Krovinių padėklų tipai ir tvirtinimo priemonės

Krovos ir transportavimo patogumui užtikrinti/padidinti pakuotės yra dedamos ant padėklų, vadinamų paletėmis. Padėklų naudojims suteikia galimybė mechanizuoti krovos darbus, sumažinti krovos (o tuo pačiu ir viso transportavimo) laiką, geriau išnaudoti krovos mechanizmus, sandėlio bei transporto priemonės talpą.

Padėklai klasifikuojami į standartinius ir specialius. Standartiniai padėklai gali būti plokšti (Euro paletė) arba erdviniai (turinčios sieneles sutvirtinimui, stovus ir pan.). Erdviniai padėklai dar skirstomi į dėžinius ir stovelinius. Dėžiniai padėklai gali būti su dangčiu ir be jo. Stovelinis padėklas – su standžiai įtvirtintais stoveliais arba nuimami.

Stovelinių padėklų pagalba vežami smulkūs vienetiniai ir trapūs kroviniai, taip pat kroviniai nepakankamai tvirtoje taroje, kurių negalima suspausti, sudedant padėklus vieną ant kit, ir netaisyklingos formos kroviniai.

Dėžiniuose vežami smulkūs vienetiniai kroviniai be įpakavimo.

Europoje labai plačiai naudojami vadinamieji EuroPallet padėklai, kurių matmenys 80x120x12cm (12 cm – padėklo aukštis). Jų dydis apibrėžtas CEN standarto. Europinių padėklų gamintojai turi gauti EPAL (EuroPallet Pallet Association) leidimą tokiems padėklams gaminti. Ši organizacija prižiūri, kokia mediena ir kokios vinys naudojamos šių padėklų gamyboje [11].

1 paveikslas. Euro paletė

Be standartinės Euro paletės (1200×800) yra unifikuoti ir kiti Euro palečių dydžiai: Eur 2 paletė (1200×1000), Eur 3 paletė (1000×1200) ir Eur 6 paletė (800×600).

1.3.3. Krovinių tvirtinimo priemonės

Prie vienkartinio panaudojimo tvirtinimo medžiagų yra priskiriami plieninė ir plastmasinė juosta, klijai ir viela.

Plieninė juosta privalo būti atitinkamo tamprumo modelio, kuris užtikrintų jos tvirtumą transportavimo bei krovos darbų metu. Tvirtinimo juostos naudojimas susideda iš trijų etapų:

  1. juostos apvyniojimas aplinka pakuotę;
  2. juostos įtempimas – sutvirtinimas;
  3. Juostos galų užtvirtinimas.

Pakuotės tvirtinimo plienine juosta didžiausias trūkumas yra didelių vietinių įtempimų atsiradimas kampuose.

Tvirtinimo priemonių reikalavimai (žr. 3 letelę) priklauso nuo medžiagos, iš kurios tvirtinimo

priemonė padaryta. Kuo mažesnis medžiagos tankis, tuo didesnis skersmuo ar juostos plotis turėtų būti.

4 lentelė. Reikalavimai tvirtinimo priemonėms

Medžiaga Paketo masė, t. Juostos rodikliai, mm
Storis Plotis Skersmuo
Plieninė viela <= 0,5 2-4
> 0,5 4-8
Plieninė juosta <= 0,5 0,3-0,7 10-20
> 0,5 0,5-1,2 20-30
Plastmasinė (sintetinė) juosta <= 0,5 0,4-0,6 15-20
> 0,5 0,6-1,0 20-30

Formuojant paketus krovinių pervežimui Vilniuje leidžiama dėti įvairias tarpines (apsauginius kampus iš metalo, kartono, medžio ar plastmasės). Kampai dedami po vertikaliomis viršutinės krovinio eilės juostimis ir visuose kampuose, kur pereina horizontali juosta. Be kampų, formuojant paketus galima dėti ir įvairias kitas pagalbines priemones: įvairių medžiagų rėmus, tarpines bei intarpus. Formuojant paketą tvirtinimo juostos turi būti nemažiausiai dvi. Jos dedamos po to, kai yra uždėtos horizontalios. Visos juostos neturi patekti į tarpus tarp sudetinių krovinių.

Tvirtinimo jungtys gali būti su sagtimi, gnybtais, iskritimais ir su taskiniu suvirinimu. Taip pat sujungimas gali buti atliekamas spiraliniu susukimu.

Vielą galų sutvirtinimui naudoja didelių gabaritų, ilgų krovinių sutvirtinimui į ryšulius. Surišimų turi būti ne mažiau du. Jie paprastai daromi galuose, o įtempimo jėga turėtų būti 700 Niutonų.

Formuojant krovinį paketus naudojamos ir plėvelės. Krovikai ypač Vilniuje pastebi, kad tai svarbus akcentas pakuojant. Taip nesusidaužia birūs kroviniai. Jeigu naudojama tik ji, plevelė turi uždengti pilnai visą krovinį ir papildomai plokščiojo padėklo viršutinę dalį.

Savo patirtimi pasidalijo: DAMTRANSA – krovinių pervežimas Vilniuje taip pat jie rėmėsi šiuo šaltiniu: Krovinių transporto rūšies parinkimas

Dantų balinimas Kaune

Gražūs balti dantys leidžia pasitikėti savimi, o stulbinanti šypsena atveria visas duris. Bet natūraliai baltais dantimis pasigirti gali retas mūsų. Tokiu atveju Jums padės dantų balinimas. Dantų balinimu prieš keletą dešimtmečių galėjo džiaugtis tik Holivudo žvaigždės, tačiau tie laikai jau praėjo, o dantų klinikos Kaune siūlo demokratiškas šios procedūros kainas. Dantų balinimas Kaune tampa vis labiau paklausia odontologine paslauga.

Hipokrato priesaika įpareigoja kiekvieną gydytoją, taip pat ir stomatologą viską padaryti taip, kad pacientą varginanti problema išsispręstų. Tad drąsiai kreipkitės į specialistus, nekompleksuodami dėl pakitusios dantų spalvos. Dantų balinimas Kaune gali būti atliekamas stomatologo kabinete arba dantis balinant namuose – balinimo kapomis.

Kaip veikia dantis balinančios kapos?

Kapos pripildomos balinamojo gelio, uždedamos ant dantų, o Jums beliks dėvėti jas naktį miego metu. Namų sąlygomis atliekamo dantų balinimo esmė ta, kad pacientas dantų paviršių padengia specialia pasta ar geliu, kurie pasižymi mineralizuojančiu ir balinančiu poveikiu. Tam, kad šios priemonės taip greitai nenusiplautų nuo dantų, įtakojamos seilių išsiskyrimo, naudojamos kapos, kurios yra užpildomos vaistiniais preparatais. Kapas gamina iš specialaus, minkšto plastiko. Pagrindinis reikalavimas, kuriuo jos turi pasižymėti, – hermetiškumas. Todėl jos gaminamos taip, kad kiekvienas žmogus jas galėtų prisitaikyti pagal savo dantų formą. Tai atliekama trumpam jas panardinus į karštą vandenį ir dedant ant dantų dar karštas (tokiu būdu jos apgaubia dantis ir prisitaiko prie jų formos).

Prieš atliekant šią kosmetinę procedūrą, rekomenduojama atlikti profesionalią burnos higieną, pašalinti kietąsias ir minkštąsias dantų apnašas, gerai nuvalyti ir nupoliruoti emalio paviršių. Kiek pabals dantys sunku tiksliai pasakyti, tai labai individualus dalykas. Jį nulemia tiek emalio struktūra, tiek amžius bei kiti veiksniai (tarp jų ir tai, ar vartojate daug kavos ir, – ar rūkote).

Daugiau apie dantų balinimo procedūrą stomatologo kabinete

Dantų balinimas Kaune – viena stomatologinių procedūrų, kuria naudojasi, kaip jau minėjome, norintys, kad jų dantys gražiau atrodytų. Šiuolaikinės balinančios medžiagos puikiai sprendžia spalvą pakeitusių dantų problemą, leisdamos pasiekti akivaizdaus ir ilgalaikio rezultato. Dantų balinimas – tai jų spalvos pakeitimas su aukštos kokybės profesionaliomis medžiagomis, kurių pagrindu dažniausiai naudojamas vandenilio peroksidas.

Dantų klinikos Kaune garantuoja dantų balinimo efektyvumą ir kokybę, nes jų naudojamos balinančios medžiagos – patikrintos laiko ir nesukelia nepageidautino efekto dantims ar dantenoms po procedūros. Ji – visiškai saugi. Daugeliu atvejų po procedūros sumažėja dantų jautrumas ir emalis tampa tvirtesnis.

Dantų balinimas Kaune vyksta gydytojo stomatologo kabinete ir garantuoja visišką proceso saugumą. Po burnos ertmės ir emalio būklės apžiūros, gydytojas stomatologas parenka optimalų metodą. Visos dantų balinimo procedūros veikia vienu principu: dantų paviršius padengiamas geliu, kurio pagrindinė sudedamoji dalis – vandenilio peroksidas.

Kada dantų balinti nerekomenduojama?

Dantų balinimas draudžiamas, jei Jūsų dantys itin jautrūs, pažeisti ėduonies, yra emalio pažeidimų. Taip pat dantų balinimas nerekomenduojamas nėštumo ir žindymo laikotarpiu, o taip pat esant įvairioms alerginėms reakcijoms vienai ar kitai balinančios medžiagos komponentui. Dar vienas svarbus aspektas – plombos nepasiduoda balinimui. Tad jeigu yra plombuotų priekinių dantų, po balinimo kurso turėtume keisti ir plombas.

Ir pabaigai…

Jeigu norite pasinaudoti dantų balinimo pro­cedūra, turėtumėte pasitarti su savo gydytoju stomatologu, kuris kiekvienu konkrečiu atveju smulkiau galės paaiškinti apie balin­imą, jo rezultatus. Nereikėtų pamiršti, kad ši procedūra taip pat kainuoja. Tačiau jeigu stomatologas – sąžiningas žmogus ir Hipokrato priesaika jam svarbesnė, nei gaunamas pelnas, jis visada informuos Jus apie tai, ką mes jau aptarėme – kad dantų balinimas taip pat turi trūkumų ir kontraindikacijų.

Jūsų teisė rinktis…

Niežulys, čiaudulys, skaudančios ar ašarojančios akys

Niežulys, čiaudulys, skaudančios ar ašarojančios akys, varvanti nosis įprasti alergijos požymiai. Galite vartoti vaistus nuo alergijos. Kad pasiektumėte geresnių rezultatų, gerkite juos dar neprasidėjus alergijos priepuoliui.Taip pat galite Išbandyti vieną toliau pateikiamų natūralių antihistaminų.Jums teks susidoroti Ir su žiedadulkėmis, namų dulkių erkėmis, gyvūnų pleiskanomis ar kitais mikroskopiniais pavojaus imuninę jūsų sistemą.

Natūralūs antihistaminai 

Dilgėlėse yra medžiagos, veikiančios kaip natūralus anti- histaminas. Sausai užšaldytų dilgėlių lapą kapsulių yra sveiko maisto parduotuvėse. Gerkite po 500 mg tris kartus per dieną.

Dviskiautis ginkmedis ne tik gerina atmintį, bet ir veiks­mingai kovoja su alergija. Ginkmedyje yra ginkgolidų, kurie slopina alergiją sukeliančių medžiagų aktyvumą (kraujo plokš­teles aktyvuojantį rodiklį, arba PAF). Gerkite iki 240 mg per dieną.

Kvercetinas, pigmentas, kuris vynuogėms suteikia violetinę, žaliajai arbatai žalią spalvą, slopina histaminų išsiskyrimą. Ger­kite po vieną 500 mg kapsulę du kartus per dieną (Įspėjimas: nevartokite kapsulių jeigu geriate dilgėlių preparatus, nes dil­gėlės turi kvercetino.)

Išbandykite ką nors iš žuvų pasaulio

Omega-3 riebalų rūgštys padeda nuslopinti uždegimą, kurį sukelia alergija. Lašiša, sardinės, šviežias tunas ir skumbrė yra puikus šią riebalų šaltinis. Jeigu jums labiau patinka gerti žuvų taukų kapsules, nusipirkite papildą — 1000 mg EPA/DHA (eikozapentaeno ir dokozaheksaeno rūgščių) junginį.

Sėmenų aliejus kitas puikus omega-3 riebalų rūgščių šaltinis. Per dieną suvartokite valgomąjį šaukštą sėmenų aliejaus. Galite įpilti jo į salotų padažą ar į stiklinę sulčių arba įmaišyti į vaisinį kokteilį, tačiau nešildykite.

Padės šios paprastos priemonės

Paraudusias, peršinčias, patinusias akis nuraminsite sumirkę flanelinį skudurėlį vėsiame vandenyje ir uždėję ant akių.

Į nosį purškiamas druskos tirpalas ilgai buvo vartojamas nosies gleivinei valyti, taip pat nosies landoms drėkinti. Bet naujausi tyrimai parodė, kad kai kurią purškiklią sudėtyje yra konservantą, galinčią pažeisti sinusą ląsteles. Todėl saugiau patiems pasigaminti purškiklį į nosį. Pusę arbatinio šaukštelio druskos ištirpinkite 250 ml šilto vandens. Pritraukite tirpalo į švirkštą, pasilenkite virš kriauklės ir atsargiai sušvirkškite jį į nosies landą.

Apsisaugokite nuo šienligės simptomų

Pasilikite namie, kai griaudžia perkūnija. Prieš audrą smarkiai padidėja oro drėgmė, dėl to žiedadulkią grūdeliai išbrinksta, sprogsta ir skleidžia alergenus, sukeliančius šienligės priepuolį.

Eidami į lauką, užsidėkite plačius akinius nuo saulės, kad žiedadulkią nepatektą į akis.

Jeigu jums nesvarbu, kaip atrodote, kad išvengtumėte žie­dadulkią poveikio, dėvėkite veido kaukę. Parduotuvėse „Pasidaryk pats“ galima nusipirkti veiksmingą ir nebrangią mažą filtruojamąją kaukią, skirtą žmonėms, dirbantiems dul­kėtoje aplinkoje.

  • Būdami lauke, apsisaugoti galite ir „spąstais žiedadulkėms“. Snervią vidą patepkite vazelinu. Manoma, kad aplink sklan­dančią žiedadulkią sporos įkvėptos įstrigs lipniame sluoksnyje.

Važiuodami automobiliu, uždarykite langus. Jei auto­mobilyje įrengtas oro kondicionierius, nustatykite recirku- liavimo režimą, kad į vidą nepatektą žiedadulkėmis užterštas oras. Kai kuriuose automobiliuose yra žiedadulkią filtras detales galite išsiaiškinti artimiausiame automobilią servise ar automobilią salone.

Prieš eidami miegoti, išsitrinkite galvą, kad dulkią ir žie­dadulkią nepatektą ant pagalvės.

 

Septikų ir valymo įrenginių tipai ir konstrukcijos

Septikai būna dviejų pagrindinių tipų:

  • Septikai – sėsdintuvai.
  • Septikai – pūdytuvai.

Septikai – sėsdintuvai yra mažesnio tūrio, juose telpa mažiau nuosėdų. Dėl to jos mažiau perpūva. Mažesnio tūrio septikų statyba kainuoja mažiau, tačiau mažiau perpuvusios nuosėdos (dumblas) turi stipresnį nemalonų kvapą. Be to, dažniau tenka išvežti didesnius dumblo kiekius, sudėtingesnis jo tolesnis apdorojimas. Tai didina septiko eksploatacijos išlaidas. Todėl tikslinga statyti brangesnius, bet paprastesnius ir pigesnius eksploatuoti, septikus – pūdytuvus. Kai kuriuose Vokietijos rajonuose dėl šių priežasčių septikai – sėsdintuvai laikomi netinkamais.

Mažiausias būtinas septiko – sėsdintuvo, skirto aptarnauti vieną šeimą (iki 5 žmonių) darbinis (t.y. nuosėdų, skysčio ir plutos užimamas) tūris – 3 m3, o septiko – pūdytuvo – 6 m3.

Septikai būna vienos, dviejų, trijų ir keturių kamerų. Dviejų, trijų ir keturių kamerų septikai vadinami daugiakameriniais septikais. Pastaraisiais metais vyrauja trikameriniai septikai. Juose geriau išvalomos nuotekos. Neretai trečioje kameroje statomas ir siurblys, skirtas valytas nuotekas perpumpuoti į biologinio valymo įrenginius.

Gyvenviečių nuotekų surinkimas ir valymas gali būti centralizuotas ir decentralizuotas.

Esant centralizuotam nuotekų surinkimui ir valymui, t.y. esant centralizuotai nuotekų valyklai, joje septikai gali būti naudojami aptarnauti iki 500 gyventojų, o septikų darbinis tūris siekti 36 m3 ir daugiau.

Rekomenduojamas dumblo šalinimo periodiškumas iš tokių septikų – vieną kartą kas 1 – 3 mėnesius. Gyvenvietėse, kuriose yra per 500 gyventojų, rekomenduojama statyti pirminius sėsdintuvus su automatizuotu dumblo šalinimu erliftais. Tokie pasiūlymai pateikti Anglijos specialistų. Vokietijoje tokiais atvejais kartais statomi arba tebenaudojami ir dviaukščiai sėsdintuvai.

Septikai turi būti nelaidūs vandeniui. Jie statomi kiek žemiau žemės paviršiaus lygio, yra uždaro tipo.

Dažniausiai septikai daromi iš gelžbetonio (surenkamų elementų arba monolitiniai), rečiau – iš stiklaplasčio, plastmasių.

Septikai būna apvalios formos arba stačiakampiai. Apvalūs septikai dažniausiai daromi iš gelžbetoninių žiedų ir kitų surenkamų elementų.

Septikų schemos

4.1 pav. pavaizduotas trikamerinis, apvalios formos septikas su nuotekų pratekėjimo angomis pertvarose ir atvirais nuotekų įleidimo ir išleidimo vamzdžiais, o – 4.2 pav. – septikas su trišakiais.

Kai naudojamas daugiakamerinis septikas – sėsdintuvas, jo darbinis (hidraulinis) tūris yra apskaičiuojamas pagal normą – 300 l/gyv., tačiau tokio septiko tūris turi būti nemažesnis nei 3 m3. Po jo sekančios biologinio valymo grandies rekomenduojami įrenginiai yra: aerotankai, biofiltrai, biodiskai, tvenkiniai, augaliniai filtrai.

Kai naudojamas daugiakamerinis septikas – pūdytuvas, jo tūris yra apskaičiuojamas pagal normą – 1500 l/gyv., tačiau septiko darbinis tūris turi būti ne mažesnis kaip 6 m3. Sekančios, biologinio valymo grandies įrenginiais rekomenduojamos: filtracinės tranšėjos, filtraciniai šuliniai, požeminės filtracijos laukeliai.

Biologinio valymo įrenginių – aerotankų perteklinis aktyvusis dumblas perpūdymui gali būti išleidžiamas (perpumpuojamas) į septikus. Tokiais atvejais tenka padidinti septiko tūrį perteklinio aktyviojo dumblo talpinimui.

Naudojant biologiniam valymui biofiltrus, susidaranti perteklinė biologinė plėvelė taip pat išleidžiama į septiką, atitinkamai padidinant septiko tūrį.

šaltinis: Racionalus nuotekų tvarkymo problemų sprendimas

Pratarmė apie tulpes ir jų rūšis

Gėlės turi praeiti, ateiti, žmonių prie­raišumo trauką varge, džiaugsme, kasdienybėje. Tulpių vieta išskirtinė. Šie pavasario pranašai, atbudusios gamtos kūdikiai, jau daug amžių labai laukiami ir paplitę.

Mūsų krašte tulpės augintos nuo se­no, įpintos tautiniuose raštuose, apdai­nuotos dainose, vadintos labai jvairiais vardais: tuliponais, tiliponais, tulbelė­mis, tulpijomis, tulponais, peliponais, piliponais, stulpanais. Senųjų tulpių dar labai gausu miestų, miestelių ir kaimų darželiuose, kurių kaip praeities reliktų svarba kasmet vis didesnė.

Tačiau Lietuva tulpių kraštu tapo tik­tai pokario metais, kai daugelis tautiečių paskatinti Lietuvos sodininkystės draugijos (1959-1986 m.), vėliau Lie­tuvos respublikinio agrokooperatinio susivienijimo „Sodar jkūrėjų, vadovų ir entuziastų, ėmė auginti gėles ir jomis puošti savo aplinką. Tulpės kolekcionuojamos, kasmet rengiamos jų paro­dos, paskaitos, jomis domisi vis daugiau augintojų. Šie augalai tampa daugelio šeimų, ypač miestiečių, svarbia biu­džeto paspirtimi.

Importas

Nuo 1967 m. tulpių svogūnus ėmė importuoti iš Olandijos, jas pradėjo auginti ūkiai, iš jų daugiausiai Rad­viliškio raj. Beinoravos tarybinis ūkis. Tulpininkystei plisti Lietuvoje didelės įtakos turėjo buvusios LTSR žemės ūkio ir komunalinio ūkio ministerijos, o ypač Lietuvos respublikinis susivienijimas „Sėklos“. Nemažas ir mokslinių istaigų indėlis.

Lietuvos sodininkystės ir daržinin­kystės institute (buvusioje Vytėnų sodininkystės ir daržininkystės bandymų stotyje) nuo 1968 m. atliekami bandymai, kuriais remiantis, kvalifikuotai išspręsta ir patikslinta tulpių auginimo agrotechnika. Lietuvos žemdirbystės mokslinio tyrimo institute Dotnuvoje yra gausi tulpių kolekcija, seniai tapusi nuolat veikiančia paroda, kur galima pasimokyti ne tiktai pažinti tulpių veis­les, bet ir pasisemti auginimo patirties

Lietuvos Mokslų Akademijos Kauno botanikos sode nuo 1961 metų tiriamos tulpių augimo ir vystymosi reguliavi­mo galimybės, pastaraisiais metais dė­mesį sutelkiant svogūnų reprodukci­nėms savybėms nagrinėti. Rašant kny­gą, pasinaudota ir šių tyrimų medžiaga.

Tulpių veislės

Apie tulpių veisles. Jame detaliai aprašyta Botani­kos sodo tulpių kolekcijos 237 veislės iš joje esančių 506. Norint veishų api­būdinimo darbą padaryti lengvesni, jos išdėstytos grupėmis, remiantis da­bar galiojančia tarptautine tulpių kla­sifikacija, ir pateikiamos pagal spalvas, o kur buvo galima ir pagal spalvinius derinius ar tonus, kiek siauriau jas ap­rašant. Iš viso aprašyta 665 veislės (tar­pe jų 101 veislė iš literatūros). Be to, knygoje pateiktos pagrindinės žinios apie tulpių biologiją, morfogenezę, ag­rotechniką bei augalų apsaugą. Yra atskiras skyrius apie tulpių pražydini­mą. Knygoje pateikti Kauno botanikos  sode daugell metų (1983 1987 m.) da­rytų bandymų duomenų vidurkiai apie plačiau auginamų tulpių veislių (iš viso 72) visų dydžių svogūng dauginimosi intensyvumą.

Kam skirta?

Ši info skiriama visiems, besidomin­tiems tulpėmis ir norintiems geriau jas pažinti. Tegul tulpių grožis kiekvieną augintoją skatina tobulėti, nesvarbu kokj darbą jis bedirbtų ir kaip begy­ventų. Tikime, kad mūsų skaitytojas, ypač jaunasis, sieks tulpių jvairovės ir gausos su lietuviui būdingu darbštumu, dora ir dosnumu.

Dėkojame „Mūsų sodų“ žurnalo vy­riausiajam redaktoriui Pranui Keibui už paskatinimą rašyti šią knygą bei mo­ralinę paramą. Už jvairią pagalbą nuo­širdžiai dėkojame Ramūnui Budriūnui, Antanui Lingiui, Marijai Leonavičienei, Irenai Damidavičiūtei, Jūratei Šriubė­nienei, Irenai Pečiulienei, Aldonai Mig­linienei, Ritai Raziulytei, Auksei Ba­liūnaitei, Eleonorai Ivanauskienei, Al­donai Atkočaitytei, Vidmantui Juroniui.

šaltinis: https://lt.wikipedia.org/wiki/Tulp%C4%97

DARBO SĄNAUDŲ PASKAIČIAVIMAS PAMATŲ IŠORINĖS RŪSIO SIENOS REMONTO TECHNOLOGINIAM PROCESUI

Eil.

Nr.

Norma

tivu  §

Darbų

aprašymas

Mato

vnt.

Kiekis Darbo sąnaudos

žm. val.

Mašinos sąnaudos

maš. val.

Medžiagų

pavadinimas

Mato

Vnt.

Kiekis
viene-

tui

visam

darbui

mechanizmas

 

viene-

tui

visam

darbui

viene-

tui

visam

darbui

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13
1.  

N46-179

 

 

N46-180

Betoninių grindų išardymas:

25mm storio cementinių ir betoninių dangų išardymas 30.00 žm.val

(dangos storis 100mm)

Kiekvieniems 5mm dangos išardymui resurso kiekis 3,80 žm.val.

 

(100-25)/5=15

100m2 0,242 87,00 21.05
2. R1-5 I grupės grunto kasimas rankiniu būdu netvirtinant, ardant, keičiant arba stiprinant pamatus m3 8.86 2,40 21.26
3. R11-76-13 Lygių paviršių nuvalymas vandeniu, naudojant aukšto slėgio plovimo įrenginį dirbant ant žemės 100m2 0.42 27,00 11.34 Aukšto slėgio plovimo mašina 13,50 5.67 1. Vanduo m3 3,0 1.26
4. R23-152 16mm skersmens skylių gręžimas perforatoriumi, mūrinėse konstrukcijose, kai gręžimo gylis 250mm 100vnt 0,64 7,90   5.06 Smulkūs mechanizmai 6,00 3.84
5. R24-17 Plieninių sąramų, sijų iki 50 kg masės montavimas rankiniu būdu T 0.041 29 1.2 1.Plieninės statybinės konstrukcijos T 1,0 0.041
6. N6-202-2 Konstrukcijų armavimas, kai tinklo arba karkaso masė iki 50 kg T 0,378 14,00 5.29
7. N6-192 PERI „HANDSET“ sistemos klojiniai sienų betonavimui

Pastaba: įrengimas dauginamas iš koeficiento:

100m2 1.54 40,20 61.9 1. Specialus tepalas klojiniams l 2,5 3.85
2. „HANDSET“ sistemos klojiniai m2 100 1.54
8. N6-222-8 Gelžbetoninių pamatų betonavimas, paduodant siurbliu m3 10.54 1,70 17.92 Betono siurblys 0,14 1,47 1.Betonas C20/25 m3 1,015 10.7
Vibrato

rius

0,9 9.5
9. N6-192 PERI „HANDSET“ sistemos klojiniai sienų betonavimui

Pastaba: išardymas dauginamas iš koeficiento :

100m2 1,54 26,80 41,27 1. „HANDSET“ sistemos klojiniai m2 100 1.54
10. N1-307 Tranšėjų, iškasų ir duobių užpylimas I grupės gruntu, rankiniu būdu.

Pastaba: darbo kiekis dauginamas iš purumo koeficiento:

100m3 0,077 90,00 6.96
11.  

 

N11-57

 

N11-58

 

Betoninių  grindų įrengimas:

30mm storio betoninė danga, atliekant darbus siurbliu

(dangos storis 100mm)

Kiekvienam 5mm betoninės dangos storio pokyčio, atliekant darbus siurbliu, pridėt pagal N11-57

 

(100-30)/5=14

100m2 0,0202 42.10 0.85 Betono siurblys

 

3.89 0,078 1.Smėlis sijotas  

m3

 

 

0,26

 

0,87

2. Portlandcementas T 0,0152 0,051
3. Cementinis skiedinys m3 0,16 0,53
4. Betonas  

m3

 

10,20

 

2,226

 

 

 

 

12.  

N6-200

 

 

Plienių įdėtinių detalių tvirtinimas, kai detalės masė iki 2 kg T 0,0256 182,0 4,65 1. Plieninės įdėtinės detalės T 1,0 0,025

Prie šio straipsnio būtina perskaityti: Pamatų montavimo technologinio proceso aprašymas

Kai kurių frezų konstrukcijos

Prikabinama traktorinė žemės freza K2,1 (darbinis plotis 2,1 m) turi pjaunamąjj aparatą 1, lietini rėmą, atsiremianti j du važiuojarnuosius ratus 4, pavary mechanizmą 15, trumpąją 18 ir ilgąją 20 grąžulo dalis, sėdynę 10, piaunamojo aparato keliamąjj mechanizmą su svirtimi 7 ir pamina 8, piaunamojo aparato pa­svirimo mechanizmą su svirtimi 6; grąžulo posūkio mechanizmą su šturvalu 9 ir jjungimo mechanizmą su pamina 12.

Freza ir jos konstrukcijos

Freza aparato dalgi judina skriejiko velenas, kurį suka važiuojamieji ratai 4 per pavarų mechanizmą 15. Norint žemai nupiauti išgulusią žolę, perstatomos pavažos 7 (žr. 126 pav.) pirštuotos sijelės šliūžėse 4 ir 8 ir pasvirimo me­chanizmo svirtimi 6 (126 pav.) piaunamasis aparatas nustatomas žemiausiam piovimui.

Sutikęs kliūtį (akmenį, kupstą, kelmą), mechanizatorius, pa­spaudęs koja paminą 8 ir ranka keliamojo mechanizmo svirti , greitai pakelia pjaunamąjj aparatą. Pravažiavus aparatas nuleidžiamas ir piaunama toliau.

žemės frezos – 126 pav.

Visam darbiniam šienapiovės pločiui panaudoti šturvalu 9 pasukamas grąžulas 20, jjungiant slieko pavarą ir trauklę 19.

Reketinė mova 5 (126 pav.), kuri yra pjaunamojo• aparato jjungimo ir išjungįmo mechanizmas, jjungiama ranka ir išjungia­ma koja, paspaudus paminą 8.

Grąžulo 20 (126 pav.) saugiklis automatiškai atjungia šiena­piovę nuo traktoriaus, užvažiavus ant kliūties ar žolei užkimšus piaunamąjį aparatą.

Žolės freza K-2,1 turi ąšį o antrai frezai prikabinti. To­dėl galima sudaryti agregatą iš dviejų ir daugiau prikabinamų frezų arba vienos pakabinamos ir dviejų prikabinamų. Kiekvieną šienapiovę aptarnauja mašinistas.

Pakabinama freza KCX-2,1 (126 pav.) (darbinis plotis • 2,1 m). Ja pakabinama traktoriaus 1:1T-20 dešinėje pusėje tarp priekinių ir užpakalinių traktoriaus ratų.

Pagrindinės šienapiovės – frezos dalys ir mechanizmai: piaunamasis aparatas 8, piaunamojo aparato pakėlimo ir nuleidimo mechaniz­rnas 5 ir pasvirimo mechanizmas. Šios šienapiovės piaunamasis aparatas įtaisytas taip, kaip ir šienapiovės K-2,1.

Remtasi straipsnių: Žemės frezos ir šianapjovės ir jų konstrukcijos

Geodezinių matavimų naujienos Utenoje

2017 metai pateikė ne vieną naujieną Lietuvoje. Keičiasi reglamentai bei taisyklės. O kas pakito geodezinių matavimų srityje?

Geodezinių matavimų apibrėžimas neprarado savo esmės, tai vis dar yra tikslių žemės sklypo duomenų nustatymas, koordinuojant žemės sklypo ribų posūkio taškus, esamus statinius, žemės naudmenų kontūrus ir inžinerinius tinklus. Nesvarbu kurioje Lietuvos dalyje darbai bus atlikti ar Utenoje, ar Klaipėdoje, o gal Pasvalyje, visur galios tie patys reikalavimai.

O gal pakito naudojama technika? Čia per daug abejoti neverta. Ji tikrai pasikeitė, jau nebe 1995 metai. Matininkai investuoja į savo techniką ir dabar geodeziniams matavimams naudoja naujausius GPS imtuvus ir lazerinius tacheometrus. Darbas privalo būti atliktas tiksliai ir nepriekaištingai. Kelis kartus kartoti matavimo darbus – neprofesionalu.

Panašu, kad darbo tikslas nepasikeitė, nepakito ir naudojama technika, o gal yra kokių nors naujienų pačiame matavimo procese? Kaip ir anksčiau, taip ir dabar viskas prasideda nuo žemės sklypo ribų nustatymo. Tada jau galima tiksliai apibrėžti žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates, žinoma, kad tuo metu koordinuojami sklype esantys pastatai bei įrenginiai, inžineriniai tinklai ir žemės naudmenų kontūrai.

Žemės sklypo planas

Po matavimo darbų sudaromas žemės sklypo planas, apskaičiuojama jo vidutinė rinkos vertė. Galiausiai parengiami sklypo kadastro duomenys ir sudaroma nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla. Duomenys teikiami patikrai, jei viskas atlikta teisingai ir kontroliuojančios institucijos nesuranda jokių pažeidimų, matavimo darbai baigiami. Panašu, kad ir šiame žingsnyje jokių esminių pakeitimų nėra. Bet kažkas turėjo pasikeisti?

Žinoma, atsirado vienas esminis pakitimas, kurio išvengti tiesiog nebuvo įmanoma. Anksčiau žmonės už atliktus darbus atsiskaitydavo litais, dabar tai daro eurais. Tai vienintelė naujiena geodezinių matavimų srityje. Suprantama, kad ji nėra esminė.

Panašu, kad matininkai jau sugebėjo sukaupti nemenką praktiką šiuose darbuose. Puikiai įvaldė naujas technologijas bei specialius įrankius, darbus geba atlikti laiku ir be klaidų. Tad kam reformuoti ar keisti esamą sistemą? To tikrai nereikia daryti, o jei prireikė atlikti geodezinius matavimus Utenoje, nebijokite kreiptis į specialistų kompaniją, kuri darbus geba atlikti taip, kaip pridera.

Taip pat remtasi šaltiniu: https://lt.wikipedia.org/wiki/Geodezija

Vestuvinių puokščių mados 2017 metams

Kiekvieni metai pateikia naujų tendencijų vestuvių srityje. Suprantama, kad mada aklai sekti niekada nedera, nes vieniems pritrūkta laiko viską sužinoti, kiti nelabai nori investuoti papildomus pinigus.

Nors susipažinti su tam tikromis gairėmis pravartu, nes tendencijų faktiškai laikosi visi paslaugų teikėjai, nuo tortų kepėjų iki puokščių rišėjų. Šie metai labai didelių permainų puokščių srityje tikrai nežada. Vis dar vyraus pastelinės spalvos bei nemenkas kiekis žalumos. Suprantama, kad tendencijos tikrai negali nulemti visiškai jaunosios pasirinkimą, nes patys floristikos ekspertai teigia, kad pačią gėlių kompoziciją dera pritaikyti prie bendros nuotaikos. Puokštė turi derėti ir su suknele ir su jaunosios makiažu ir bendra kuriama nuotaika, jei norite, kad jūsų rankose būtų aguonos gėlių, jų tikrai bus, nes jaunosios norai yra patys svarbiausi šią dieną.

Aišku, asmenys, kurie nori išskirtinumo per ilgai snausti tikrai neturėtų, nes tam tikras gėles reikia atsivežti, o tai geba užtrukti iki kelių savaičių. Šioje vietoje nieko per daug nepakeisi, visų variantų vienoje vietoje tiesiog neįmanoma turėti. Norite originalumo, tai per daug ilgai ir nelaukite, tada bus progų kažką koreguoti, keisti ir pan.

2017 metai vestuvių srityje tikrai nebus kažkuo labai išskirtini. Lietuviai pamėgo šviesą, tvarką, lengvą klasiką. Pompastika liko praeityje, dabar jauni žmonės nori į būsimą santuokinį gyvenimą žvelgti šviesai ir užtikrintai, tad paprastumą, rafinuotumą ir dailią ramybę užtikrinantys deriniai yra labai populiarūs, nes jie neįpareigoja ir leidžia būti savimi. Tą dieną norisi ne tik save demonstruoti, bet ir dalyvauti šventėje, bendrauti su širdžiai mielais žmonėmis, o tai galima pasiekti tik labai elementariomis priemonėmis.

Vestuvės ir mada

Vestuvėse atsiranda ir naujos mados, naujosios technologijos ir socialiniai tinklai suteikia galimybę dalintis šventės nuotaika. Neretai šventės aplinkoje prašoma sukurti mini foto zoną, kur visi galėtų nestandartiškai įsiamžinti ir savo sukurtomis nuotraukomis dalintis internete. Pagalvokite ir apie tai, pagalvokite ir apie mielas bei kuklias dovanas kiekvienam vestuvių svečiui, per daug nesijaudinkite dėl puokštės. Ji turi derėti, būti subtili puošmena, o ne pats svarbiausias dienos akcentas.

šaltinis: Tobulos vestuvinės puokštės paieška Vilniuje

XX a. pradžioje pasirodė nauja transporto priemonė — automobilis.

XX a. pradžioje pasirodė nauja transporto prie­monė — automobilis. Tačiau praėjo dar keli dešimt­mečiai, kol automobilis pakeitė arklių transportą. Po Pirmojo pasaulinio karo Paryžiaus gatvėse pasirodė nauja visuomeninio transporto priemonė automo­bilis su įrengtu taksometru kilometrams bei mokes­čiui skaičiuoti. „Taksi“ jinai buvo pavadinta neat­sitiktinai. Šis vardas primena Francisko Taksi dili­žanus, kurių ratai riedėjo vėliau ne tik Burgundijos, bet ir visos Europos keliais.

1662 metais Paryžiuje jau organizuojamas karie­tų eismas iš anksto nustatytais maršrutais: atsiran­da keleivinis miesto transportas. Reguliariai važinė­jančios tam tikrais maršrutais daugiavietės karietos vėliau pavadintos omnibusais. Paryžiaus gatvėmis pagal grafiką kursuojančiose karietose buvo po 8 vietas, važiavimo mokestis — penki sū. Tarnų ir dar­bininkų karietas neįleisdavo, jos buvo skirtos aukš­tesniųjų luomų keleiviams.

Omnibusų būta mažesnių ir didesnių, vieno ir dviejų aukštų. Pavyzdžiui, 1860 metais Leipcige va­žinėjo dviaukščiai dviejų arklių traukiami omnibu­sai, kuriuose tilpdavo 24 keleiviai. Iš omnibusų sa­vininkų nebuvo imamas tiltų mokestis — tai savotiš­ka privilegija šiam keleiviniam transportui, nemažai pasitarnavusi jo populiarėjimui.

Iš pradžių omnibusai buvo itin madingi, tačiau tikrai reikalingi jie buvo tik dideliuose miestuose: mažesniuose galima lengvai apsieiti ir be jų. Atsira­dę miestuose, omnibusai vėliau išvažiuoja užmies­čio kelius, paplinta kaip viena iš keleivinio transpor­to rūšių. Tačiau tolimam susisiekimui patogesni pa­sirodė esą ne omnibusai, bet diližanai, kurie, beje, nustatytais maršrutais kursuodavo ir miestuose.

Diližanas – Lietuvos pirmasis visuomeninis transportas

Lietuvoje pirmasis sausumos visuomeninis trans­portas buvo diližanai. Jie kursavo mūsų plentais, o vėliau ir miestų gatvėmis. XIX a. pradžioje kelis di­ližanus turėjo Kaunas. Jais keleiviai leisdavosi to­limas keliones. 1863 metais, pro Kauną pradejus va­žinėti traukiniams, diližanų sumažėjo.

Kaune diližanais važinėdavo įvairios kilmės žmo­nės, todėl buvo uždrausta kinkyti ketvertą arklių dviem porom — mat tai buvo kilmingųjų privilegija. Arklius kinkydavo vieną šalia kito. Diližane tilpdavo 10 žmonių.

Lietuvos miestuose buvo ir lengvų fajetonų bei fiakro tipo karietų. būta gana populiarių, nes visiškai miestų vežikų karietos Lietuvoje išnyko tik apie 1950 metus.

Taksi gimimas

Tokią praktiką galima laikyti šių dienų tak­si gimimu (šiandien taksi taip pat turi savo emble­mą, užmokestis imamas pagal nuvažiuotą nuotolį). Paryžiuje karietū nuomojimas labai išpopuliarėjo, at­sirado daugiau nuomojimo kontorų, prasidėjo kon­kurencija. Policija pradėjo imti iš fiakrų savininkų mokesčius. Maždaug tuo pačiu metu nuomojamos karietos atsirado Londone. XIX a. fiakrai buvo jau gana įprasta ir paranki transporto priemonė, kuria miestų gyventojai mielai naudodavosi išvykoms tolimesnius miesto rajonus arba i užmiestį.

Šaltinis: https://lt.wikipedia.org/wiki/Automobilio_istorija