Uždraustoje vietoje ne tik neleidžiama automobilio statyti, bet ir sustoti

Vairuotojas turi išmokti privažiuoti prie šaligatvio taip, kad ratai neliestų jo krašto, ir sustoti nuo jo ne toliau kaip keletas centimetrų. Be to, žinotina, kad, pastačius automobilį vos keletu centimetrų toliau, negu reikalaujama, sumažėja važiuojamosios dalies naudingas plotis. Labai dažnai mus erzina aplaidus vairuotojas, kuris, palikęs savo automobilį už metro nuo šaligatvio, trukdo mums pravažiuoti.

Jeigu toje gatvėje nėra vietos stovėti, geriausia nuvažiuoti iki artimiausios susikertančiosios gatvės ir ten pastatyti automobilį, suprantama, kai toje gatvėje neuždrausta stovėti. Deja, dideliuose miestuose ne visada lengva surasti stovėjimo vietą. Todėl daugelyje miestų išskiriamos specialios aikštelės ir važiuojamosios kelio dalies atkarpos. Jose pastatyti informaciniai ženklai kviečia vairuotojus čia statyti automobilius.

Pažymėtoje stovėjimo vietoje visada reikia stengtis užimti kiek galima mažiau vietos ir pastatyti automobilį tvarkingai, neužstojant įvažiavimo.

Kelių eismo taisyklės leidžia ant šaligatvio statyti lengvuosius automobilius ir mažo kraulumo sunkvežimius dviem šoniniais ratais su sąlyga, kad jie netrukdytų čia einantiems pėstiesiems. Šiuo atveju automobilio neužimtas šaligatvio plotis turi sudaryti ne mažiau kaip 1,5 m. Neleidžiama statyti automobilį taip, kad ant šaligatvio būtų du jo priekiniai arba užpakaliniai ratai.

Tinkami rūbai vairuotojui – neatsiejamas dalykas vairuojant

Užvažiuoti dviem šoniniais ratais reikia ne ant paties šaligatvio krašto, o kiek galima giliau, nes važiuojamojoje kelio dalyje lieka daugiau vietos ir tai palengvina eismą.

Vis dažniau galima pamatyti informacinį ženklą „P“, po kuriuo pritvirtinta lentelė su automobilių sustatymo planu, t. y.: išilgai gatvės prie šaligatvio borto, kampu, statmenai judėjimo krypčiai, ant šaligatvio išilgai, kampu arba statmenai ir t. t.

Vairuotojas, pamatęs tokį planą, privalo juo vadovautis ir nestatyti automobilio kitaip, kad nesukeltų netvarkos ir nesumažintų patogumo, kurį užtikrina taisyklingas automobilių sustatymas už kelio važiuojamosios dalies.

Kartais reikia užvažiuoti ant šaligatvio su aukštu bortu. Jeigu galima, važiuojama ant jo statmenai ir labai lėtai tiek priekiniais, tiek ir užpakaliniais ratais. Tokiu būdu nesužalojamos padangos.

Kuo pakeri žiūrovus neįprastų automobilių lenktynės?

Uždraustoje vietoje ne tik neleidžiama automobilio statyti, bet ir sustoti. Pagal kelių eismo taisykles reikia palikti laisvus:

15 m gatvės ilgio į vieną ir į kitą pusę nuo tramvajaus, autobuso ar troleibuso sustojimo ženklo (taip pat ir tuo atveju, kai tramvajaus sustojimo vietoje yra saugumo salelė);

10 m nuo sankryžos,

5 m nuo pažymėtos pėsčiųjų perėjos.

Šie apribojimai įvesti tuo tikslu, kad vairuotojai galėtų matyti pėsčiuosius, einančius į važiuojamąją dalį, o pėstieji galėtų įsitikinti, kad prie perėjos neartėja jokia transporto priemonė. Be to, jie padeda vairuotojui orientuotis sankryžos situacijoje, nes neužstoja stovintis automobilis.

Automobilių supirkimas Kaunas ir ne tik tais.

Taip pat nevalia stovėti prieš įvažiavimą į namo vartus bei tose vietose, kur automobilis gali užstoti kelio ženklą, ir ypač įspėjantį ženklą, kad artėjama prie gatvės, kurioje galioja pirmumo teisė.

Kelio ženklai, signalai ir vairavimo kultūra

Važiuodamas mieste prietemoje, vairuotojas turi stengtis lempų ir įvairiaspalvių reklamų sraute surasti šviesoforo signalus. Tai ne visada lengva padaryti, ypač kai reklamos yra raudonos ir žalios šviesos, atsispindinčios nuo blizgančių daiktų paviršiaus šalia kelio arba nuo šlapio asfalto. Ir vis dėlto vairuotojas būtinai turi pamatyti šviesoforo signalus, nes, ignoruojant šią pareigą, ištinka avarija.

Reguliuotojo signalai

Iš kelių eismo taisyklių žinome, ką reiškia eismo reguliuotojo signalai. Be oficialiųjų signalų, tokių, kaip rankos pakėlimas šalį arba viršų, nurodymas į važiuojamąją dalį ir kt., rodomi ir papildomi, lengvai suprantami mostai. Pavyzdžiui, rodymas pirštu vairuotoją, atkreipiant jo dėmesį ir pranešant, kad sekantis mostas (sustabdymas, vietos nurodymas, iki kur vairuotojas turi atvažiuoti ir t. t.) bus skirtas ne visiems vairuotojams, o tik jam vienam.

Kai šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje yra reguliuotojas, vairuotojas turi klausyti jo nurodymų, nes reguliuotojas stengiasi palengvinti jam eismo sąlygas ir apsaugoti jį nuo susidūrimo su kita mašina.

Čia padarytina svarbi pastaba. Visi kelio ženklai ir signalai tarsi turi tam tikrą rangą ir tam tikrą svarbumo laipsnį. Kaip žinoma, yra bendri kelių eismo taisyklių nuostatai — pagrindas kelių eismo tvarkai palaikyti. Tačiau, įsigaliojus atskiriems reikalavimams, pavyzdžiui, nurodymams arba draudimams, kurie vairuotojui pranešami kelio ženklais, tie atskiri reikalavimai tampa svarbesni už bendruosius.

Automobilių supirkimas Vilnius

Pavyzdžiui, sankryžoje pirmumo teisę turi vairuotojas, važiuojantis iš dešinės pusės. Betgi kelio dešinėje pusėje, stovi įspėjantysis ženklas — trikampis su žemyn nukreipta viršūne arba ženklas „Stop“. Tuomet bendra taisyklė netenka galios ir įsigalioja nuostatas reiškiamas kelio ženklu.

Taip pat yra ir tuo atveju, kai reguliuotojo signalas prieštarauja bendriesiems nuostatams bei reikalavimui, kurį nusako kelio ženklas arba šviesoforo signalas. Nepaisant to, būtina visų pirma vadovautis reguliuotojo mostais. Jo visi nurodymai yra privalomi.

Įvažiuodamas j reguliuotojo tvarkomą sankryžą, vairuotojas turi visiškai juo pasitikėti ir vykdyti visus jo nurodymus. Reguliuotojas padės vairuotojui rasti išeitį iš bet kokios situacijos.

Kelio ženklai, signalai ir vairavimo kultūra

Jokios taisyklės, kelio ženklai ir signalai negali numatyti visų galimų situacijų kelyje. Todėl vairuotojas turi veikti ne tik pagal taisyklių, ženklų ir šviesoforų signalų nurodymus, bet ir vadovautis sveika nuovoka bei kultūringo vairavimo principais. Netgi toks vairuotojas, kuris griežtai laikosi taisyklių, gali trukdyti eismui, kai neatsižvelgia į tą aplinkybę, kad yra ir kiti eismo dalyviai, kurie taip pat turi teisę važiuoti keliu. Išnagrinėkime tokį atvejį. Šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje įjungtas raudonas signalas automobiliams ir žalias pėstiesiems, pereinantiems važiuojamąją dalį

Pirmieji elektriniai šviesoforai pasirodė 1919 metais Niujorke

Koks gi jis buvo garsusis „Fordas-T“

Koks gi jis buvo garsusis „Fordas-T“, padaręs tokį perversmą Amerikoje? Automobilis turėjo keturtaktį keturių cilindrų 22,5 AG galios variklį, nesunkiai pasiekdavo aštuoniasdešimties kilometrų per valandą greitį. Visi keturi variklio cilindrai išlieti viename bloke. Tai buvo naujovė. Paties automobilio forma paprasta, griežta, jis nesunkus (svėrė tik 550 kg), turėjo visus saugų važiavimą garantuojančius įrenginius. Beveik nepakeistos konstrukcijos šis garsusis modelis gyvavo dvidešimt metų, pagal jį buvo pagaminta iš viso 15 007 033 automobiliai. Šis Fordo modelis neabejotinai pradeda masinę automobilizaciją — procesą, kuris apėmė visą pasaulį ir kuris pirmiausia pakeitė pačią Ameriką. Visai šalies ekonomikai automobilis sugebėjo padaryti milžinišką įtaką. Nieko panašaus nerasime nė viename krašte,

Tai buvo nepakartojamas Fordo fenomenas: 1908 metais JAV turėjo 194 400 lengvųjų automobilių, t. y. viena lengvoji mašina teko trims šimtams gyventojų, o 1927 m. jų čia jau buvo beveik dvidešimt milijonų — apytikriai vienas automobilis šešiems žmonėms.

Automobilių supirkimas Vilniuje ir ne tik tais.

Fordas ne tik išpopuliarino automobilį ir pasakiškai praturtėjo. Jis padarė neregėtą perversmą ir automobilių gamybos technologijoje: pirmasis įrengė konvejerį, įvedė darbo pasidalijimą, kurio esmė yra gamybos proceso suskirstymas į nesudėtingas vieno darbininko atliekamas operacijas. Detalės darbininkams buvo paduodamos ant specialių 1 juostų (slenkančio konvejerio), o jie čia pat iš detalių montuodavo agregatus ir uždėję ant kito konvejerio, siųsdavo kitiems darbininkams, kurie iš paruoštų agregatų ir mazgų surinkdavo visą automobilį. Konvejerinė darbo organizavimo sistema sumažino automobilių gamybos kainą. Nesudėtingas ir monotoniškas operacijas galėjo atlikti ir menkos kvalifikacijos ar net visai nekvalifikuoti darbininkai, o tokiems suprantama, už darbą buvo mokama mažiau. Juo didesnis konvejerio darbo tempas, juo labiau išnaudojamas prie jo dirbantis žmogus. Bet Fordui rūpėjo ne jis, o didžiulis kapitalas.

Fordo įkurta automobilių kompanija gyvuoja ir šiandien. Tai vienas iš stambiausių automobilių gamybos koncernų visame pasaulyje.

Pramonės krovinių pervežimas automobiliais dažnai yra neatskiriama darbo proceso dalis

Dobilėlis — vienas pačių gražiausių darbo tematika žaidimų

Dobilėlis — vienas pačių gražiausių darbo tematika žaidimų, kurių lietuvių liaudis turi labai daug. Žaidžiant dainuojama ir judesiais bei figūromis vaizduojame, kaip dobilas sėjamas, pjaunamas, grėbiamas ir vežamas namo žirgeliams pašerti.

Žaidimo melodija dviejų dalių. Pirmoji dalis turi aštuonis taktus ir kiekviename posme dainuojamo po vieną kartą. Metras — 4/4. Antroji dalis — refrenas — taip pat turi aštuonis taktus, bet dainuojama po du kartus, o po to dar du kartus grojama. Metras — 2/4.

Dainuojant pirmąją dalį, šokėjai dažniausiai eina paprastuoju žingsniu (kiekviename posme po 16 žingsnių), o dainuojant refreną — polkos žingsniu. Tik paskutiniajame posme naudojamas bėgamasis žingsnis. Kiekvieno posmo pirmoje dalyje žaidėjai rodo judesiais, kaip vyksta vienoks ar kitoks darbas lauke prie dobilų, o antroje (greitojoje) dalyje žaidėjai linksminasi: sudaro dobilo lapelius primenančias figūras ir šoka įvairiomis kryptimis.

Šokio žingsniuku: Kalinino srities ratelis

Standartinį ratelį sudaro aštuonios poros, tad ir kompozicija bei aprašymas pateikiamas aštuonioms poroms, nors tokiu sąstatu šį žaidimą žaisti yra nepatogu. Bet kadangi numatoma sujungti po kelis ratelius drauge, tada bus galima kai kurias vietas pertvarkyti. Sujungimo atveju daugeliui šokėjų partijos truputi pasikeis.

Žaidimui visi vyrai sustoja scenos gilumoje į dvi virtines, po keturis kiekvienoje. Virtinė nuo virtinės už 5-6 m. Virtinėse vyrai stovi ta pačia tvarka, kaip Džigūno pradžioje. Visų vyrų rankos ant klubų. Merginos sustojo dešiniajame užkulisyje į grandinėlę, susikabinusios rankomis paprastai žemai. Merginos grandinėlėje sustoja ta tvarka, kuria užbaigė ukrainiečių liaudies šokį Vesnianką. Pirmoji ta, kuri užkulisį išėjo paskutinė, o paskutinė ta, kuri išėjo pirmoji.

Šokis: Kolūkio pirmininkas

Eidami dviem virtinėm iš gilumos tiesiai priekį paprastuoju žingsniu (kas taktas du žingsniai), vyrai sėja dobilus. Žengdami dešine koja (žodis „pasėjau“), jie beria dešine ranka iš šono lanku priekį, šiek tiek kairėn. Kairė ranka ant klubo. Tuoj po dešinės rankos mosto, žengdami kaire koja, deda dešinę ranką ant klubo, o ištiestą kairę ranką išmeta šoną žemiau peties. Vėl žengdami dešine koja (žodis dobilėlį), vyrai sėjo kaire ranka iš kairiojo šono lanku į priekį — dešinėn. Po sėjimo mosto deda kairę ranką ant klubo, o dešinę išmeta šoną. Per likusius šešis taktus dar šeši mostai pakaitomis tai dešine, tai kaire ranka. Kiekvienos rankos mostas sutampa su dešinės kojos žingsniu.

Vyrai eina šešiolika paprastųjų žingsnių priekį, kurių metu sėja aštuonis kartus (po vieną kartą kiekvieno takto pradžioje), ir ateina avansceną. Po paskutinio sėjimo vyrai sudaro du lapelius. Vieną lapelį sudaro vienos virtinės vyrai, kitą — kitos. Trys vyrai (vienoje pusėje 2-asis, 3-asis ir 4-asis, o kitoje 5-asis, 6-asis ir 7-asis) susikabina abiem rankom vienoje vietoje ir sudaro lyg lapelius, o likęs vyras prisijungia kaire ranka susikabinimo vietoje ir sudaro lyg kotelį, 1-ojo ir 8-ojo vyro dešinė ranka ant klubo.

Šokių bateliai Vilniuje ir ne tik.

Dobilo žali lapai, Dobilėlio trys lapeliai, Dobil, dobil dobilio Žirgeliams ganyti.

Dainuojant šiuos žaidimo žodžius, vyrai, susikabinę lapeliais, bėga penkiolika polkos žingsnių ratu šokio kryptimi — vienas lapelis paskui kitą. Lapeliai apibėga keletą kartų ir pabaigoje (antrą kartą žodis „ganyti“) vyrai sustoja poromis, susikabinę porose abiem rankom, kurias pakelia aukštai virš galvų. Dvi poras sudaro vieno lapelio vyrai, o kitas dvi — kito.

Nemanykite, jog norint perdažyti namų sienas, jums reikia vykdyti pilnus remonto darbus

Namuose praleidžiame labai daug laiko. Tai ne tik laisvalaikis ir pramogos, tačiau kai kuriais atvejais ir darbo aplinka. Taigi, natūralu, jog kuo daugiau laiko praleidžiame patalpose, jos nusidėvi greičiau. Ką tai reiškia? Visų pirma ima lįsti įvairūs defektai. Tai gali būti nelygumai grindyse, plyštantys baldai ar net subraižytos sienos. Būtent dienos yra viena iš tų vietų, kurios nusidėvi greičiausiai. Taip yra dėl to, jog jos yra šviesios ir kiekviena smulkmena yra puikiai matoma. Žinoma, kai kurie dažai yra plaunami, tačiau jei ne, vienintelis sprendimas, leidžiantis panaikinti atsiradusius defektus yra pakartotinis dažymas.

Nemanykite, jog norint perdažyti namų sienas, jums reikia vykdyti pilnus remonto darbus. Priešingai, šis darbas gali būti atliekamas labai paprastai, ypač tais atvejais, kai samdote gerus specialistus. Pastarieji namus perdažo labai greitai, tad vienintelis aspektas, kuriuo jums teks pasirūpinti – nakvynė pas draugus ar pažįstamus. Kaip žinia, perdažytose patalpose negalima būti nustatytą laiką, tad turite surasti vietą, kurioje galėsite trumpam apsistoti.

Pakartotinis patalpų dažymas jums leis ne tik pašalinti atsiradusius nešvarumus ar įbrėžimus, tačiau taip pat ir atsinaujinti, galite pasinaudoti susiklosčiusia situacija ir perdažyti patalpas naujomis spalvomis, Tokiu būdu atnaujinsite savo namus ir jausitės taip, lyg būtumėte atlikę milžiniškus remonto darbus. Namai atrodys daug gražiau, o aplinka alsuos naujovėmis. Būtent to ir siekia didelė dalis vartotojų, nes nuolat leidžiant laiką toje pačioje erdvėje, ji ima erzinti ir kelti neigiamas emocijas.

Kalbant apie kainas, kiek ši paslauga jums gali kainuoti, galima išskirti, jog sumą sudaro dažų rūšis, dažomas plotas bei meistrų darbo įkainiai. Visa tai ir lems sumą, kurią teks sumokėti už atsinaujinimą. Žinoma, taupyti šioje vietoje neverta, nes tiek dažų, tiek meistrų kokybė yra labai svarbūs aspektai. Jūsų nauji dažai turėtų būti atsparūs drėgmei, lengvai valomi ir kokybiški, jog galėtumėte pamiršti visus remonto darbus bent dešimčiai metų.

Naudojami dažai ir jų kokybė dar nėra garantas, jog jūsų sienos atlaikys patį ilgiausią naudojimosi laikotarpį. Labai daug kas priklauso ir nuo meistrų kvalifikacijos, tad šioje vietoje stenkitės apsirinkti tuos žmones, kurie gerai išmano savo darbą ir moka dirbti su įvairiomis technikomis. Taip pat, jei jau imsitės šiokių tokių remonto darbų, galite apgalvoti tokius aspektus kaip geležies filtro pastatymas ir panašiai. Tai bus investicija į gyvenimo kokybę, tad būtina visa tai apsvarstyti.

Kiekvieną temperamentą charakterizuoja šie požymiai

Temperamentas reiškiasi žmogaus emociniu jaudrumu ir bendru judrumu. Yra keturi temperamento tipai: sangvininis, cholerinis, flegmatinis ir melancholinis.

Kiekvieną temperamentą charakterizuoja šie požymiai:

Sangvinikas — greitas ir judrus žmogus, greitai besikeičiančios nuotaikos, kuri jo sąmonėje nepalieka dideliu pėdsakų. Greitai besikeičiančios emocinės nuotaikos atsispindi jo kalboje, mimikoje, gestuose. Sangvinikas lengvai atlieka užduotis, kurioms atlikti reikia greitos nuovokos ir tikslių veiksmų, o laiko trūksta. Bodisi monotonišku darbu. Jo sprendimai skuboti. Lengvai bendrauja su žmonėmis. Žvalus ir sugeba šią nuotaiką palaikyti kolektyve.

Cholerikas — stiprios ir greitos reakcijos žmogus, stiprių greitai įsižiebiančių jausmų, kurie ryškiai matyti jo išorėje. Kartais ūmus, emocionaliai labai jaudrus, staigus, linkęs į audringus jausmų išsiveržimus. Žmogus karštas, aistringas, greitai besikeičiančių jausmų, kurie visada gilūs ir apima jį visą. Cholerikams būdingas didelis aktyvumas ir energija. Cholerikas mažiau negu kiti bijo pavojaus, ryžtingas, iniciatyvus, veikia su dideliu emociniu pakilimu.

Flegmatikas — lėtas, ramus, išlaikantis pusiausvyrą žmogus, jo emociniai pergyvenimai keičiasi lėtai, jie labai mažai atsispindi išorėje, jis neįtūžta, mimika ir gestai vienodi, neišraiškingi, kalba lėta, jai trūksta gyvumo ir išraiškingumo. Prieš pradėdamas ką nors veikti, flegmatikas ilgai ir smulkmeniškai apgalvoja veiksmus, sprendimus įgyvendina ramiai ir iki galo, sunkiai pereina prie kitokio pobūdžio veiklos.

Melancholikas — silpnos reakcijos žmogus, jam, kaip ir flegmatikui, būdingas lėtas nuotaikų pasikeitimas, tačiau jo pergyvenimai gilūs ir ilgalaikiai. Melancholiko jausmai ir nuotaikos vienodos ir labai pastovios; jo jausmai mažai atsispindi išorėje. Melancholikas, sunkiai ,pergyvena sunkumus, dažnai užsisklendžia savyje, nebendrauja, jo judesiai vienodi, santūrūs. Šiam temperamentui būdingas neryžtingumas, pasyvumas, išglebimas.

Žmonių temperamentas labai pastovus, tačiau jis gali keistis, veikiant auklėjimui ir gyvenimo sąlygoms.

Auklėjant reikia padėti žmogui įveikti neigiamus jo temperamento bruožus ir sustiprinti teigiamus.

Automobilių supirkimas Šiauliuose.

Temperamentų ypatybės skirtingai veikia vairuotojų darbingumą ir nuovargį. Pavyzdžiui, cholerikas, kuris emocionaliai yra labai jaudrus, vairuodamas automobilį pavargs greičiau negu flegmatikas, kuris ramiau atliks darbą. Cholerikas ypač aktyvus, tačiau dėl nepakankamo ištvermingumo ir kantrybės, taip pat dėl to, kad jo darbe pasigendama sistemingumo, jam daug sunkiau dirbti tolimuose, reisuose. Sangvinikas tinkamas vairuotojo profesijai, tačiau kartais jis .pervertina savo galimybes, lengvai susižavi.  Flegmatiko pusiausvyra ir ramybė teigiama vairuotojo darbe, tačiau tik nesudėtingomis kelio sąlygomis. Jo sprendimai ir veiksmai paprastai, sulėtėję. Vairuotojo veiklai mažiau tinkamas melancholikas, kuriam būdingi svyravimai, neryžtingumas ir kitos vairuotojo darbui neigiamos savybės.

Gryni temperamentai retai pasitaiko. Dažnesni yra skirtingų temperamentų atskirą bruožų deriniai, Tų bruožų visuma gali žmogų priartinti prie vieno ar kito temperamento.

Pobedoms“ buvo lemta suvaidinti didelį vaidmenį TSRS liaudies ūkyje

Sausai puokštei skinami pusiau išsiskleidę sausažiedžiai

Sausai puokštei skinami pusiau išsiskleidę sausažiedžiai:

Darželinis šlamutis—vienmetis, o savo tėvynėje daugiametis augalas. Dekoratyviausias iš sausažiedžių.

Vienmetis sausiukas—gražus augalas. Žydi ilgai ir gausiai baltais, rožiniais, raudonais ir violetiniais pilnaviduriais ir tuščiaviduriais žiedais.

Rausvasis sausutis—vienmetis 50-60 cm aukščio augalas. Žydi liepos—rugpjūčio mėnesiais baltais ar rožiniais pilnaviduriais žiedais.

Sparnuotoji sagutė—vienmetis 60 cm aukščio augalas. Žydi liepos—rugsėjo mėnesiais baltais žiedais.

Rutulinė gomfrena-30-40 cm aukščio augalas. Sausai puokštei parenkami rutuliški balti, rožiniai ir tamsiai alyviniai žiedai.

Kermėkas (sausagvaizdė) — yra keletas rūšių. Tai 30-80 cm aukščio augalas. Žiedai įvairiaspalviai: balti, geltoni, tamsiai mėlyni, avietiniai, violetiniai. Tinka sausų ir gyvų gėlių puokštėms. Nesausažiedžiai, bet džiovinami nepraranda dekoratyvumo ir tinka sausoms puokštėms:

Paprastasis arunkas—daugiametis, 220 cm aukščio, birželio—liepos mėnesiais žydintis augalas. Žiedynai — piramidiški, kreminiai.

Astilbė— daugiametis, nuo 30 iki 100 cm aukščio, birželio—rugsėjo mėnesiais žydintis augalas. Žydi baltais, rožiniais, raudonais, purpuriniais ir violetiniais žiedais, susitelkusiais šluotelėje.

Bandrenis— daugiametis, 70-150 cm aukščio, liepos—spalio mėnesiais žydintis augalas. Žiedai žydri, susitelkę apvaliuose, dygiuose žiedynuose.

Blizgė— dvimetis, iki 70 cm aukščio, birželio mėnesį tamsiai violetiniais žiedais žydintis augalas. Sausai puokštei tinka tik vaisiai. Rudenį nupjautas augalas  apdžiovinamas, nuėmus sąvarėles ir pašalinus sėklas, — lieka perlamutru blizgančios plokštelės.

Uodeguotasis burnotis—vienmetis, iki 100 cm aukščio augalas. Žydi liepos—spalio mėnesiais. Žiedai susitelkę svyrančiose, tamsiai raudonose ar avietinės spalvos šluotelėse.

Valgomasis dumplainis—daugiametis, iki 60 cm aukščio, gegužės—birželio mėnesiais baltais, nepuošniais žiedais žydintis augalas. Sausoms puokštėms augalai skinami rudenį, kai pradeda bręsti vaisiai, o apvalkalas tampa oranžinis.

Grakščioji guboja — daugiametis, iki 60 cm aukščio, liepos—rugpjūčio mėnesiais žydintis augalas. Žiedai balti arba rožiniai, maži, susitelkę skėtiniuose žiedynuose. Tinka skintų ir sausų gėlių kompozicijoms. Puokštei suteikia ažūriškumo.

Alpinė fifitpėdė— pražysta vidurvasaryje ir žydi ilgai. Skinama, kai žiedai esti visiškai balti. Augalai džiovinami žiedais žemyn. Išdžiovinti ilgai išsilaiko ir nepakeičiami žiemos puokštėse.

Iš dekoratyvinių sodo žolių ir grūdinių kultūrų, tinkamų sausoms puokštėms, paminėtinos:

Dvieilė ašuotė— labai dekoratyvi žolė su puriais šilkiškai baltais plaukeliais ant ilgų ašakų.

Kiškio ašarėlės— 50 cm aukščio augalas svyrančiais varpeliais, virpančiais nuo mažiausio vėjo dvelktelėjimo.

Karčiuotasis miežis—vienmetis, iki 70 cm aukščio, nuo pavasario iki spalio mėnesio žydintis augalas. Sausoms puokštėms renkamos rudenį žydinčios dekoratyvios varpelės.

Rugių, kviečių, miežių varpos, nuskintos prieš subrendimą ir išdžiovintos vazoje be vandens, natūraliai išlinks ir žiemą tiks sausai puokštei.

Kartais išauga keisčiausiai išsilankstę aguonų stiebai. Sausoje puokštėje jie suteiks meniškumo visai kompozicijai.

Sausoms puokštėms tinka ir daugelis įdomios formos sodo augalų:

Barštis— daugiametis, dekoratyvus 2-3 m aukščio augalas. įdomus savo stambiais, plačiais, karpytais lapais ir stambiais skėtiniais žiedynais ant išsišakojusio stiebo. Žydi liepos mėnesi; tinka gyvų gėlių kompozicijoms. Sausoms puokštėms barščiai skinami vėlai rudenį. Jų žiedkočiai būna įvairaus dydžio, nuo 7 iki 50 cm skersmens, atrodo kaip milžino ranka išskėstais pirštais.

Dekoratyviniai česnakai—daugiamečiai augalai. Jų yra labai daug rūšių. Skinama rudenį, kai žiedynkočiai ima gelsti ir apdžiūva.

Sausoms puokštėms taip pat tinka vandens augalai:

Meldas— ežero pakrantėse augantis 200-250 cm aukščio augalas. Džiovinamas vazoje be vandens.

Švendras— stovinčio vandens telkiniuose, balose augantis, birželio–liepos mėnesiais žydintis augalas. Nereikia pavėluoti jį nuskinti, antraip šiltame kambaryje sėklos subręs ir žiedynas išpurės.

Iš miško galima atsinešti bruknių šakelių. Sausai puokštei bruknių, taip pat mahonijų ar kitų odiškais lapais augalų šakelės su lapeliais palaikomos vandeniu atskiestame glicerine (1:1). Jau po kelių valandų lapeliai įgauna ryškų atspalvį, o vėliau, ilgiau būdami tirpale, vis labiau tamsėja. Kai lapai įgauna pageidaujamą atspalvį, šakelės iš tirpalo išimamos.

Gėlių siena ne tik vestuvėms bet ir ypatingiems renginiams.

Keli Džigūno šokio žingsniai

  1. Kapstomasis Džigūno žingsnis. Šiuo žingsniu šoka grojant ketvirtąją šokio muzikos dalį. Yra trys žingsnio variantai, tačiau šioje kompozicijoje panaudoti tik du.

Čia panaudotieji variantai skiriasi tik tuo, kad. apsisukimas yra ne tuo pačiu metu. Kapstomasis žingsnis užima keturis muzikos taktus.

  1. a) Kapstomasis Džigūno žingsnis su apsisukimu ketvirtame takte. Šis žingsnis susideda iš dviejų kapstomųjų žingsnių, keturių bėgamųjų, dviejų dvigubųjų, dviejų bėgamųjų ir treptelėjimo. Išeities padėtis — normali. Rankos sukryžiuotos priekyje.

Prieštaktyje — pakelti sulenktą dešinę koją iki pusės blauzdos.

1 taktas du kapstomieji žingsniai:

„viens“ stovint ant kairės kojos, braukti žeme dešinės kojos pirštais iš priekio atgal;

„ir“ pakelti koją tą padėti, kurioje ji buvo prieštaktyje,

„du“ dar kartą kapstyti.

Kapstymo metu dešine koja brėžiamas didelis ratas vertikaliai

2 taktas — keturi bėgamieji žingsniai:

„viens“ žengti-bėgti žingsnį pirmyn dešine koja, kartu atsitiesiant ir galvą pakeliant aukštyn;

„ir“ — žengti-bėgti žingsnį kaire koja;

„du“  žengti-bėgti žingsnį pirmyn dešine koja;

„ir“ žengti-bėgti žingsnį pirmyn kaire koja.

Visi šie keturi žingsniai — lengvas, smagus bėgimas į prieki

3 taktas — du dvigubieji žingsniai:

„viens“ — daryti dvigubąjį žingsnį dešine koja pirmyn, išmetant į priekį sulenktą kairę koją (kairės kojos kulnas arti dešinės kojos kelio) ir visu kūnu atsilošiant atgal;

„du“ – daryti kaire koja dvigubąjį žingsnį atgal, pakeliant sulenktą dešinę koją (šiuo metu dešinės kojos kulnas arti kairės kojos kelio) ir truputį pasilenkiant priekį.

4 taktas — du bėgamieji žingsniai ir treptelėjimas:

„viens“ žengti-bėgti pirmyn dešine koja;

„ir“ žengti-bėgti pirmyn kaire koja;

„du“ žengti žingsnį pirmyn dešine koja ir treptelėti, kilsteliant galvą aukštyn;

„ir“ — apsisukti per kairį petį priešingą pusę.

Sekantis žingsnis pradedamas kaire koja. Šokėjas grįžta tuo pačiu keliu atgal. Pabaigoje kartais reikia ,apsisukti per dešinį petį, o kartais ne. Šį žingsnį šokėjai daro vienoje eilėje, susikabinę rankomis virš alkūnių, arba pavieniui, sukryžiavę rankas prieš save.

  1. b) Kapstomasis Džigūno žingsnis su apsisukimu trečiame takte. Žingsnis visai toks pat, tik trečiame takte, darant dvigubąjį žingsnį kaire koja atgal, reikia apsisukti per dešinį petį pusę rato ir likusią žingsnio dalį (du bėgamuosius žingsnius ir treptelėjimą) daryti bėgant priešinga kryptimi. Žingsnio pabaigoje, po treptelėjimo, per kairį petį nesisukama, tad sekantį žingsnį reikia pradėti kaire koja ir daryti ta kryptimi, kuria pirmasis žingsnis buvo užbaigtas. Trečiame takte (dvigubojo žingsnio dešine koja atgal metu) reikia apsisukti per kairį petį pusę rato ir grįžti atgal. Šį žingsnį šokėjai daro susikabinę po keletą rankomis virš alkūnių. Apsisukimo metu reikia rankomis pasileisti ir vėl tuojau pat susikabinti.

Atliekant šiuos kapstomuosius Džigūno žingsnius, turi atrodyti, kad žirgas, pradžioje tvirtai laikomas už pavadžių, kapsto kojomis žemę (1 taktas). Vėliau, pavadžius truputį atleidus, jis smagiai veržiasi į priekį (2 taktas). Smagiai bėgantis į priekį staiga sulaikomas (3 takto pradžia — atsilošimas atgal), po to jis vėl sukaupia visas jėgas pakartotiniam veržimuisi į priekį (3 takto pabaiga — pasilenkimas j priekį) arba veržimuisi kita kryptimi (variantas su apsisukimu viduryje). Po to jis dar trumpam išsiveržia ta pačia kryptimi, kol pagaliau, tvirtai sulaikytas, sustoja.

Atliekant šį žingsnį, labai daug reikšmės turi liemens ir galvos judesiai bei laikysena. Kojų judesiai su tam skirtais šokių bateliais taip pat turi priminti žirgo bėgimą.

Kas yra tikrasis miesto šeimininkas — žmogus ar automobilis?

Ateityje vis didės respublikos automobilių parkas, gerės bendro naudojimo automobilių transporto materialinė bazė, jais bus pervežama dar daugiau keleivių ir krovinių. Įvykdyti keliamus uždavinius transportininkai galės tik turėdami gerus kelius. Na, o plačiąja prasme turbūt galima sakyti, kad žmogaus ir automobilio santykių darną šiandien bene labiausiai sąlygoja kelias,

Kas yra tikrasis miesto šeimininkas — žmogus ar automobilis? Tai ne retorinis, o gyvenimo padiktuotas klausimas, nes kuo daugiau automobilių, tuo daugiau konfliktų iškyla tarp važiuotųjų ir pėsčiųjų. Automobiliai užvaldo miestų gatves, aikštes, net kiemus, želdinių plotus, ir žmogui tokioje perpildytoje erdvėje darosi ne tik ankšta, bet ir nesaugu: nuolat jis gali būti parblokštas, be to, triukšmas, išmetamų dujų tvaikas… Visa tai vargina, slegia. Kai aplinkui toks karštligiškas skubėjimas, žmogui būtinas atokvėpis, bent truputis ramybės, todėl jis ieško, kur pabėgti nuo automobilio.

Deja, dar dažnai mūsų miestuose pirmiausia kreipiamas dėmesys automobilių eismo sąlygų pagerinimą, o tik po to — pėsčiųjų poreikius. Taip yra galbūt todėl, kad pėstiesiems reikia daug mažiau ploto negu automobiliams. Dažnai pėsčiųjų eismo saugumas tapatinamas su įvairiais draudimais bei apribojimais patiems pėstiesiems. Kai tokie apribojimai negerina eismo sąlygų, o tik varžo žmogų, jis dažnai pažeidžia eismo taisykles ir pasirenka trumpesnį bei patogesnį, nors ir pavojingesnį, kelią.

Automobilių supirkimas Kaune ir aplinkiniuose rajonuose.

Šiandien naudojamos administracinės ir reguliavimo priemonės yra svarbios, reikalingos, bet jų vienų neužtenka eismo saugumui užtikrinti. Dabar planuojant miestus dažni tokie sprendimai, kur nu-matoma atskirti pėsčiųjų ir automobilių judėjimą, nevaržyti nei vienų, nei kitų. Pavyzdžiui, pėsčiųjų zonos, kuriomis dažniausiai paverčiamos miestų centrinės ir prekybinės gatvės, aišku, prieš tai iškėlus automobilių eismą i gretimas gatves ir gerai sutvarkius privažiavimą iki zonos, nes labai svarbu tinkamas pėsčiųjų zonos transportinis aptarnavimas. Ypač dažnai pėsčiųjų zonos įrengiamos senamiesčiuose.

Tokių zonų jau nemaža mūsų šalies ir užsienio miestuose. Pavyzdžiui, VDR miestuose pėsčiųjų zonas turi ir seni, rekonstruoti, ir nauji rajonai. Berlyno centre pėsčiųjų zona jungia viešbutį ,,Stadt

Info apie žalią bangą.

Šokio žingsniuku: Gyvataras

1.Tvorelės. Grojama pirmoji muzikos dalis.

Susikabinę krepšeliu pro priekį, visi šokėjai pirmąją Gyvatoro žingsnio dalį (spyruoklinius žingsnius su sutrepsėjimais) daro vietoje, po to pasileidžia rankomis, greitai pasisuka dešinėn ir kiekvienas uždeda ištiestas rankas priešais stovinčiam šokėjui ant pečių. Dešinę ranką uždeda ant dešinio peties, o kairę ant kairio. Kairėje scenos pusėje priekyje ir dešinėje scenos pusėje gilumoje esančios merginos paima rankomis už sijonų. Antrąja Gyvataro žingsnio dalimi (šoniniais žingsniais ir sukiniu, kuriuos visi šokėjai daro į kairę) tvorelės scenos viduryje suartėja. Sukinio metu rankos nuleistos žemyn. Apsisukti reikia ne pilną ratą, o tik tris ketvirtadalius, tad vienos tvorelės šokėjai atsiranda nugara į kitos tvorelės šokėjus. Po sukinio tvorelėse vėl susikabina krepšeliu pro priekį. Mergina savo vyrui iš kairės pusės

Pirmąją Gyvataro žingsnio dalį visi daro vietoje, o po antro sutrepsėjimo vėl visi pasileidžia rankomis, pasisuka dešinėn ir„ uždėję rankas vienas kitam ant pečių, keturiais šoniniais žingsniais ir sukiniu į kairę pusę grįžta atgal į tuos pačius scenos. šonus. Šį kartą kiekvienos tvorelės priekyje yra vyras. Jie šoninių žingsnių metu rankas sudeda ant klubų. Sukinių metu visų rankos nuleistos žemyn, kad besisukant vienas už kito neužkliūtų. Sukinio metu vyrai apsisuka po tris ketvirtadalius rato, o merginos po pilną ratą. Vyrai besisukdami paeina į išorę truputį toliau, o merginos mažiau. Apsisukę visi sudeda rankas ant klubų.

  1. a) Merginų suėjimas į vidurį. Grojama antroji muzikos dalis.

Visi daro po vieną sukinį dešinėn. Merginos daro sukinį su kojos pakeitimu, ir vienos eilės merginos truputį priartėja prie kitos eilės merginų. Kairėje scenos pusėje esą vyrai sukiniu paeina šiek tiek į žiūrovų pusę, o dešinėje pusėje esą į gilumą.

Vyrai daro po vieną sukinį kairėn ir grįžta atgal. Merginos vėl daro po vieną sukinį dešinėn, ir vienos eilės merginos dar šiek tiek arčiau prieina prie kitos eilės merginų. Šio sukinio metu jos pasisuka truputį daugiau, ir vienos eilės merginos atsiranda veidu į kitos eilės merginas. Po sukinio vyrai ir merginos eilėse po keturis susikabina rankomis ir pakelia jas ligi pečių.

Iš kairės scenos pusės atėjusios merginos, susikabinusios vienoje eilėje rankomis paprastai ir pakėlusios jas aukštyn, šoka keturis dvigubuosius žingsnius į priekį, leisdamos pralįsti iš dešinės pusės šokančias merginas. Merginos prasilenkia kairiuoju pečiu. Po ketvirto dvigubojo žingsnio eilėje susikabina kitos eilės merginos, o šios pasileidžia ir rankomis paima už sijonų. Po to visos merginos šoka keturis dvigubuosius žingsnius atbulos atgal. Dabar praleidžia kita merginų eilė, pakeldama rankas aukštyn ir leisdama pralįsti atbulas tas merginas, kurios jas anksčiau praleido.

Tuo metu vyrai, taip pat susikabinę rankomis paprastai, šoka keturis dvigubuosius žingsnius paskui savo merginas, lyg jas norėdami pavyti o kitais keturiais žingsniais, nepasileisdami rankomis, grįžta atbuli atgal į tas pačias vietas. Grįžę į savo vietas, pasileidžia rankomis, sudeda jas ant klubų ir visi pasisuka kairėn. Dešinėje scenos pusėje esą vyrai — veidu į žiūrovus, o kairėje — nugara (visi dešiniaisiais pečiais į savo merginas).

Šokių bateliai vaikams: mergaitėms ir berniukams.