Kai kurių frezų konstrukcijos

Prikabinama traktorinė žemės freza K2,1 (darbinis plotis 2,1 m) turi pjaunamąjj aparatą 1, lietini rėmą, atsiremianti j du važiuojarnuosius ratus 4, pavary mechanizmą 15, trumpąją 18 ir ilgąją 20 grąžulo dalis, sėdynę 10, piaunamojo aparato keliamąjj mechanizmą su svirtimi 7 ir pamina 8, piaunamojo aparato pa­svirimo mechanizmą su svirtimi 6; grąžulo posūkio mechanizmą su šturvalu 9 ir jjungimo mechanizmą su pamina 12.

Freza ir jos konstrukcijos

Freza aparato dalgi judina skriejiko velenas, kurį suka važiuojamieji ratai 4 per pavarų mechanizmą 15. Norint žemai nupiauti išgulusią žolę, perstatomos pavažos 7 (žr. 126 pav.) pirštuotos sijelės šliūžėse 4 ir 8 ir pasvirimo me­chanizmo svirtimi 6 (126 pav.) piaunamasis aparatas nustatomas žemiausiam piovimui.

Sutikęs kliūtį (akmenį, kupstą, kelmą), mechanizatorius, pa­spaudęs koja paminą 8 ir ranka keliamojo mechanizmo svirti , greitai pakelia pjaunamąjj aparatą. Pravažiavus aparatas nuleidžiamas ir piaunama toliau.

žemės frezos – 126 pav.

Visam darbiniam šienapiovės pločiui panaudoti šturvalu 9 pasukamas grąžulas 20, jjungiant slieko pavarą ir trauklę 19.

Reketinė mova 5 (126 pav.), kuri yra pjaunamojo• aparato jjungimo ir išjungįmo mechanizmas, jjungiama ranka ir išjungia­ma koja, paspaudus paminą 8.

Grąžulo 20 (126 pav.) saugiklis automatiškai atjungia šiena­piovę nuo traktoriaus, užvažiavus ant kliūties ar žolei užkimšus piaunamąjį aparatą.

Žolės freza K-2,1 turi ąšį o antrai frezai prikabinti. To­dėl galima sudaryti agregatą iš dviejų ir daugiau prikabinamų frezų arba vienos pakabinamos ir dviejų prikabinamų. Kiekvieną šienapiovę aptarnauja mašinistas.

Pakabinama freza KCX-2,1 (126 pav.) (darbinis plotis • 2,1 m). Ja pakabinama traktoriaus 1:1T-20 dešinėje pusėje tarp priekinių ir užpakalinių traktoriaus ratų.

Pagrindinės šienapiovės – frezos dalys ir mechanizmai: piaunamasis aparatas 8, piaunamojo aparato pakėlimo ir nuleidimo mechaniz­rnas 5 ir pasvirimo mechanizmas. Šios šienapiovės piaunamasis aparatas įtaisytas taip, kaip ir šienapiovės K-2,1.

Remtasi straipsnių: Žemės frezos ir šianapjovės ir jų konstrukcijos

Patiko? Pasidalink

Geodezinių matavimų naujienos Utenoje

2017 metai pateikė ne vieną naujieną Lietuvoje. Keičiasi reglamentai bei taisyklės. O kas pakito geodezinių matavimų srityje?

Geodezinių matavimų apibrėžimas neprarado savo esmės, tai vis dar yra tikslių žemės sklypo duomenų nustatymas, koordinuojant žemės sklypo ribų posūkio taškus, esamus statinius, žemės naudmenų kontūrus ir inžinerinius tinklus. Nesvarbu kurioje Lietuvos dalyje darbai bus atlikti ar Utenoje, ar Klaipėdoje, o gal Pasvalyje, visur galios tie patys reikalavimai.

O gal pakito naudojama technika? Čia per daug abejoti neverta. Ji tikrai pasikeitė, jau nebe 1995 metai. Matininkai investuoja į savo techniką ir dabar geodeziniams matavimams naudoja naujausius GPS imtuvus ir lazerinius tacheometrus. Darbas privalo būti atliktas tiksliai ir nepriekaištingai. Kelis kartus kartoti matavimo darbus – neprofesionalu.

Panašu, kad darbo tikslas nepasikeitė, nepakito ir naudojama technika, o gal yra kokių nors naujienų pačiame matavimo procese? Kaip ir anksčiau, taip ir dabar viskas prasideda nuo žemės sklypo ribų nustatymo. Tada jau galima tiksliai apibrėžti žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates, žinoma, kad tuo metu koordinuojami sklype esantys pastatai bei įrenginiai, inžineriniai tinklai ir žemės naudmenų kontūrai.

Žemės sklypo planas

Po matavimo darbų sudaromas žemės sklypo planas, apskaičiuojama jo vidutinė rinkos vertė. Galiausiai parengiami sklypo kadastro duomenys ir sudaroma nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla. Duomenys teikiami patikrai, jei viskas atlikta teisingai ir kontroliuojančios institucijos nesuranda jokių pažeidimų, matavimo darbai baigiami. Panašu, kad ir šiame žingsnyje jokių esminių pakeitimų nėra. Bet kažkas turėjo pasikeisti?

Žinoma, atsirado vienas esminis pakitimas, kurio išvengti tiesiog nebuvo įmanoma. Anksčiau žmonės už atliktus darbus atsiskaitydavo litais, dabar tai daro eurais. Tai vienintelė naujiena geodezinių matavimų srityje. Suprantama, kad ji nėra esminė.

Panašu, kad matininkai jau sugebėjo sukaupti nemenką praktiką šiuose darbuose. Puikiai įvaldė naujas technologijas bei specialius įrankius, darbus geba atlikti laiku ir be klaidų. Tad kam reformuoti ar keisti esamą sistemą? To tikrai nereikia daryti, o jei prireikė atlikti geodezinius matavimus Utenoje, nebijokite kreiptis į specialistų kompaniją, kuri darbus geba atlikti taip, kaip pridera.

Taip pat remtasi šaltiniu: https://lt.wikipedia.org/wiki/Geodezija

Patiko? Pasidalink

Vestuvinių puokščių mados 2017 metams

Kiekvieni metai pateikia naujų tendencijų vestuvių srityje. Suprantama, kad mada aklai sekti niekada nedera, nes vieniems pritrūkta laiko viską sužinoti, kiti nelabai nori investuoti papildomus pinigus.

Nors susipažinti su tam tikromis gairėmis pravartu, nes tendencijų faktiškai laikosi visi paslaugų teikėjai, nuo tortų kepėjų iki puokščių rišėjų. Šie metai labai didelių permainų puokščių srityje tikrai nežada. Vis dar vyraus pastelinės spalvos bei nemenkas kiekis žalumos. Suprantama, kad tendencijos tikrai negali nulemti visiškai jaunosios pasirinkimą, nes patys floristikos ekspertai teigia, kad pačią gėlių kompoziciją dera pritaikyti prie bendros nuotaikos. Puokštė turi derėti ir su suknele ir su jaunosios makiažu ir bendra kuriama nuotaika, jei norite, kad jūsų rankose būtų aguonos gėlių, jų tikrai bus, nes jaunosios norai yra patys svarbiausi šią dieną.

Aišku, asmenys, kurie nori išskirtinumo per ilgai snausti tikrai neturėtų, nes tam tikras gėles reikia atsivežti, o tai geba užtrukti iki kelių savaičių. Šioje vietoje nieko per daug nepakeisi, visų variantų vienoje vietoje tiesiog neįmanoma turėti. Norite originalumo, tai per daug ilgai ir nelaukite, tada bus progų kažką koreguoti, keisti ir pan.

2017 metai vestuvių srityje tikrai nebus kažkuo labai išskirtini. Lietuviai pamėgo šviesą, tvarką, lengvą klasiką. Pompastika liko praeityje, dabar jauni žmonės nori į būsimą santuokinį gyvenimą žvelgti šviesai ir užtikrintai, tad paprastumą, rafinuotumą ir dailią ramybę užtikrinantys deriniai yra labai populiarūs, nes jie neįpareigoja ir leidžia būti savimi. Tą dieną norisi ne tik save demonstruoti, bet ir dalyvauti šventėje, bendrauti su širdžiai mielais žmonėmis, o tai galima pasiekti tik labai elementariomis priemonėmis.

Vestuvės ir mada

Vestuvėse atsiranda ir naujos mados, naujosios technologijos ir socialiniai tinklai suteikia galimybę dalintis šventės nuotaika. Neretai šventės aplinkoje prašoma sukurti mini foto zoną, kur visi galėtų nestandartiškai įsiamžinti ir savo sukurtomis nuotraukomis dalintis internete. Pagalvokite ir apie tai, pagalvokite ir apie mielas bei kuklias dovanas kiekvienam vestuvių svečiui, per daug nesijaudinkite dėl puokštės. Ji turi derėti, būti subtili puošmena, o ne pats svarbiausias dienos akcentas.

šaltinis: Tobulos vestuvinės puokštės paieška Vilniuje

Patiko? Pasidalink

XX a. pradžioje pasirodė nauja transporto priemonė — automobilis.

XX a. pradžioje pasirodė nauja transporto prie­monė — automobilis. Tačiau praėjo dar keli dešimt­mečiai, kol automobilis pakeitė arklių transportą. Po Pirmojo pasaulinio karo Paryžiaus gatvėse pasirodė nauja visuomeninio transporto priemonė automo­bilis su įrengtu taksometru kilometrams bei mokes­čiui skaičiuoti. „Taksi” jinai buvo pavadinta neat­sitiktinai. Šis vardas primena Francisko Taksi dili­žanus, kurių ratai riedėjo vėliau ne tik Burgundijos, bet ir visos Europos keliais.

1662 metais Paryžiuje jau organizuojamas karie­tų eismas iš anksto nustatytais maršrutais: atsiran­da keleivinis miesto transportas. Reguliariai važinė­jančios tam tikrais maršrutais daugiavietės karietos vėliau pavadintos omnibusais. Paryžiaus gatvėmis pagal grafiką kursuojančiose karietose buvo po 8 vietas, važiavimo mokestis — penki sū. Tarnų ir dar­bininkų karietas neįleisdavo, jos buvo skirtos aukš­tesniųjų luomų keleiviams.

Omnibusų būta mažesnių ir didesnių, vieno ir dviejų aukštų. Pavyzdžiui, 1860 metais Leipcige va­žinėjo dviaukščiai dviejų arklių traukiami omnibu­sai, kuriuose tilpdavo 24 keleiviai. Iš omnibusų sa­vininkų nebuvo imamas tiltų mokestis — tai savotiš­ka privilegija šiam keleiviniam transportui, nemažai pasitarnavusi jo populiarėjimui.

Iš pradžių omnibusai buvo itin madingi, tačiau tikrai reikalingi jie buvo tik dideliuose miestuose: mažesniuose galima lengvai apsieiti ir be jų. Atsira­dę miestuose, omnibusai vėliau išvažiuoja užmies­čio kelius, paplinta kaip viena iš keleivinio transpor­to rūšių. Tačiau tolimam susisiekimui patogesni pa­sirodė esą ne omnibusai, bet diližanai, kurie, beje, nustatytais maršrutais kursuodavo ir miestuose.

Diližanas – Lietuvos pirmasis visuomeninis transportas

Lietuvoje pirmasis sausumos visuomeninis trans­portas buvo diližanai. Jie kursavo mūsų plentais, o vėliau ir miestų gatvėmis. XIX a. pradžioje kelis di­ližanus turėjo Kaunas. Jais keleiviai leisdavosi to­limas keliones. 1863 metais, pro Kauną pradejus va­žinėti traukiniams, diližanų sumažėjo.

Kaune diližanais važinėdavo įvairios kilmės žmo­nės, todėl buvo uždrausta kinkyti ketvertą arklių dviem porom — mat tai buvo kilmingųjų privilegija. Arklius kinkydavo vieną šalia kito. Diližane tilpdavo 10 žmonių.

Lietuvos miestuose buvo ir lengvų fajetonų bei fiakro tipo karietų. būta gana populiarių, nes visiškai miestų vežikų karietos Lietuvoje išnyko tik apie 1950 metus.

Taksi gimimas

Tokią praktiką galima laikyti šių dienų tak­si gimimu (šiandien taksi taip pat turi savo emble­mą, užmokestis imamas pagal nuvažiuotą nuotolį). Paryžiuje karietū nuomojimas labai išpopuliarėjo, at­sirado daugiau nuomojimo kontorų, prasidėjo kon­kurencija. Policija pradėjo imti iš fiakrų savininkų mokesčius. Maždaug tuo pačiu metu nuomojamos karietos atsirado Londone. XIX a. fiakrai buvo jau gana įprasta ir paranki transporto priemonė, kuria miestų gyventojai mielai naudodavosi išvykoms tolimesnius miesto rajonus arba i užmiestį.

Šaltinis: https://lt.wikipedia.org/wiki/Automobilio_istorija

 

Patiko? Pasidalink