Uždraustoje vietoje ne tik neleidžiama automobilio statyti, bet ir sustoti

Vairuotojas turi išmokti privažiuoti prie šaligatvio taip, kad ratai neliestų jo krašto, ir sustoti nuo jo ne toliau kaip keletas centimetrų. Be to, žinotina, kad, pastačius automobilį vos keletu centimetrų toliau, negu reikalaujama, sumažėja važiuojamosios dalies naudingas plotis. Labai dažnai mus erzina aplaidus vairuotojas, kuris, palikęs savo automobilį už metro nuo šaligatvio, trukdo mums pravažiuoti.

Jeigu toje gatvėje nėra vietos stovėti, geriausia nuvažiuoti iki artimiausios susikertančiosios gatvės ir ten pastatyti automobilį, suprantama, kai toje gatvėje neuždrausta stovėti. Deja, dideliuose miestuose ne visada lengva surasti stovėjimo vietą. Todėl daugelyje miestų išskiriamos specialios aikštelės ir važiuojamosios kelio dalies atkarpos. Jose pastatyti informaciniai ženklai kviečia vairuotojus čia statyti automobilius.

Pažymėtoje stovėjimo vietoje visada reikia stengtis užimti kiek galima mažiau vietos ir pastatyti automobilį tvarkingai, neužstojant įvažiavimo.

Kelių eismo taisyklės leidžia ant šaligatvio statyti lengvuosius automobilius ir mažo kraulumo sunkvežimius dviem šoniniais ratais su sąlyga, kad jie netrukdytų čia einantiems pėstiesiems. Šiuo atveju automobilio neužimtas šaligatvio plotis turi sudaryti ne mažiau kaip 1,5 m. Neleidžiama statyti automobilį taip, kad ant šaligatvio būtų du jo priekiniai arba užpakaliniai ratai.

Tinkami rūbai vairuotojui – neatsiejamas dalykas vairuojant

Užvažiuoti dviem šoniniais ratais reikia ne ant paties šaligatvio krašto, o kiek galima giliau, nes važiuojamojoje kelio dalyje lieka daugiau vietos ir tai palengvina eismą.

Vis dažniau galima pamatyti informacinį ženklą „P“, po kuriuo pritvirtinta lentelė su automobilių sustatymo planu, t. y.: išilgai gatvės prie šaligatvio borto, kampu, statmenai judėjimo krypčiai, ant šaligatvio išilgai, kampu arba statmenai ir t. t.

Vairuotojas, pamatęs tokį planą, privalo juo vadovautis ir nestatyti automobilio kitaip, kad nesukeltų netvarkos ir nesumažintų patogumo, kurį užtikrina taisyklingas automobilių sustatymas už kelio važiuojamosios dalies.

Kartais reikia užvažiuoti ant šaligatvio su aukštu bortu. Jeigu galima, važiuojama ant jo statmenai ir labai lėtai tiek priekiniais, tiek ir užpakaliniais ratais. Tokiu būdu nesužalojamos padangos.

Kuo pakeri žiūrovus neįprastų automobilių lenktynės?

Uždraustoje vietoje ne tik neleidžiama automobilio statyti, bet ir sustoti. Pagal kelių eismo taisykles reikia palikti laisvus:

15 m gatvės ilgio į vieną ir į kitą pusę nuo tramvajaus, autobuso ar troleibuso sustojimo ženklo (taip pat ir tuo atveju, kai tramvajaus sustojimo vietoje yra saugumo salelė);

10 m nuo sankryžos,

5 m nuo pažymėtos pėsčiųjų perėjos.

Šie apribojimai įvesti tuo tikslu, kad vairuotojai galėtų matyti pėsčiuosius, einančius į važiuojamąją dalį, o pėstieji galėtų įsitikinti, kad prie perėjos neartėja jokia transporto priemonė. Be to, jie padeda vairuotojui orientuotis sankryžos situacijoje, nes neužstoja stovintis automobilis.

Automobilių supirkimas Kaunas ir ne tik tais.

Taip pat nevalia stovėti prieš įvažiavimą į namo vartus bei tose vietose, kur automobilis gali užstoti kelio ženklą, ir ypač įspėjantį ženklą, kad artėjama prie gatvės, kurioje galioja pirmumo teisė.

Patiko? Pasidalink

Kelio ženklai, signalai ir vairavimo kultūra

Važiuodamas mieste prietemoje, vairuotojas turi stengtis lempų ir įvairiaspalvių reklamų sraute surasti šviesoforo signalus. Tai ne visada lengva padaryti, ypač kai reklamos yra raudonos ir žalios šviesos, atsispindinčios nuo blizgančių daiktų paviršiaus šalia kelio arba nuo šlapio asfalto. Ir vis dėlto vairuotojas būtinai turi pamatyti šviesoforo signalus, nes, ignoruojant šią pareigą, ištinka avarija.

Reguliuotojo signalai

Iš kelių eismo taisyklių žinome, ką reiškia eismo reguliuotojo signalai. Be oficialiųjų signalų, tokių, kaip rankos pakėlimas šalį arba viršų, nurodymas į važiuojamąją dalį ir kt., rodomi ir papildomi, lengvai suprantami mostai. Pavyzdžiui, rodymas pirštu vairuotoją, atkreipiant jo dėmesį ir pranešant, kad sekantis mostas (sustabdymas, vietos nurodymas, iki kur vairuotojas turi atvažiuoti ir t. t.) bus skirtas ne visiems vairuotojams, o tik jam vienam.

Kai šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje yra reguliuotojas, vairuotojas turi klausyti jo nurodymų, nes reguliuotojas stengiasi palengvinti jam eismo sąlygas ir apsaugoti jį nuo susidūrimo su kita mašina.

Čia padarytina svarbi pastaba. Visi kelio ženklai ir signalai tarsi turi tam tikrą rangą ir tam tikrą svarbumo laipsnį. Kaip žinoma, yra bendri kelių eismo taisyklių nuostatai — pagrindas kelių eismo tvarkai palaikyti. Tačiau, įsigaliojus atskiriems reikalavimams, pavyzdžiui, nurodymams arba draudimams, kurie vairuotojui pranešami kelio ženklais, tie atskiri reikalavimai tampa svarbesni už bendruosius.

Automobilių supirkimas Vilnius

Pavyzdžiui, sankryžoje pirmumo teisę turi vairuotojas, važiuojantis iš dešinės pusės. Betgi kelio dešinėje pusėje, stovi įspėjantysis ženklas — trikampis su žemyn nukreipta viršūne arba ženklas „Stop“. Tuomet bendra taisyklė netenka galios ir įsigalioja nuostatas reiškiamas kelio ženklu.

Taip pat yra ir tuo atveju, kai reguliuotojo signalas prieštarauja bendriesiems nuostatams bei reikalavimui, kurį nusako kelio ženklas arba šviesoforo signalas. Nepaisant to, būtina visų pirma vadovautis reguliuotojo mostais. Jo visi nurodymai yra privalomi.

Įvažiuodamas j reguliuotojo tvarkomą sankryžą, vairuotojas turi visiškai juo pasitikėti ir vykdyti visus jo nurodymus. Reguliuotojas padės vairuotojui rasti išeitį iš bet kokios situacijos.

Kelio ženklai, signalai ir vairavimo kultūra

Jokios taisyklės, kelio ženklai ir signalai negali numatyti visų galimų situacijų kelyje. Todėl vairuotojas turi veikti ne tik pagal taisyklių, ženklų ir šviesoforų signalų nurodymus, bet ir vadovautis sveika nuovoka bei kultūringo vairavimo principais. Netgi toks vairuotojas, kuris griežtai laikosi taisyklių, gali trukdyti eismui, kai neatsižvelgia į tą aplinkybę, kad yra ir kiti eismo dalyviai, kurie taip pat turi teisę važiuoti keliu. Išnagrinėkime tokį atvejį. Šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje įjungtas raudonas signalas automobiliams ir žalias pėstiesiems, pereinantiems važiuojamąją dalį

Pirmieji elektriniai šviesoforai pasirodė 1919 metais Niujorke

Patiko? Pasidalink

Koks gi jis buvo garsusis „Fordas-T“

Koks gi jis buvo garsusis „Fordas-T“, padaręs tokį perversmą Amerikoje? Automobilis turėjo keturtaktį keturių cilindrų 22,5 AG galios variklį, nesunkiai pasiekdavo aštuoniasdešimties kilometrų per valandą greitį. Visi keturi variklio cilindrai išlieti viename bloke. Tai buvo naujovė. Paties automobilio forma paprasta, griežta, jis nesunkus (svėrė tik 550 kg), turėjo visus saugų važiavimą garantuojančius įrenginius. Beveik nepakeistos konstrukcijos šis garsusis modelis gyvavo dvidešimt metų, pagal jį buvo pagaminta iš viso 15 007 033 automobiliai. Šis Fordo modelis neabejotinai pradeda masinę automobilizaciją — procesą, kuris apėmė visą pasaulį ir kuris pirmiausia pakeitė pačią Ameriką. Visai šalies ekonomikai automobilis sugebėjo padaryti milžinišką įtaką. Nieko panašaus nerasime nė viename krašte,

Tai buvo nepakartojamas Fordo fenomenas: 1908 metais JAV turėjo 194 400 lengvųjų automobilių, t. y. viena lengvoji mašina teko trims šimtams gyventojų, o 1927 m. jų čia jau buvo beveik dvidešimt milijonų — apytikriai vienas automobilis šešiems žmonėms.

Automobilių supirkimas Vilniuje ir ne tik tais.

Fordas ne tik išpopuliarino automobilį ir pasakiškai praturtėjo. Jis padarė neregėtą perversmą ir automobilių gamybos technologijoje: pirmasis įrengė konvejerį, įvedė darbo pasidalijimą, kurio esmė yra gamybos proceso suskirstymas į nesudėtingas vieno darbininko atliekamas operacijas. Detalės darbininkams buvo paduodamos ant specialių 1 juostų (slenkančio konvejerio), o jie čia pat iš detalių montuodavo agregatus ir uždėję ant kito konvejerio, siųsdavo kitiems darbininkams, kurie iš paruoštų agregatų ir mazgų surinkdavo visą automobilį. Konvejerinė darbo organizavimo sistema sumažino automobilių gamybos kainą. Nesudėtingas ir monotoniškas operacijas galėjo atlikti ir menkos kvalifikacijos ar net visai nekvalifikuoti darbininkai, o tokiems suprantama, už darbą buvo mokama mažiau. Juo didesnis konvejerio darbo tempas, juo labiau išnaudojamas prie jo dirbantis žmogus. Bet Fordui rūpėjo ne jis, o didžiulis kapitalas.

Fordo įkurta automobilių kompanija gyvuoja ir šiandien. Tai vienas iš stambiausių automobilių gamybos koncernų visame pasaulyje.

Pramonės krovinių pervežimas automobiliais dažnai yra neatskiriama darbo proceso dalis

Patiko? Pasidalink

Kiekvieną temperamentą charakterizuoja šie požymiai

Temperamentas reiškiasi žmogaus emociniu jaudrumu ir bendru judrumu. Yra keturi temperamento tipai: sangvininis, cholerinis, flegmatinis ir melancholinis.

Kiekvieną temperamentą charakterizuoja šie požymiai:

Sangvinikas — greitas ir judrus žmogus, greitai besikeičiančios nuotaikos, kuri jo sąmonėje nepalieka dideliu pėdsakų. Greitai besikeičiančios emocinės nuotaikos atsispindi jo kalboje, mimikoje, gestuose. Sangvinikas lengvai atlieka užduotis, kurioms atlikti reikia greitos nuovokos ir tikslių veiksmų, o laiko trūksta. Bodisi monotonišku darbu. Jo sprendimai skuboti. Lengvai bendrauja su žmonėmis. Žvalus ir sugeba šią nuotaiką palaikyti kolektyve.

Cholerikas — stiprios ir greitos reakcijos žmogus, stiprių greitai įsižiebiančių jausmų, kurie ryškiai matyti jo išorėje. Kartais ūmus, emocionaliai labai jaudrus, staigus, linkęs į audringus jausmų išsiveržimus. Žmogus karštas, aistringas, greitai besikeičiančių jausmų, kurie visada gilūs ir apima jį visą. Cholerikams būdingas didelis aktyvumas ir energija. Cholerikas mažiau negu kiti bijo pavojaus, ryžtingas, iniciatyvus, veikia su dideliu emociniu pakilimu.

Flegmatikas — lėtas, ramus, išlaikantis pusiausvyrą žmogus, jo emociniai pergyvenimai keičiasi lėtai, jie labai mažai atsispindi išorėje, jis neįtūžta, mimika ir gestai vienodi, neišraiškingi, kalba lėta, jai trūksta gyvumo ir išraiškingumo. Prieš pradėdamas ką nors veikti, flegmatikas ilgai ir smulkmeniškai apgalvoja veiksmus, sprendimus įgyvendina ramiai ir iki galo, sunkiai pereina prie kitokio pobūdžio veiklos.

Melancholikas — silpnos reakcijos žmogus, jam, kaip ir flegmatikui, būdingas lėtas nuotaikų pasikeitimas, tačiau jo pergyvenimai gilūs ir ilgalaikiai. Melancholiko jausmai ir nuotaikos vienodos ir labai pastovios; jo jausmai mažai atsispindi išorėje. Melancholikas, sunkiai ,pergyvena sunkumus, dažnai užsisklendžia savyje, nebendrauja, jo judesiai vienodi, santūrūs. Šiam temperamentui būdingas neryžtingumas, pasyvumas, išglebimas.

Žmonių temperamentas labai pastovus, tačiau jis gali keistis, veikiant auklėjimui ir gyvenimo sąlygoms.

Auklėjant reikia padėti žmogui įveikti neigiamus jo temperamento bruožus ir sustiprinti teigiamus.

Automobilių supirkimas Šiauliuose.

Temperamentų ypatybės skirtingai veikia vairuotojų darbingumą ir nuovargį. Pavyzdžiui, cholerikas, kuris emocionaliai yra labai jaudrus, vairuodamas automobilį pavargs greičiau negu flegmatikas, kuris ramiau atliks darbą. Cholerikas ypač aktyvus, tačiau dėl nepakankamo ištvermingumo ir kantrybės, taip pat dėl to, kad jo darbe pasigendama sistemingumo, jam daug sunkiau dirbti tolimuose, reisuose. Sangvinikas tinkamas vairuotojo profesijai, tačiau kartais jis .pervertina savo galimybes, lengvai susižavi.  Flegmatiko pusiausvyra ir ramybė teigiama vairuotojo darbe, tačiau tik nesudėtingomis kelio sąlygomis. Jo sprendimai ir veiksmai paprastai, sulėtėję. Vairuotojo veiklai mažiau tinkamas melancholikas, kuriam būdingi svyravimai, neryžtingumas ir kitos vairuotojo darbui neigiamos savybės.

Gryni temperamentai retai pasitaiko. Dažnesni yra skirtingų temperamentų atskirą bruožų deriniai, Tų bruožų visuma gali žmogų priartinti prie vieno ar kito temperamento.

Pobedoms“ buvo lemta suvaidinti didelį vaidmenį TSRS liaudies ūkyje

Patiko? Pasidalink

Kas yra tikrasis miesto šeimininkas — žmogus ar automobilis?

Ateityje vis didės respublikos automobilių parkas, gerės bendro naudojimo automobilių transporto materialinė bazė, jais bus pervežama dar daugiau keleivių ir krovinių. Įvykdyti keliamus uždavinius transportininkai galės tik turėdami gerus kelius. Na, o plačiąja prasme turbūt galima sakyti, kad žmogaus ir automobilio santykių darną šiandien bene labiausiai sąlygoja kelias,

Kas yra tikrasis miesto šeimininkas — žmogus ar automobilis? Tai ne retorinis, o gyvenimo padiktuotas klausimas, nes kuo daugiau automobilių, tuo daugiau konfliktų iškyla tarp važiuotųjų ir pėsčiųjų. Automobiliai užvaldo miestų gatves, aikštes, net kiemus, želdinių plotus, ir žmogui tokioje perpildytoje erdvėje darosi ne tik ankšta, bet ir nesaugu: nuolat jis gali būti parblokštas, be to, triukšmas, išmetamų dujų tvaikas… Visa tai vargina, slegia. Kai aplinkui toks karštligiškas skubėjimas, žmogui būtinas atokvėpis, bent truputis ramybės, todėl jis ieško, kur pabėgti nuo automobilio.

Deja, dar dažnai mūsų miestuose pirmiausia kreipiamas dėmesys automobilių eismo sąlygų pagerinimą, o tik po to — pėsčiųjų poreikius. Taip yra galbūt todėl, kad pėstiesiems reikia daug mažiau ploto negu automobiliams. Dažnai pėsčiųjų eismo saugumas tapatinamas su įvairiais draudimais bei apribojimais patiems pėstiesiems. Kai tokie apribojimai negerina eismo sąlygų, o tik varžo žmogų, jis dažnai pažeidžia eismo taisykles ir pasirenka trumpesnį bei patogesnį, nors ir pavojingesnį, kelią.

Automobilių supirkimas Kaune ir aplinkiniuose rajonuose.

Šiandien naudojamos administracinės ir reguliavimo priemonės yra svarbios, reikalingos, bet jų vienų neužtenka eismo saugumui užtikrinti. Dabar planuojant miestus dažni tokie sprendimai, kur nu-matoma atskirti pėsčiųjų ir automobilių judėjimą, nevaržyti nei vienų, nei kitų. Pavyzdžiui, pėsčiųjų zonos, kuriomis dažniausiai paverčiamos miestų centrinės ir prekybinės gatvės, aišku, prieš tai iškėlus automobilių eismą i gretimas gatves ir gerai sutvarkius privažiavimą iki zonos, nes labai svarbu tinkamas pėsčiųjų zonos transportinis aptarnavimas. Ypač dažnai pėsčiųjų zonos įrengiamos senamiesčiuose.

Tokių zonų jau nemaža mūsų šalies ir užsienio miestuose. Pavyzdžiui, VDR miestuose pėsčiųjų zonas turi ir seni, rekonstruoti, ir nauji rajonai. Berlyno centre pėsčiųjų zona jungia viešbutį ,,Stadt

Info apie žalią bangą.

Patiko? Pasidalink

Visiems suprantama fizinių pratimų reikšmė

Visiems suprantama fizinių pratimų reikšmė. Dėl visapusiškos raumenų veiklos išugdomos vertingos fizinės savybės, padidėja darbingumas, pagerėja žmogaus organizmo veikla. Tačiau automobilio vairuotojui fiziniai pratimai turi ypatingą reikšmę. Kai vairuotojas darbo metu ilgą laiką būna nejudrioje būsenoje, galimi įvairūs funkciniai sutrikimai. Pavyzdžiui, pastoviai neapkraunant judėjimo aparato, sumažėja raumeny tonusas, iš dalies atrofuojasi raumenų skaidulos ir sumažėja raumenų jėga, jų ištvermingumas, pablogėja ir kitos judesių savybės. Jeigu žmogus vengia fizinio apkrovimo, tai nepakankamos raumenų veiklos nepilnai apkraunama širdis, ji pradeda lėčiau dirbti, žmogus dūsta, greitai nuvargsta, jis gali greitai susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.

Fizinės treniruotės sustiprina širdį, išugdo tokias svarbias vairuotojo savybes, kaip veiksmų tikslumą ir greiti, vikrumą ir judesių koordinaciją, jėgą, ištvermingumą.

Specialiais tyrimais nustatyta, kad automobilių vairuotojai, ugdydami savo fizines savybes, stiprina sveikatą, padidina darbingumą, o drauge ir automobilio vairavimo meistriškumą.

Geriausia priemonė padidinti vairuotoją judrumą ir jų psichofiziologines galimybes darbe yra sportas. Sporte būdinga varžymasis, susidomėjimas šia veikla, sportuojančiųjų pastangos tobulėti ir pasiekti tam tikrų rezultatų.

Vienas iš sudėtingiausių yra automobilių sportas, ypač automobilių greičio varžybos, į kurias įeina automobilių plento ir autodromo lenktynės. Automobilių greičio varžyboms reikia, kad lenktynininkai būtų didelio meistriškumo, gero fizinio pasirengimo, susitvardantys, atkaklūs, ištvermingi ir pasižymėtų kitomis savybėmis.

Visų automobilių sporto šakų treniruotėse ir varžybose gerinamos psichomotorinės reakcijos, ugdoma valia bei kitos svarbios savybės, kurios yra reikalingos puikiam vairuotojui.

Pradedantiems sportininkams prieinamiausios šios sporto šakos: krosai kuriuose vertinamas didžiausias vidutinis greitis trasoje su gamtinėmis kliūtimis, taip pat automobilio krovinio išsaugojimas; ra1i varžybos, kuriose siekiama nustatytu laiku pravažiuoti trasoje išdėstytus kontrolinius punktus savarankiškai orientuojantis vietovėje; figūrinis važiavimas – tai varžybos, kas greičiau ir tiksliau atliks specialius pratimus, įrengus dirbtines kliūtis trasoje; vairavimo ekonomiškumo varžybos mažiausioms kuro sąnaudoms nustatyti, taip pat kitokios masinės varžybos su įvairiomis programomis, kurios leidžia įvertinti sportininkų pasirengimą.

Pasirenkant sporto šaką, reikia žinoti, kokios įtakos ji turės organizmui ir kokias savybes ji ugdo.

Vertingiausios vairuotojams yra šios sporto šakos: gimnastika, sportiniai žaidimai, slidinėjimas, plaukimas, lengvoji atletika. Šių sporto šakų fiziologinis genetinis įvertinimas ir įgyjamų savybių charakteristika,

Palankiai organizmą veikia ir kitos sporto šakos. Pavyzdžiui, sistemingai treniruojantis imtynėse, sunkiojoje atletikoje, bokse, irklavime, fechtavime, stiprėja sveikata ir ugdomos fizinės savybės, naudingos vairuotojo profesinei veiklai. Tam tikrais duomenimis, sportuojančių vairuotojų psichomotorinė reakcija daug geresnė negu nesportuojančių. Įrodyta, kad sportuojančių žmonių psichomotorinės reakcijos laikas gali sumažėti 10 proc ir daugiau.

Plačiau apie pirmąją pagalbą.

Automobilių supirkimas Klaipėdoje – paslaugos kurios reikalingos kiekvienam vairuotojui kažkuriame gyvenimo etape.

Patiko? Pasidalink

Dujų įrangos montavimas

Nusprendėte, kad reikia į automobilį montuoti dujų įranga. Bet ar tikrai nusprendėte? Apsvarstėte visus už ir prieš? Ar turėsite vietos dujų balionui? Juk nežadate važinėti be atsarginio rato? Duju įrangos montavimas vistiek neatstos atsarginio rato. Ant baliono vis tiek nevažiuosite koks apvalus jis bebūtų. Ar esate nusiteikę su automobiliu važiuoti bent kelis metus. Priklausomai nuo pravažiuojamo kilometrų skaičiaus duju irangos montavimas atsipirks per vienus-dvejus metus. Jei nesate tikri ar ilgai važiuosite tai kažin ar verta. Nes duju iranga nepakels automobilio vertės. Labai didelė dalis pirkėjų bijo automobilių su dujų įranga, nes jų tikėjimu variklis bus „uždrožtas“.

Ar apsisprendėte kokio tipo dujų įranga Jums reikalinga? Jei važinėjate senu automobiliu tai dujų įranga gali sukelti daugiau problemų nei naudos. Be to tokį automobilį greičiausiai greit keisite kitu ir neužteks jo eksploatacijos laiko jo atsipirkimui. Jei automobilis naujas tai kvailystė taupyti tūkstantį ar kelias šimtines ir į gerą mašiną dėti prastą įrangą. Gera ketvirtos kartos įranga dirbs ekonomiškiausiai, variklis praras mažiausiai galios, nesijaus dujų kvapas, nebus atbulinio šūvio galimybės. Svarbu išsirinkti ir gerus montuotojus. Garažiniai visada pasiūlys geresnę kainą, nes jie bus ne PVM mokėtojai, o dažniausiai apskritai bus nemokantys jokių mokesčių ir dėl to sutaupys labai daug pinigų, bet neturėsite jokių garantijų.  Dujas jie dažnai deda iš bendro supratimo su vidutiniais įrankiais. Geri specialistai visada žino ką daro.

Kaip vyksta dujų įrangos montavimas

Dėl mūsų duju įrangos montavimo garažuose dažnai ir sulaukiame nelaimių. O tada kaltiname ne prastą montavimą, o dujų įrangą. Juk kai girtas žmogus nušauna kitą žmogų nekaltiname alkoholio ar ginklų gamintojų. Kaltiname patį žmogų. Tai kodėl kaltini dujų įrangą. Kaltas prastas duju irangos montavimas, bet ne pati dujų įranga. Jei mėgstate „padraguoti“ dujų įranga taip pat ne Jums. Automobilis norite to ar ne praras dalį savo galios. Tikrai nenorime atkalbėti nuo įrangos montavimo. Tai dažniausiai atsiperka ir sutaupo tikrai dideles sumas pinigų. Kuo daugiau važiuosite tuo didesnę sumą pinigų sutaupysite. Dujų skeptikams geriausias pavyzdys galėtų būti automobiliai su originaliai montuojama dujų įranga. Jie puikiai važiuoja praėjus 15 metų ir daugiau po jų pagaminimo (įrangos sumontavimo). Svarbiausia, kad ji būtų kokybiška ir gerai sumontuota. Dabar montuojamos dujų įrangos dujas purškia atskirai į kiekvieną cilindrą, taip išlaikydamos masksimaliai didelį naudingumo keoficientą.

Dujų įrangos privalumai

Būtina atsiminti, kad dujų neužsipilsite iš kanistriuko. Degalinėse dujų užpylimas yra sudėtingesnis nei benzino, o užpylėjai liko tik didesnėse degalinėse. Didelėje dalyje degalinių dujas į automobilius turėsite piltis patys. Skaičiuojant dujų ekonomiškumą reikia nepamiršti, kad sunaudojamų dujų kiekis žiemą ir vasarą stipriai skirsis ir tai nutinka dėl propano ir butano santykio mišinyje. Dujos kaip ir dyzelinis kuras būna žieminės ir vasarinės. Ir žieminis mišinys būna neekonomiškesnis. Žiemą reikia ilgiau laukti kol įšyla variklis, įšyla salonas, važiuojame mažesniais bėgiais, o ir mišinys būna imlesnis. Tad nenustebkite, kai automobilis žiemą pasidarys daug ėdresnis nei vasarą.

Ne viskas auksas kas auksu žiba. Bet nepaisant smulkių trūkumų tikrai galima nemažai sutaupyti. Tai tikrai geresnis pasirinkimas nei nusipirkti leisgyvį dyzelį ir kankintis su juo. Leisgyvis dyzelis brangiau remontuosis, žiemą sunkiai kursis. O geras dyzelis kainuos brangiai, tad greičiau nuvertės pats automobilis nei atsipirks jo ekonomija. O dujas galite montuoti į bet kokį automobilį, o jį pakeitus nauju tą pačią įrangą sumontuoti į jį.

Šaltinis: Mano istorija su dujų montavimu Kaune

Patiko? Pasidalink

Krovinių padėklų tipai ir tvirtinimo priemonės

Krovos ir transportavimo patogumui užtikrinti/padidinti pakuotės yra dedamos ant padėklų, vadinamų paletėmis. Padėklų naudojims suteikia galimybė mechanizuoti krovos darbus, sumažinti krovos (o tuo pačiu ir viso transportavimo) laiką, geriau išnaudoti krovos mechanizmus, sandėlio bei transporto priemonės talpą.

Padėklai klasifikuojami į standartinius ir specialius. Standartiniai padėklai gali būti plokšti (Euro paletė) arba erdviniai (turinčios sieneles sutvirtinimui, stovus ir pan.). Erdviniai padėklai dar skirstomi į dėžinius ir stovelinius. Dėžiniai padėklai gali būti su dangčiu ir be jo. Stovelinis padėklas – su standžiai įtvirtintais stoveliais arba nuimami.

Stovelinių padėklų pagalba vežami smulkūs vienetiniai ir trapūs kroviniai, taip pat kroviniai nepakankamai tvirtoje taroje, kurių negalima suspausti, sudedant padėklus vieną ant kit, ir netaisyklingos formos kroviniai.

Dėžiniuose vežami smulkūs vienetiniai kroviniai be įpakavimo.

Europoje labai plačiai naudojami vadinamieji EuroPallet padėklai, kurių matmenys 80x120x12cm (12 cm – padėklo aukštis). Jų dydis apibrėžtas CEN standarto. Europinių padėklų gamintojai turi gauti EPAL (EuroPallet Pallet Association) leidimą tokiems padėklams gaminti. Ši organizacija prižiūri, kokia mediena ir kokios vinys naudojamos šių padėklų gamyboje [11].

1 paveikslas. Euro paletė

Be standartinės Euro paletės (1200×800) yra unifikuoti ir kiti Euro palečių dydžiai: Eur 2 paletė (1200×1000), Eur 3 paletė (1000×1200) ir Eur 6 paletė (800×600).

1.3.3. Krovinių tvirtinimo priemonės

Prie vienkartinio panaudojimo tvirtinimo medžiagų yra priskiriami plieninė ir plastmasinė juosta, klijai ir viela.

Plieninė juosta privalo būti atitinkamo tamprumo modelio, kuris užtikrintų jos tvirtumą transportavimo bei krovos darbų metu. Tvirtinimo juostos naudojimas susideda iš trijų etapų:

  1. juostos apvyniojimas aplinka pakuotę;
  2. juostos įtempimas – sutvirtinimas;
  3. Juostos galų užtvirtinimas.

Pakuotės tvirtinimo plienine juosta didžiausias trūkumas yra didelių vietinių įtempimų atsiradimas kampuose.

Tvirtinimo priemonių reikalavimai (žr. 3 letelę) priklauso nuo medžiagos, iš kurios tvirtinimo

priemonė padaryta. Kuo mažesnis medžiagos tankis, tuo didesnis skersmuo ar juostos plotis turėtų būti.

4 lentelė. Reikalavimai tvirtinimo priemonėms

Medžiaga Paketo masė, t. Juostos rodikliai, mm
Storis Plotis Skersmuo
Plieninė viela <= 0,5 2-4
> 0,5 4-8
Plieninė juosta <= 0,5 0,3-0,7 10-20
> 0,5 0,5-1,2 20-30
Plastmasinė (sintetinė) juosta <= 0,5 0,4-0,6 15-20
> 0,5 0,6-1,0 20-30

Formuojant paketus krovinių pervežimui Vilniuje leidžiama dėti įvairias tarpines (apsauginius kampus iš metalo, kartono, medžio ar plastmasės). Kampai dedami po vertikaliomis viršutinės krovinio eilės juostimis ir visuose kampuose, kur pereina horizontali juosta. Be kampų, formuojant paketus galima dėti ir įvairias kitas pagalbines priemones: įvairių medžiagų rėmus, tarpines bei intarpus. Formuojant paketą tvirtinimo juostos turi būti nemažiausiai dvi. Jos dedamos po to, kai yra uždėtos horizontalios. Visos juostos neturi patekti į tarpus tarp sudetinių krovinių.

Tvirtinimo jungtys gali būti su sagtimi, gnybtais, iskritimais ir su taskiniu suvirinimu. Taip pat sujungimas gali buti atliekamas spiraliniu susukimu.

Vielą galų sutvirtinimui naudoja didelių gabaritų, ilgų krovinių sutvirtinimui į ryšulius. Surišimų turi būti ne mažiau du. Jie paprastai daromi galuose, o įtempimo jėga turėtų būti 700 Niutonų.

Formuojant krovinį paketus naudojamos ir plėvelės. Krovikai ypač Vilniuje pastebi, kad tai svarbus akcentas pakuojant. Taip nesusidaužia birūs kroviniai. Jeigu naudojama tik ji, plevelė turi uždengti pilnai visą krovinį ir papildomai plokščiojo padėklo viršutinę dalį.

Savo patirtimi pasidalijo: DAMTRANSA – krovinių pervežimas Vilniuje taip pat jie rėmėsi šiuo šaltiniu: Krovinių transporto rūšies parinkimas

Patiko? Pasidalink

XX a. pradžioje pasirodė nauja transporto priemonė — automobilis.

XX a. pradžioje pasirodė nauja transporto prie­monė — automobilis. Tačiau praėjo dar keli dešimt­mečiai, kol automobilis pakeitė arklių transportą. Po Pirmojo pasaulinio karo Paryžiaus gatvėse pasirodė nauja visuomeninio transporto priemonė automo­bilis su įrengtu taksometru kilometrams bei mokes­čiui skaičiuoti. „Taksi“ jinai buvo pavadinta neat­sitiktinai. Šis vardas primena Francisko Taksi dili­žanus, kurių ratai riedėjo vėliau ne tik Burgundijos, bet ir visos Europos keliais.

1662 metais Paryžiuje jau organizuojamas karie­tų eismas iš anksto nustatytais maršrutais: atsiran­da keleivinis miesto transportas. Reguliariai važinė­jančios tam tikrais maršrutais daugiavietės karietos vėliau pavadintos omnibusais. Paryžiaus gatvėmis pagal grafiką kursuojančiose karietose buvo po 8 vietas, važiavimo mokestis — penki sū. Tarnų ir dar­bininkų karietas neįleisdavo, jos buvo skirtos aukš­tesniųjų luomų keleiviams.

Omnibusų būta mažesnių ir didesnių, vieno ir dviejų aukštų. Pavyzdžiui, 1860 metais Leipcige va­žinėjo dviaukščiai dviejų arklių traukiami omnibu­sai, kuriuose tilpdavo 24 keleiviai. Iš omnibusų sa­vininkų nebuvo imamas tiltų mokestis — tai savotiš­ka privilegija šiam keleiviniam transportui, nemažai pasitarnavusi jo populiarėjimui.

Iš pradžių omnibusai buvo itin madingi, tačiau tikrai reikalingi jie buvo tik dideliuose miestuose: mažesniuose galima lengvai apsieiti ir be jų. Atsira­dę miestuose, omnibusai vėliau išvažiuoja užmies­čio kelius, paplinta kaip viena iš keleivinio transpor­to rūšių. Tačiau tolimam susisiekimui patogesni pa­sirodė esą ne omnibusai, bet diližanai, kurie, beje, nustatytais maršrutais kursuodavo ir miestuose.

Diližanas – Lietuvos pirmasis visuomeninis transportas

Lietuvoje pirmasis sausumos visuomeninis trans­portas buvo diližanai. Jie kursavo mūsų plentais, o vėliau ir miestų gatvėmis. XIX a. pradžioje kelis di­ližanus turėjo Kaunas. Jais keleiviai leisdavosi to­limas keliones. 1863 metais, pro Kauną pradejus va­žinėti traukiniams, diližanų sumažėjo.

Kaune diližanais važinėdavo įvairios kilmės žmo­nės, todėl buvo uždrausta kinkyti ketvertą arklių dviem porom — mat tai buvo kilmingųjų privilegija. Arklius kinkydavo vieną šalia kito. Diližane tilpdavo 10 žmonių.

Lietuvos miestuose buvo ir lengvų fajetonų bei fiakro tipo karietų. būta gana populiarių, nes visiškai miestų vežikų karietos Lietuvoje išnyko tik apie 1950 metus.

Taksi gimimas

Tokią praktiką galima laikyti šių dienų tak­si gimimu (šiandien taksi taip pat turi savo emble­mą, užmokestis imamas pagal nuvažiuotą nuotolį). Paryžiuje karietū nuomojimas labai išpopuliarėjo, at­sirado daugiau nuomojimo kontorų, prasidėjo kon­kurencija. Policija pradėjo imti iš fiakrų savininkų mokesčius. Maždaug tuo pačiu metu nuomojamos karietos atsirado Londone. XIX a. fiakrai buvo jau gana įprasta ir paranki transporto priemonė, kuria miestų gyventojai mielai naudodavosi išvykoms tolimesnius miesto rajonus arba i užmiestį.

Šaltinis: https://lt.wikipedia.org/wiki/Automobilio_istorija

 

Patiko? Pasidalink

PNEUMATINĖS PADANGOS ATSIRADIMO ISTORIJA

Anglas R. Tompsonas 1844 m. išrado pneumatinę padangą, bet nelaiku padarytas išradimas buvo pamirštas. Vėliau sukurtiems dviračiams ir automobiliams nebetiko nei pliki metaliniai ratai, nei tobulesni ratai su masyviomis gumos padangomis.

1888 m. veterinaras Dž. B. Danlopas (Dunlop) vėl išrado, išbandė ir liepos 23 d. užpatentavo „Dviračių, triračių vežėčių iš kitų kelio mašinų padangų pagerinimą“. Tas pagerinimas buvo ant rato uždedama pripūsta kamera iš kaučiuko. Dž. Danlopo nuomone, išorinį padangos paviršių reikėjo aptraukti tankiu audiniu — tai padidintų jos atsparumą.

1895 m. pneumatinės padangos buvo uždėtos automobiliui „Ekler“, važiavusiam lenktynėse maršrutu Paryžius–Bordo, vėliau Paryžius—Marselis ir atgal neįtikėtinai dideliu tais laikais greičiu — 25 km/h.

1901 m. — sukuriamas specialus kordo audinys. O po metų „Danlopo“ firma pradeda gaminti padangas su rantytu protektoriumi.

1903 m. buvo viršytas 100 km/h greitis. Toks staigus greičio padidėjimas vertė atsisakyti pneumatinių padangų, nes tik važinėjant 20 km/h greičiu tokios padangos atlaikydavo. Bet tai buvo laikinas atsitraukimas. Po kelerių metų atkaklaus specialistų ir įmonininkų darbo automobiliai iš Amerikos ir ne tik  vėl pradėjo važinėti su patobulintomis pneumatinėmis padangomis, kurios jau atlaikydavo didelius greičius.

Pirmojo mūsų amžiaus ketvirčio pabaigoje susiformavo pagrindiniai šiuolaikinių padangų elementai. Šiandien, atradus naujas medžiagas, patobulinus konstrukciją, jų savybės labai pagerėjo — per šešiasdešimt septyniasdešimt metų padangų eksploatacijos laikas pailgėjo dešimt kartų.

Išorinis padangų paprastumas apgaulingas — šiuolaikinė padanga yra gana sudėtingos konstrukcijos. Tai lemia padangai keliami reikalavimai: ji kartu su pakaba turi švelninti kelio nelygumų smūgius ir apsaugoti superkama automobilį nuo dėl to atsirandančių gedimų; išlaikyti gana aukštą temperatūrą ir deformaciją (ilgai važiuojant 40 km/h greičiu, padangos įkaista iki 75°C, o 120 km/h greičiu 130° C; gerai sukibti su keliu, nebuksuoti, neslysčioti į šonus, išlikti atsparia esant dideliam greičiui ir kuo mažiau negadinti kelio dangos.

Automobilių padangos būna ištisinės ir orinės, vadinamos pneumatinėmis. Šiuolaikinių automobilių padangos dažniausiai orinės. Jos pagal savo konstrukciją gali būti kamerinės ir bekamerės. Kamerinę padangą sudaro karkasas, važiuojamoji dalis protektorius, šonai, kraštai ir kamera.

Kolegų tekstas apie vairuotojų regėjimą. didelis padangų asortimentas: žieminės padangos Vilniuje

Teikiamos šios paslaugos: mašinų supirkimas Vilniuje

Patiko? Pasidalink