Septikų ir valymo įrenginių tipai ir konstrukcijos

Septikai būna dviejų pagrindinių tipų:

  • Septikai – sėsdintuvai.
  • Septikai – pūdytuvai.

Septikai – sėsdintuvai yra mažesnio tūrio, juose telpa mažiau nuosėdų. Dėl to jos mažiau perpūva. Mažesnio tūrio septikų statyba kainuoja mažiau, tačiau mažiau perpuvusios nuosėdos (dumblas) turi stipresnį nemalonų kvapą. Be to, dažniau tenka išvežti didesnius dumblo kiekius, sudėtingesnis jo tolesnis apdorojimas. Tai didina septiko eksploatacijos išlaidas. Todėl tikslinga statyti brangesnius, bet paprastesnius ir pigesnius eksploatuoti, septikus – pūdytuvus. Kai kuriuose Vokietijos rajonuose dėl šių priežasčių septikai – sėsdintuvai laikomi netinkamais.

Mažiausias būtinas septiko – sėsdintuvo, skirto aptarnauti vieną šeimą (iki 5 žmonių) darbinis (t.y. nuosėdų, skysčio ir plutos užimamas) tūris – 3 m3, o septiko – pūdytuvo – 6 m3.

Septikai būna vienos, dviejų, trijų ir keturių kamerų. Dviejų, trijų ir keturių kamerų septikai vadinami daugiakameriniais septikais. Pastaraisiais metais vyrauja trikameriniai septikai. Juose geriau išvalomos nuotekos. Neretai trečioje kameroje statomas ir siurblys, skirtas valytas nuotekas perpumpuoti į biologinio valymo įrenginius.

Gyvenviečių nuotekų surinkimas ir valymas gali būti centralizuotas ir decentralizuotas.

Esant centralizuotam nuotekų surinkimui ir valymui, t.y. esant centralizuotai nuotekų valyklai, joje septikai gali būti naudojami aptarnauti iki 500 gyventojų, o septikų darbinis tūris siekti 36 m3 ir daugiau.

Rekomenduojamas dumblo šalinimo periodiškumas iš tokių septikų – vieną kartą kas 1 – 3 mėnesius. Gyvenvietėse, kuriose yra per 500 gyventojų, rekomenduojama statyti pirminius sėsdintuvus su automatizuotu dumblo šalinimu erliftais. Tokie pasiūlymai pateikti Anglijos specialistų. Vokietijoje tokiais atvejais kartais statomi arba tebenaudojami ir dviaukščiai sėsdintuvai.

Septikai turi būti nelaidūs vandeniui. Jie statomi kiek žemiau žemės paviršiaus lygio, yra uždaro tipo.

Dažniausiai septikai daromi iš gelžbetonio (surenkamų elementų arba monolitiniai), rečiau – iš stiklaplasčio, plastmasių.

Septikai būna apvalios formos arba stačiakampiai. Apvalūs septikai dažniausiai daromi iš gelžbetoninių žiedų ir kitų surenkamų elementų.

Septikų schemos

4.1 pav. pavaizduotas trikamerinis, apvalios formos septikas su nuotekų pratekėjimo angomis pertvarose ir atvirais nuotekų įleidimo ir išleidimo vamzdžiais, o – 4.2 pav. – septikas su trišakiais.

Kai naudojamas daugiakamerinis septikas – sėsdintuvas, jo darbinis (hidraulinis) tūris yra apskaičiuojamas pagal normą – 300 l/gyv., tačiau tokio septiko tūris turi būti nemažesnis nei 3 m3. Po jo sekančios biologinio valymo grandies rekomenduojami įrenginiai yra: aerotankai, biofiltrai, biodiskai, tvenkiniai, augaliniai filtrai.

Kai naudojamas daugiakamerinis septikas – pūdytuvas, jo tūris yra apskaičiuojamas pagal normą – 1500 l/gyv., tačiau septiko darbinis tūris turi būti ne mažesnis kaip 6 m3. Sekančios, biologinio valymo grandies įrenginiais rekomenduojamos: filtracinės tranšėjos, filtraciniai šuliniai, požeminės filtracijos laukeliai.

Biologinio valymo įrenginių – aerotankų perteklinis aktyvusis dumblas perpūdymui gali būti išleidžiamas (perpumpuojamas) į septikus. Tokiais atvejais tenka padidinti septiko tūrį perteklinio aktyviojo dumblo talpinimui.

Naudojant biologiniam valymui biofiltrus, susidaranti perteklinė biologinė plėvelė taip pat išleidžiama į septiką, atitinkamai padidinant septiko tūrį.

šaltinis: Racionalus nuotekų tvarkymo problemų sprendimas

Patiko? Pasidalink

Pratarmė apie tulpes ir jų rūšis

Gėlės turi praeiti, ateiti, žmonių prie­raišumo trauką varge, džiaugsme, kasdienybėje. Tulpių vieta išskirtinė. Šie pavasario pranašai, atbudusios gamtos kūdikiai, jau daug amžių labai laukiami ir paplitę.

Mūsų krašte tulpės augintos nuo se­no, įpintos tautiniuose raštuose, apdai­nuotos dainose, vadintos labai jvairiais vardais: tuliponais, tiliponais, tulbelė­mis, tulpijomis, tulponais, peliponais, piliponais, stulpanais. Senųjų tulpių dar labai gausu miestų, miestelių ir kaimų darželiuose, kurių kaip praeities reliktų svarba kasmet vis didesnė.

Tačiau Lietuva tulpių kraštu tapo tik­tai pokario metais, kai daugelis tautiečių paskatinti Lietuvos sodininkystės draugijos (1959-1986 m.), vėliau Lie­tuvos respublikinio agrokooperatinio susivienijimo „Sodar jkūrėjų, vadovų ir entuziastų, ėmė auginti gėles ir jomis puošti savo aplinką. Tulpės kolekcionuojamos, kasmet rengiamos jų paro­dos, paskaitos, jomis domisi vis daugiau augintojų. Šie augalai tampa daugelio šeimų, ypač miestiečių, svarbia biu­džeto paspirtimi.

Importas

Nuo 1967 m. tulpių svogūnus ėmė importuoti iš Olandijos, jas pradėjo auginti ūkiai, iš jų daugiausiai Rad­viliškio raj. Beinoravos tarybinis ūkis. Tulpininkystei plisti Lietuvoje didelės įtakos turėjo buvusios LTSR žemės ūkio ir komunalinio ūkio ministerijos, o ypač Lietuvos respublikinis susivienijimas „Sėklos“. Nemažas ir mokslinių istaigų indėlis.

Lietuvos sodininkystės ir daržinin­kystės institute (buvusioje Vytėnų sodininkystės ir daržininkystės bandymų stotyje) nuo 1968 m. atliekami bandymai, kuriais remiantis, kvalifikuotai išspręsta ir patikslinta tulpių auginimo agrotechnika. Lietuvos žemdirbystės mokslinio tyrimo institute Dotnuvoje yra gausi tulpių kolekcija, seniai tapusi nuolat veikiančia paroda, kur galima pasimokyti ne tiktai pažinti tulpių veis­les, bet ir pasisemti auginimo patirties

Lietuvos Mokslų Akademijos Kauno botanikos sode nuo 1961 metų tiriamos tulpių augimo ir vystymosi reguliavi­mo galimybės, pastaraisiais metais dė­mesį sutelkiant svogūnų reprodukci­nėms savybėms nagrinėti. Rašant kny­gą, pasinaudota ir šių tyrimų medžiaga.

Tulpių veislės

Apie tulpių veisles. Jame detaliai aprašyta Botani­kos sodo tulpių kolekcijos 237 veislės iš joje esančių 506. Norint veishų api­būdinimo darbą padaryti lengvesni, jos išdėstytos grupėmis, remiantis da­bar galiojančia tarptautine tulpių kla­sifikacija, ir pateikiamos pagal spalvas, o kur buvo galima ir pagal spalvinius derinius ar tonus, kiek siauriau jas ap­rašant. Iš viso aprašyta 665 veislės (tar­pe jų 101 veislė iš literatūros). Be to, knygoje pateiktos pagrindinės žinios apie tulpių biologiją, morfogenezę, ag­rotechniką bei augalų apsaugą. Yra atskiras skyrius apie tulpių pražydini­mą. Knygoje pateikti Kauno botanikos  sode daugell metų (1983 1987 m.) da­rytų bandymų duomenų vidurkiai apie plačiau auginamų tulpių veislių (iš viso 72) visų dydžių svogūng dauginimosi intensyvumą.

Kam skirta?

Ši info skiriama visiems, besidomin­tiems tulpėmis ir norintiems geriau jas pažinti. Tegul tulpių grožis kiekvieną augintoją skatina tobulėti, nesvarbu kokj darbą jis bedirbtų ir kaip begy­ventų. Tikime, kad mūsų skaitytojas, ypač jaunasis, sieks tulpių jvairovės ir gausos su lietuviui būdingu darbštumu, dora ir dosnumu.

Dėkojame „Mūsų sodų“ žurnalo vy­riausiajam redaktoriui Pranui Keibui už paskatinimą rašyti šią knygą bei mo­ralinę paramą. Už jvairią pagalbą nuo­širdžiai dėkojame Ramūnui Budriūnui, Antanui Lingiui, Marijai Leonavičienei, Irenai Damidavičiūtei, Jūratei Šriubė­nienei, Irenai Pečiulienei, Aldonai Mig­linienei, Ritai Raziulytei, Auksei Ba­liūnaitei, Eleonorai Ivanauskienei, Al­donai Atkočaitytei, Vidmantui Juroniui.

šaltinis: https://lt.wikipedia.org/wiki/Tulp%C4%97

Patiko? Pasidalink

DARBO SĄNAUDŲ PASKAIČIAVIMAS PAMATŲ IŠORINĖS RŪSIO SIENOS REMONTO TECHNOLOGINIAM PROCESUI

Eil.

Nr.

Norma

tivu  §

Darbų

aprašymas

Mato

vnt.

Kiekis Darbo sąnaudos

žm. val.

Mašinos sąnaudos

maš. val.

Medžiagų

pavadinimas

Mato

Vnt.

Kiekis
viene-

tui

visam

darbui

mechanizmas

 

viene-

tui

visam

darbui

viene-

tui

visam

darbui

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13
1.  

N46-179

 

 

N46-180

Betoninių grindų išardymas:

25mm storio cementinių ir betoninių dangų išardymas 30.00 žm.val

(dangos storis 100mm)

Kiekvieniems 5mm dangos išardymui resurso kiekis 3,80 žm.val.

 

(100-25)/5=15

100m2 0,242 87,00 21.05
2. R1-5 I grupės grunto kasimas rankiniu būdu netvirtinant, ardant, keičiant arba stiprinant pamatus m3 8.86 2,40 21.26
3. R11-76-13 Lygių paviršių nuvalymas vandeniu, naudojant aukšto slėgio plovimo įrenginį dirbant ant žemės 100m2 0.42 27,00 11.34 Aukšto slėgio plovimo mašina 13,50 5.67 1. Vanduo m3 3,0 1.26
4. R23-152 16mm skersmens skylių gręžimas perforatoriumi, mūrinėse konstrukcijose, kai gręžimo gylis 250mm 100vnt 0,64 7,90   5.06 Smulkūs mechanizmai 6,00 3.84
5. R24-17 Plieninių sąramų, sijų iki 50 kg masės montavimas rankiniu būdu T 0.041 29 1.2 1.Plieninės statybinės konstrukcijos T 1,0 0.041
6. N6-202-2 Konstrukcijų armavimas, kai tinklo arba karkaso masė iki 50 kg T 0,378 14,00 5.29
7. N6-192 PERI „HANDSET“ sistemos klojiniai sienų betonavimui

Pastaba: įrengimas dauginamas iš koeficiento:

100m2 1.54 40,20 61.9 1. Specialus tepalas klojiniams l 2,5 3.85
2. „HANDSET“ sistemos klojiniai m2 100 1.54
8. N6-222-8 Gelžbetoninių pamatų betonavimas, paduodant siurbliu m3 10.54 1,70 17.92 Betono siurblys 0,14 1,47 1.Betonas C20/25 m3 1,015 10.7
Vibrato

rius

0,9 9.5
9. N6-192 PERI „HANDSET“ sistemos klojiniai sienų betonavimui

Pastaba: išardymas dauginamas iš koeficiento :

100m2 1,54 26,80 41,27 1. „HANDSET“ sistemos klojiniai m2 100 1.54
10. N1-307 Tranšėjų, iškasų ir duobių užpylimas I grupės gruntu, rankiniu būdu.

Pastaba: darbo kiekis dauginamas iš purumo koeficiento:

100m3 0,077 90,00 6.96
11.  

 

N11-57

 

N11-58

 

Betoninių  grindų įrengimas:

30mm storio betoninė danga, atliekant darbus siurbliu

(dangos storis 100mm)

Kiekvienam 5mm betoninės dangos storio pokyčio, atliekant darbus siurbliu, pridėt pagal N11-57

 

(100-30)/5=14

100m2 0,0202 42.10 0.85 Betono siurblys

 

3.89 0,078 1.Smėlis sijotas  

m3

 

 

0,26

 

0,87

2. Portlandcementas T 0,0152 0,051
3. Cementinis skiedinys m3 0,16 0,53
4. Betonas  

m3

 

10,20

 

2,226

 

 

 

 

12.  

N6-200

 

 

Plienių įdėtinių detalių tvirtinimas, kai detalės masė iki 2 kg T 0,0256 182,0 4,65 1. Plieninės įdėtinės detalės T 1,0 0,025

Prie šio straipsnio būtina perskaityti: Pamatų montavimo technologinio proceso aprašymas

Patiko? Pasidalink