas – Lietuvos pirmasis visuomeninis transportas

Lietuvoje pirmasis sausumos visuomeninis trans­portas buvo diližanai. Jie kursavo mūsų plentais, o vėliau ir miestų gatvėmis. XIX a. pradžioje kelis di­ližanus turėjo Kaunas. Jais keleiviai leisdavosi to­limas keliones. 1863 metais, pro Kauną pradejus va­žinėti traukiniams, diližanų sumažėjo.

Kaune diližanais važinėdavo įvairios kilmės žmo­nės, todėl buvo uždrausta kinkyti ketvertą arklių dviem porom — mat tai buvo kilmingųjų privilegija. Arklius kinkydavo vieną šalia kito. Diližane tilpdavo 10 žmonių.

Lietuvos miestuose buvo ir lengvų fajetonų bei fiakro tipo karietų. būta gana populiarių, nes visiškai miestų vežikų karietos Lietuvoje išnyko tik apie 1950 metus.

Taksi gimimas

Tokią praktiką galima laikyti šių dienų tak­si gimimu (šiandien taksi taip pat turi savo emble­mą, užmokestis imamas pagal nuvažiuotą nuotolį). Paryžiuje karietū nuomojimas labai išpopuliarėjo, at­sirado daugiau nuomojimo kontorų, prasidėjo kon­kurencija. Policija pradėjo imti iš fiakrų savininkų mokesčius. Maždaug tuo pačiu metu nuomojamos karietos atsirado Londone. XIX a. fiakrai buvo jau gana įprasta ir paranki transporto priemonė, kuria miestų gyventojai mielai naudodavosi išvykoms tolimesnius miesto rajonus arba i užmiestį.

Šaltinis: https://lt.wikipedia.org/wiki/Automobilio_istorija

 

Patiko? Pasidalink

PNEUMATINĖS PADANGOS ATSIRADIMO ISTORIJA

Anglas R. Tompsonas 1844 m. išrado pneumatinę padangą, bet nelaiku padarytas išradimas buvo pamirštas. Vėliau sukurtiems dviračiams ir automobiliams nebetiko nei pliki metaliniai ratai, nei tobulesni ratai su masyviomis gumos padangomis.

1888 m. veterinaras Dž. B. Danlopas (Dunlop) vėl išrado, išbandė ir liepos 23 d. užpatentavo „Dviračių, triračių vežėčių iš kitų kelio mašinų padangų pagerinimą”. Tas pagerinimas buvo ant rato uždedama pripūsta kamera iš kaučiuko. Dž. Danlopo nuomone, išorinį padangos paviršių reikėjo aptraukti tankiu audiniu — tai padidintų jos atsparumą.

1895 m. pneumatinės padangos buvo uždėtos automobiliui „Ekler”, važiavusiam lenktynėse maršrutu Paryžius–Bordo, vėliau Paryžius—Marselis ir atgal neįtikėtinai dideliu tais laikais greičiu — 25 km/h.

1901 m. — sukuriamas specialus kordo audinys. O po metų „Danlopo” firma pradeda gaminti padangas su rantytu protektoriumi.

1903 m. buvo viršytas 100 km/h greitis. Toks staigus greičio padidėjimas vertė atsisakyti pneumatinių padangų, nes tik važinėjant 20 km/h greičiu tokios padangos atlaikydavo. Bet tai buvo laikinas atsitraukimas. Po kelerių metų atkaklaus specialistų ir įmonininkų darbo automobiliai iš Amerikos ir ne tik  vėl pradėjo važinėti su patobulintomis pneumatinėmis padangomis, kurios jau atlaikydavo didelius greičius.

Pirmojo mūsų amžiaus ketvirčio pabaigoje susiformavo pagrindiniai šiuolaikinių padangų elementai. Šiandien, atradus naujas medžiagas, patobulinus konstrukciją, jų savybės labai pagerėjo — per šešiasdešimt septyniasdešimt metų padangų eksploatacijos laikas pailgėjo dešimt kartų.

Išorinis padangų paprastumas apgaulingas — šiuolaikinė padanga yra gana sudėtingos konstrukcijos. Tai lemia padangai keliami reikalavimai: ji kartu su pakaba turi švelninti kelio nelygumų smūgius ir apsaugoti superkama automobilį nuo dėl to atsirandančių gedimų; išlaikyti gana aukštą temperatūrą ir deformaciją (ilgai važiuojant 40 km/h greičiu, padangos įkaista iki 75°C, o 120 km/h greičiu 130° C; gerai sukibti su keliu, nebuksuoti, neslysčioti į šonus, išlikti atsparia esant dideliam greičiui ir kuo mažiau negadinti kelio dangos.

Automobilių padangos būna ištisinės ir orinės, vadinamos pneumatinėmis. Šiuolaikinių automobilių padangos dažniausiai orinės. Jos pagal savo konstrukciją gali būti kamerinės ir bekamerės. Kamerinę padangą sudaro karkasas, važiuojamoji dalis protektorius, šonai, kraštai ir kamera.

Kolegų tekstas apie automobilių padangas. didelis padangų asortimentas: žieminės padangos Vilniuje

Teikiamos šios paslaugos: automobiliu supirkimas vilniuje

Patiko? Pasidalink

KARIETOS EUROPOJE

Vis dėlto šešioliktojo šimtmečio pabaigoje karietos Europoje ima gausėti, tobulėja jų konstrukcija jos darosi vis puošnesnės, įmantresnės, pradedamo naudoti ne tik kelionių, bet ir karo, medicinos (grei toji pagalba), pašto reikalams.

XVI a. pabaigoje karietos jau gaminamos su visiškai uždaru kėbulu bei odinėmis lingėmis, kariet išorė imama puošti feodalų herbais, drožiniais, in krustacij omis, o vidus — brangiais audiniais, veidro džiais, puo:snių kutų juostomis.

Pirmosios ištaigingos karietos „coach” pasirodĖ 1580 m. Anglijoje; jų pavadinimas, matyt, bus dav daugeliui kalbų vežėjo vardą — „kučeris”. 1599 iš Italijos i Paryžių atkeliavo karieta su įstiklinta’ langais. Tačiau gana greit langų užuolaidos pake čiamos sienelėmis — karieta privalėjo būti ne ti puošni, bet ir saugi: užpakalinę sieną pradėta da iš geležies, kad jos nepramuštų kulkos. Karieta į ja šarvus. Tokiomis šarvuotomis karietomis važin davo karaliai ir kiti didikai.

Rusijoje buvo labai populiarios „lineikos”, t. karietos, kuriose keleiviai sėdėdavo iš abiejų šon suglaudę nugaras, taip pat „drožkės”, „kibitkos”.

Atrodė, kad karietų tobulinimui nėra ribų. S formuoja įvairiausių rūšių karietų tipai — fajetonas, fiakras, omnibusas, lando ir kt. Dabar įv riausių rūšių karietų su labai tobula lingių ir diamortizacija galima pamatyti Maskvos ir Vei muziejuose. Iki XIX a. pabaigos buvusios pačia labiausia individualaus ir visuomeninio transporto priemone dabar karietos naudojamos tik pramogoms: jomis vežiojami turistai po senamiesčius, iškylauto­ini užmiestyje ir pan.

Kuo skyrėsi viena nuo kitos labiausiai paplitu­olos karietų rūšys? Viena iš pačių populiariausių ka­tietų, suvaidinusi nemažą vaidmenį transporto rai­doje, yra diližanas (pavadinimas kildinamas iš pran­cazų kalbos žodžio diligence). Tai dažniausiai ket­verto arklių traukiamas gana didelis dengtas pašto ir keleivių pervežimas. Pirmasis diližanų maršrutas, ku­, riuo buvo gabenamas paštas ir keleiviai, atidarytas 1en4 m. Vokietijoje tarp Niurnbergo ir Leipcigo.

maršrutai ėjo ir per Lietuvą: Ryga—šiauhai—Daugpilis—Zarasai—Ukmergė—Kauno ir kt. Suprantama, kelionės diližanu buvo ilgos varginančios, tekdavo nakvoti tarpiniuose punk­oe, laukti, kol pailsės arkliai. Taigi beveik tris tmečius, t. y. iki XIX a, pabaigos, kol dar nebu­geležinkelių, diližanai buvo vienintelė tolimojo Islekimo ir pašto gabenimo priemonė. Diližanams,

p ir omnibusams, taip pat priklauso miesto vi­meninio keleivinio transporto pirmtaką šlovė: jie touvo visuose didžiausiuose Europos miestuose. tuvos miestų keleivius nustatytais maršrutais taip vežiojo diližanai. Ilgiausiai veikusį (iki 1914 m.) tirutą turėjo Kaunas (geležinkelio stotis —lengvųjų keleivinių karietų rūšių bene pIa­Oigii žinomos dvi: fajetonai ir fiakrai.

šaltinis: https://lt.wikipedia.org/wiki/Kategorija:Kinkomasis_transportas

Patiko? Pasidalink