Šilumos izoliacijos parinkimas stogo montavime

Tiek šiltinant senus stogus, tiek statant naujus  dažnai susiduriama su problema – kokią šilumos izoliacinę medžiagą pasirinkti. Šiuo metu šilumos izoliacijai dažniausiai siūloma rinktis akmens vatos, stiklo vatos arba putų polistireno plokštes. Dažniausiai pasirinkimas priklauso nuo izoliacijos kainos – bet tai yra tik viena medalio pusė. Būtina įvertinti ir kitus aspektus, o būtent, konkrečios izoliacijos efektyvumą, reikalingas papildomas medžiagas (garo, difuzines, vėjo ir antikondensacines plėveles, tvirtinimo elementus), darbo sąnaudas, pagaliau, pasirenkamos medžiagos saugumą.

Perkant apšiltinančias medžiagas reiktų žinoti jų izoliacines savybes, naudojimo intervalą tam tikroje temperatūroje, atsparumą vandeniui, chemikalams, atsparumą mikroorganizmų poveikiui (pelėsiams ir pan.), akustines, ekologines, priešgaisrines savybes, taip pat atkreipti dėmesį, ar gaminiai lengvai montuojami, pjaustomi, stabilių matmenų. Renkantis produktą reiktų atsižvelgti į tai, kur ir kokiu tikslu jis bus naudojamas. Po to atidžiai perskaityti ženklinimo rekvizitus, pateiktus ant produkto pakuotės. Ant produkto pakuotės valstybine kalba turi būti nurodyti šie ženklinimo rekvizitai: prekės pavadinimas, gamintojo pavadinimas ir jo adresas, importuotojo pavadinimas ar prekių ženklas ir adresas (importuotoms prekėms), prekės kilmės šalis, jeigu ji nesutampa su gamintojo adresu, šilumos izoliacinės medžiagos paskirtis ir naudojimo ypatumai, partijos numeris, būdingos charakteristikos.

Norint pasirinkti optimaliausią šilumos izoliaciją reikia  palyginti ir išanalizuoti alternatyvius šlaitinių stogų  šiltinimui tinkamus gaminius. Palyginsiu 3 šilumą izoliuojančius gaminius: akmens vatos, stiklo vatos  bei putų polistireno plokštes.

Atsparumas ugniai yra labai svarbus kompleksinis ir sudėtingas rodiklis. Dėl gaisro metu vykstančių fizikinių ir cheminių procesų konstrukcijų atsparumą ugniai tiksliai įvertinti nelengva. Tačiau nuo šio rodiklio labai priklauso gaisro plėtra, žmonių ir materialinių vertybių evakuacijos galimybės ir nuostoliai.

Pastato konstrukcijų gaisro apkrova vidaus gaisrų atveju lemia gaisro trukmę bei maksimalią temperatūrą. Šia priklausomybe, kuri normuota ISO ir atskirų šalių standartais, remiamasi eksperimentiškai nustatant konstrukcijų atsparumą ugniai.

Putų polistirenas stogo projektavime

Degumas. Putų polistireno gaminiai priskirti prie degių, sunkiai užsiliepsnojančių statybinių medžiagų.  Polistireno elgsena esant aukštoms temperatūroms priklauso nuo poveikio veiksnių trukmės bei dydžio. polistireno veikiamas didesnės negu 100°C temperatūros, ima minkštėti, trauktis ir galiausiai lydytis. Bandymai rodo, kad polistireno be degumą slopinančių priedų degumo temperatūra yra 362°C, su degumą slopinančiais priedais – 374°C. Polistirenas savaime neužsidega esant žemesnei negu 450°C temperatūrai.
Polistireno gaminių užsidegimo bandymai atliekami pagal LST ISO 11925-2 ir įvertinama pagal LST 1533 pateiktus užsidegimo įvertinimo rodiklius.

Tačiau tik nedaugeliui šilumos izoliacinių medžiagų būdingas toks atsparumas aukštos temperatūros (liepsnos) poveikiui, kaip akmens vatai. Tai ypač aktualu medinių ar kitų ugniai neatsparių konstrukcijų pastatuose, kur yra santykinai didesnė degių medžiagų koncentracija. Svarbu, kad aukštos temperatūros paveikta šilumos izoliacija iš akmens vatos nesuyra net išgaravus gaminyje esančiam rišikliui (jis pradeda garuoti aukštesnėje kaip 250°C temperatūroje). Aukštos temperatūros paveikto gaminio vientisumas išlieka dėl ypatingos akmens vatos plaušo struktūros – tarp skirtinga kryptimi orientuotų plaušelių veikia itin stiprios trinties jėgos, neduodančios gaminiui sukristi. Be to, aukštoje temperatūroje (artimoje 1000°C ir aukštesnėje) akmens vata nesideformuoja ir nesilydo, kaip atsitinka su stiklo vata. Žinoma, ši savybė aktuali visur, kur reikalaujama padidinto ugniaatsparumo konstrukcijų, ne tik palėpėse, bet kaip žinome iš patirties, liepsna greičiausiai plinta ten, kur jai padeda oro srautai, kur didelės erdvės.

Šaltinis: Garo izoliacija stogo dengime

Patiko? Pasidalink

Septikų ir valymo įrenginių tipai ir konstrukcijos

Septikai būna dviejų pagrindinių tipų:

  • Septikai – sėsdintuvai.
  • Septikai – pūdytuvai.

Septikai – sėsdintuvai yra mažesnio tūrio, juose telpa mažiau nuosėdų. Dėl to jos mažiau perpūva. Mažesnio tūrio septikų statyba kainuoja mažiau, tačiau mažiau perpuvusios nuosėdos (dumblas) turi stipresnį nemalonų kvapą. Be to, dažniau tenka išvežti didesnius dumblo kiekius, sudėtingesnis jo tolesnis apdorojimas. Tai didina septiko eksploatacijos išlaidas. Todėl tikslinga statyti brangesnius, bet paprastesnius ir pigesnius eksploatuoti, septikus – pūdytuvus. Kai kuriuose Vokietijos rajonuose dėl šių priežasčių septikai – sėsdintuvai laikomi netinkamais.

Mažiausias būtinas septiko – sėsdintuvo, skirto aptarnauti vieną šeimą (iki 5 žmonių) darbinis (t.y. nuosėdų, skysčio ir plutos užimamas) tūris – 3 m3, o septiko – pūdytuvo – 6 m3.

Septikai būna vienos, dviejų, trijų ir keturių kamerų. Dviejų, trijų ir keturių kamerų septikai vadinami daugiakameriniais septikais. Pastaraisiais metais vyrauja trikameriniai septikai. Juose geriau išvalomos nuotekos. Neretai trečioje kameroje statomas ir siurblys, skirtas valytas nuotekas perpumpuoti į biologinio valymo įrenginius.

Gyvenviečių nuotekų surinkimas ir valymas gali būti centralizuotas ir decentralizuotas.

Esant centralizuotam nuotekų surinkimui ir valymui, t.y. esant centralizuotai nuotekų valyklai, joje septikai gali būti naudojami aptarnauti iki 500 gyventojų, o septikų darbinis tūris siekti 36 m3 ir daugiau.

Rekomenduojamas dumblo šalinimo periodiškumas iš tokių septikų – vieną kartą kas 1 – 3 mėnesius. Gyvenvietėse, kuriose yra per 500 gyventojų, rekomenduojama statyti pirminius sėsdintuvus su automatizuotu dumblo šalinimu erliftais. Tokie pasiūlymai pateikti Anglijos specialistų. Vokietijoje tokiais atvejais kartais statomi arba tebenaudojami ir dviaukščiai sėsdintuvai.

Septikai turi būti nelaidūs vandeniui. Jie statomi kiek žemiau žemės paviršiaus lygio, yra uždaro tipo.

Dažniausiai septikai daromi iš gelžbetonio (surenkamų elementų arba monolitiniai), rečiau – iš stiklaplasčio, plastmasių.

Septikai būna apvalios formos arba stačiakampiai. Apvalūs septikai dažniausiai daromi iš gelžbetoninių žiedų ir kitų surenkamų elementų.

Septikų schemos

4.1 pav. pavaizduotas trikamerinis, apvalios formos septikas su nuotekų pratekėjimo angomis pertvarose ir atvirais nuotekų įleidimo ir išleidimo vamzdžiais, o – 4.2 pav. – septikas su trišakiais.

Kai naudojamas daugiakamerinis septikas – sėsdintuvas, jo darbinis (hidraulinis) tūris yra apskaičiuojamas pagal normą – 300 l/gyv., tačiau tokio septiko tūris turi būti nemažesnis nei 3 m3. Po jo sekančios biologinio valymo grandies rekomenduojami įrenginiai yra: aerotankai, biofiltrai, biodiskai, tvenkiniai, augaliniai filtrai.

Kai naudojamas daugiakamerinis septikas – pūdytuvas, jo tūris yra apskaičiuojamas pagal normą – 1500 l/gyv., tačiau septiko darbinis tūris turi būti ne mažesnis kaip 6 m3. Sekančios, biologinio valymo grandies įrenginiais rekomenduojamos: filtracinės tranšėjos, filtraciniai šuliniai, požeminės filtracijos laukeliai.

Biologinio valymo įrenginių – aerotankų perteklinis aktyvusis dumblas perpūdymui gali būti išleidžiamas (perpumpuojamas) į septikus. Tokiais atvejais tenka padidinti septiko tūrį perteklinio aktyviojo dumblo talpinimui.

Naudojant biologiniam valymui biofiltrus, susidaranti perteklinė biologinė plėvelė taip pat išleidžiama į septiką, atitinkamai padidinant septiko tūrį.

šaltinis: Racionalus nuotekų tvarkymo problemų sprendimas

Patiko? Pasidalink

DARBO SĄNAUDŲ PASKAIČIAVIMAS PAMATŲ IŠORINĖS RŪSIO SIENOS REMONTO TECHNOLOGINIAM PROCESUI

Eil.

Nr.

Norma

tivu  §

Darbų

aprašymas

Mato

vnt.

Kiekis Darbo sąnaudos

žm. val.

Mašinos sąnaudos

maš. val.

Medžiagų

pavadinimas

Mato

Vnt.

Kiekis
viene-

tui

visam

darbui

mechanizmas

 

viene-

tui

visam

darbui

viene-

tui

visam

darbui

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13
1.  

N46-179

 

 

N46-180

Betoninių grindų išardymas:

25mm storio cementinių ir betoninių dangų išardymas 30.00 žm.val

(dangos storis 100mm)

Kiekvieniems 5mm dangos išardymui resurso kiekis 3,80 žm.val.

 

(100-25)/5=15

100m2 0,242 87,00 21.05
2. R1-5 I grupės grunto kasimas rankiniu būdu netvirtinant, ardant, keičiant arba stiprinant pamatus m3 8.86 2,40 21.26
3. R11-76-13 Lygių paviršių nuvalymas vandeniu, naudojant aukšto slėgio plovimo įrenginį dirbant ant žemės 100m2 0.42 27,00 11.34 Aukšto slėgio plovimo mašina 13,50 5.67 1. Vanduo m3 3,0 1.26
4. R23-152 16mm skersmens skylių gręžimas perforatoriumi, mūrinėse konstrukcijose, kai gręžimo gylis 250mm 100vnt 0,64 7,90   5.06 Smulkūs mechanizmai 6,00 3.84
5. R24-17 Plieninių sąramų, sijų iki 50 kg masės montavimas rankiniu būdu T 0.041 29 1.2 1.Plieninės statybinės konstrukcijos T 1,0 0.041
6. N6-202-2 Konstrukcijų armavimas, kai tinklo arba karkaso masė iki 50 kg T 0,378 14,00 5.29
7. N6-192 PERI „HANDSET“ sistemos klojiniai sienų betonavimui

Pastaba: įrengimas dauginamas iš koeficiento:

100m2 1.54 40,20 61.9 1. Specialus tepalas klojiniams l 2,5 3.85
2. „HANDSET“ sistemos klojiniai m2 100 1.54
8. N6-222-8 Gelžbetoninių pamatų betonavimas, paduodant siurbliu m3 10.54 1,70 17.92 Betono siurblys 0,14 1,47 1.Betonas C20/25 m3 1,015 10.7
Vibrato

rius

0,9 9.5
9. N6-192 PERI „HANDSET“ sistemos klojiniai sienų betonavimui

Pastaba: išardymas dauginamas iš koeficiento :

100m2 1,54 26,80 41,27 1. „HANDSET“ sistemos klojiniai m2 100 1.54
10. N1-307 Tranšėjų, iškasų ir duobių užpylimas I grupės gruntu, rankiniu būdu.

Pastaba: darbo kiekis dauginamas iš purumo koeficiento:

100m3 0,077 90,00 6.96
11.  

 

N11-57

 

N11-58

 

Betoninių  grindų įrengimas:

30mm storio betoninė danga, atliekant darbus siurbliu

(dangos storis 100mm)

Kiekvienam 5mm betoninės dangos storio pokyčio, atliekant darbus siurbliu, pridėt pagal N11-57

 

(100-30)/5=14

100m2 0,0202 42.10 0.85 Betono siurblys

 

3.89 0,078 1.Smėlis sijotas  

m3

 

 

0,26

 

0,87

2. Portlandcementas T 0,0152 0,051
3. Cementinis skiedinys m3 0,16 0,53
4. Betonas  

m3

 

10,20

 

2,226

 

 

 

 

12.  

N6-200

 

 

Plienių įdėtinių detalių tvirtinimas, kai detalės masė iki 2 kg T 0,0256 182,0 4,65 1. Plieninės įdėtinės detalės T 1,0 0,025

Prie šio straipsnio būtina perskaityti: Pamatų montavimo technologinio proceso aprašymas

Patiko? Pasidalink