Nemanykite, jog norint perdažyti namų sienas, jums reikia vykdyti pilnus remonto darbus

Namuose praleidžiame labai daug laiko. Tai ne tik laisvalaikis ir pramogos, tačiau kai kuriais atvejais ir darbo aplinka. Taigi, natūralu, jog kuo daugiau laiko praleidžiame patalpose, jos nusidėvi greičiau. Ką tai reiškia? Visų pirma ima lįsti įvairūs defektai. Tai gali būti nelygumai grindyse, plyštantys baldai ar net subraižytos sienos. Būtent dienos yra viena iš tų vietų, kurios nusidėvi greičiausiai. Taip yra dėl to, jog jos yra šviesios ir kiekviena smulkmena yra puikiai matoma. Žinoma, kai kurie dažai yra plaunami, tačiau jei ne, vienintelis sprendimas, leidžiantis panaikinti atsiradusius defektus yra pakartotinis dažymas.

Nemanykite, jog norint perdažyti namų sienas, jums reikia vykdyti pilnus remonto darbus. Priešingai, šis darbas gali būti atliekamas labai paprastai, ypač tais atvejais, kai samdote gerus specialistus. Pastarieji namus perdažo labai greitai, tad vienintelis aspektas, kuriuo jums teks pasirūpinti – nakvynė pas draugus ar pažįstamus. Kaip žinia, perdažytose patalpose negalima būti nustatytą laiką, tad turite surasti vietą, kurioje galėsite trumpam apsistoti.

Pakartotinis patalpų dažymas jums leis ne tik pašalinti atsiradusius nešvarumus ar įbrėžimus, tačiau taip pat ir atsinaujinti, galite pasinaudoti susiklosčiusia situacija ir perdažyti patalpas naujomis spalvomis, Tokiu būdu atnaujinsite savo namus ir jausitės taip, lyg būtumėte atlikę milžiniškus remonto darbus. Namai atrodys daug gražiau, o aplinka alsuos naujovėmis. Būtent to ir siekia didelė dalis vartotojų, nes nuolat leidžiant laiką toje pačioje erdvėje, ji ima erzinti ir kelti neigiamas emocijas.

Kalbant apie kainas, kiek ši paslauga jums gali kainuoti, galima išskirti, jog sumą sudaro dažų rūšis, dažomas plotas bei meistrų darbo įkainiai. Visa tai ir lems sumą, kurią teks sumokėti už atsinaujinimą. Žinoma, taupyti šioje vietoje neverta, nes tiek dažų, tiek meistrų kokybė yra labai svarbūs aspektai. Jūsų nauji dažai turėtų būti atsparūs drėgmei, lengvai valomi ir kokybiški, jog galėtumėte pamiršti visus remonto darbus bent dešimčiai metų.

Naudojami dažai ir jų kokybė dar nėra garantas, jog jūsų sienos atlaikys patį ilgiausią naudojimosi laikotarpį. Labai daug kas priklauso ir nuo meistrų kvalifikacijos, tad šioje vietoje stenkitės apsirinkti tuos žmones, kurie gerai išmano savo darbą ir moka dirbti su įvairiomis technikomis. Taip pat, jei jau imsitės šiokių tokių remonto darbų, galite apgalvoti tokius aspektus kaip geležies filtro pastatymas ir panašiai. Tai bus investicija į gyvenimo kokybę, tad būtina visa tai apsvarstyti.

Kiekvieną temperamentą charakterizuoja šie požymiai

Temperamentas reiškiasi žmogaus emociniu jaudrumu ir bendru judrumu. Yra keturi temperamento tipai: sangvininis, cholerinis, flegmatinis ir melancholinis.

Kiekvieną temperamentą charakterizuoja šie požymiai:

Sangvinikas — greitas ir judrus žmogus, greitai besikeičiančios nuotaikos, kuri jo sąmonėje nepalieka dideliu pėdsakų. Greitai besikeičiančios emocinės nuotaikos atsispindi jo kalboje, mimikoje, gestuose. Sangvinikas lengvai atlieka užduotis, kurioms atlikti reikia greitos nuovokos ir tikslių veiksmų, o laiko trūksta. Bodisi monotonišku darbu. Jo sprendimai skuboti. Lengvai bendrauja su žmonėmis. Žvalus ir sugeba šią nuotaiką palaikyti kolektyve.

Cholerikas — stiprios ir greitos reakcijos žmogus, stiprių greitai įsižiebiančių jausmų, kurie ryškiai matyti jo išorėje. Kartais ūmus, emocionaliai labai jaudrus, staigus, linkęs į audringus jausmų išsiveržimus. Žmogus karštas, aistringas, greitai besikeičiančių jausmų, kurie visada gilūs ir apima jį visą. Cholerikams būdingas didelis aktyvumas ir energija. Cholerikas mažiau negu kiti bijo pavojaus, ryžtingas, iniciatyvus, veikia su dideliu emociniu pakilimu.

Flegmatikas — lėtas, ramus, išlaikantis pusiausvyrą žmogus, jo emociniai pergyvenimai keičiasi lėtai, jie labai mažai atsispindi išorėje, jis neįtūžta, mimika ir gestai vienodi, neišraiškingi, kalba lėta, jai trūksta gyvumo ir išraiškingumo. Prieš pradėdamas ką nors veikti, flegmatikas ilgai ir smulkmeniškai apgalvoja veiksmus, sprendimus įgyvendina ramiai ir iki galo, sunkiai pereina prie kitokio pobūdžio veiklos.

Melancholikas — silpnos reakcijos žmogus, jam, kaip ir flegmatikui, būdingas lėtas nuotaikų pasikeitimas, tačiau jo pergyvenimai gilūs ir ilgalaikiai. Melancholiko jausmai ir nuotaikos vienodos ir labai pastovios; jo jausmai mažai atsispindi išorėje. Melancholikas, sunkiai ,pergyvena sunkumus, dažnai užsisklendžia savyje, nebendrauja, jo judesiai vienodi, santūrūs. Šiam temperamentui būdingas neryžtingumas, pasyvumas, išglebimas.

Žmonių temperamentas labai pastovus, tačiau jis gali keistis, veikiant auklėjimui ir gyvenimo sąlygoms.

Auklėjant reikia padėti žmogui įveikti neigiamus jo temperamento bruožus ir sustiprinti teigiamus.

Automobilių supirkimas Šiauliuose.

Temperamentų ypatybės skirtingai veikia vairuotojų darbingumą ir nuovargį. Pavyzdžiui, cholerikas, kuris emocionaliai yra labai jaudrus, vairuodamas automobilį pavargs greičiau negu flegmatikas, kuris ramiau atliks darbą. Cholerikas ypač aktyvus, tačiau dėl nepakankamo ištvermingumo ir kantrybės, taip pat dėl to, kad jo darbe pasigendama sistemingumo, jam daug sunkiau dirbti tolimuose, reisuose. Sangvinikas tinkamas vairuotojo profesijai, tačiau kartais jis .pervertina savo galimybes, lengvai susižavi.  Flegmatiko pusiausvyra ir ramybė teigiama vairuotojo darbe, tačiau tik nesudėtingomis kelio sąlygomis. Jo sprendimai ir veiksmai paprastai, sulėtėję. Vairuotojo veiklai mažiau tinkamas melancholikas, kuriam būdingi svyravimai, neryžtingumas ir kitos vairuotojo darbui neigiamos savybės.

Gryni temperamentai retai pasitaiko. Dažnesni yra skirtingų temperamentų atskirą bruožų deriniai, Tų bruožų visuma gali žmogų priartinti prie vieno ar kito temperamento.

Pobedoms“ buvo lemta suvaidinti didelį vaidmenį TSRS liaudies ūkyje

Sausai puokštei skinami pusiau išsiskleidę sausažiedžiai

Sausai puokštei skinami pusiau išsiskleidę sausažiedžiai:

Darželinis šlamutis—vienmetis, o savo tėvynėje daugiametis augalas. Dekoratyviausias iš sausažiedžių.

Vienmetis sausiukas—gražus augalas. Žydi ilgai ir gausiai baltais, rožiniais, raudonais ir violetiniais pilnaviduriais ir tuščiaviduriais žiedais.

Rausvasis sausutis—vienmetis 50-60 cm aukščio augalas. Žydi liepos—rugpjūčio mėnesiais baltais ar rožiniais pilnaviduriais žiedais.

Sparnuotoji sagutė—vienmetis 60 cm aukščio augalas. Žydi liepos—rugsėjo mėnesiais baltais žiedais.

Rutulinė gomfrena-30-40 cm aukščio augalas. Sausai puokštei parenkami rutuliški balti, rožiniai ir tamsiai alyviniai žiedai.

Kermėkas (sausagvaizdė) — yra keletas rūšių. Tai 30-80 cm aukščio augalas. Žiedai įvairiaspalviai: balti, geltoni, tamsiai mėlyni, avietiniai, violetiniai. Tinka sausų ir gyvų gėlių puokštėms. Nesausažiedžiai, bet džiovinami nepraranda dekoratyvumo ir tinka sausoms puokštėms:

Paprastasis arunkas—daugiametis, 220 cm aukščio, birželio—liepos mėnesiais žydintis augalas. Žiedynai — piramidiški, kreminiai.

Astilbė— daugiametis, nuo 30 iki 100 cm aukščio, birželio—rugsėjo mėnesiais žydintis augalas. Žydi baltais, rožiniais, raudonais, purpuriniais ir violetiniais žiedais, susitelkusiais šluotelėje.

Bandrenis— daugiametis, 70-150 cm aukščio, liepos—spalio mėnesiais žydintis augalas. Žiedai žydri, susitelkę apvaliuose, dygiuose žiedynuose.

Blizgė— dvimetis, iki 70 cm aukščio, birželio mėnesį tamsiai violetiniais žiedais žydintis augalas. Sausai puokštei tinka tik vaisiai. Rudenį nupjautas augalas  apdžiovinamas, nuėmus sąvarėles ir pašalinus sėklas, — lieka perlamutru blizgančios plokštelės.

Uodeguotasis burnotis—vienmetis, iki 100 cm aukščio augalas. Žydi liepos—spalio mėnesiais. Žiedai susitelkę svyrančiose, tamsiai raudonose ar avietinės spalvos šluotelėse.

Valgomasis dumplainis—daugiametis, iki 60 cm aukščio, gegužės—birželio mėnesiais baltais, nepuošniais žiedais žydintis augalas. Sausoms puokštėms augalai skinami rudenį, kai pradeda bręsti vaisiai, o apvalkalas tampa oranžinis.

Grakščioji guboja — daugiametis, iki 60 cm aukščio, liepos—rugpjūčio mėnesiais žydintis augalas. Žiedai balti arba rožiniai, maži, susitelkę skėtiniuose žiedynuose. Tinka skintų ir sausų gėlių kompozicijoms. Puokštei suteikia ažūriškumo.

Alpinė fifitpėdė— pražysta vidurvasaryje ir žydi ilgai. Skinama, kai žiedai esti visiškai balti. Augalai džiovinami žiedais žemyn. Išdžiovinti ilgai išsilaiko ir nepakeičiami žiemos puokštėse.

Iš dekoratyvinių sodo žolių ir grūdinių kultūrų, tinkamų sausoms puokštėms, paminėtinos:

Dvieilė ašuotė— labai dekoratyvi žolė su puriais šilkiškai baltais plaukeliais ant ilgų ašakų.

Kiškio ašarėlės— 50 cm aukščio augalas svyrančiais varpeliais, virpančiais nuo mažiausio vėjo dvelktelėjimo.

Karčiuotasis miežis—vienmetis, iki 70 cm aukščio, nuo pavasario iki spalio mėnesio žydintis augalas. Sausoms puokštėms renkamos rudenį žydinčios dekoratyvios varpelės.

Rugių, kviečių, miežių varpos, nuskintos prieš subrendimą ir išdžiovintos vazoje be vandens, natūraliai išlinks ir žiemą tiks sausai puokštei.

Kartais išauga keisčiausiai išsilankstę aguonų stiebai. Sausoje puokštėje jie suteiks meniškumo visai kompozicijai.

Sausoms puokštėms tinka ir daugelis įdomios formos sodo augalų:

Barštis— daugiametis, dekoratyvus 2-3 m aukščio augalas. įdomus savo stambiais, plačiais, karpytais lapais ir stambiais skėtiniais žiedynais ant išsišakojusio stiebo. Žydi liepos mėnesi; tinka gyvų gėlių kompozicijoms. Sausoms puokštėms barščiai skinami vėlai rudenį. Jų žiedkočiai būna įvairaus dydžio, nuo 7 iki 50 cm skersmens, atrodo kaip milžino ranka išskėstais pirštais.

Dekoratyviniai česnakai—daugiamečiai augalai. Jų yra labai daug rūšių. Skinama rudenį, kai žiedynkočiai ima gelsti ir apdžiūva.

Sausoms puokštėms taip pat tinka vandens augalai:

Meldas— ežero pakrantėse augantis 200-250 cm aukščio augalas. Džiovinamas vazoje be vandens.

Švendras— stovinčio vandens telkiniuose, balose augantis, birželio–liepos mėnesiais žydintis augalas. Nereikia pavėluoti jį nuskinti, antraip šiltame kambaryje sėklos subręs ir žiedynas išpurės.

Iš miško galima atsinešti bruknių šakelių. Sausai puokštei bruknių, taip pat mahonijų ar kitų odiškais lapais augalų šakelės su lapeliais palaikomos vandeniu atskiestame glicerine (1:1). Jau po kelių valandų lapeliai įgauna ryškų atspalvį, o vėliau, ilgiau būdami tirpale, vis labiau tamsėja. Kai lapai įgauna pageidaujamą atspalvį, šakelės iš tirpalo išimamos.

Gėlių siena ne tik vestuvėms bet ir ypatingiems renginiams.

Keli Džigūno šokio žingsniai

  1. Kapstomasis Džigūno žingsnis. Šiuo žingsniu šoka grojant ketvirtąją šokio muzikos dalį. Yra trys žingsnio variantai, tačiau šioje kompozicijoje panaudoti tik du.

Čia panaudotieji variantai skiriasi tik tuo, kad. apsisukimas yra ne tuo pačiu metu. Kapstomasis žingsnis užima keturis muzikos taktus.

  1. a) Kapstomasis Džigūno žingsnis su apsisukimu ketvirtame takte. Šis žingsnis susideda iš dviejų kapstomųjų žingsnių, keturių bėgamųjų, dviejų dvigubųjų, dviejų bėgamųjų ir treptelėjimo. Išeities padėtis — normali. Rankos sukryžiuotos priekyje.

Prieštaktyje — pakelti sulenktą dešinę koją iki pusės blauzdos.

1 taktas du kapstomieji žingsniai:

„viens“ stovint ant kairės kojos, braukti žeme dešinės kojos pirštais iš priekio atgal;

„ir“ pakelti koją tą padėti, kurioje ji buvo prieštaktyje,

„du“ dar kartą kapstyti.

Kapstymo metu dešine koja brėžiamas didelis ratas vertikaliai

2 taktas — keturi bėgamieji žingsniai:

„viens“ žengti-bėgti žingsnį pirmyn dešine koja, kartu atsitiesiant ir galvą pakeliant aukštyn;

„ir“ — žengti-bėgti žingsnį kaire koja;

„du“  žengti-bėgti žingsnį pirmyn dešine koja;

„ir“ žengti-bėgti žingsnį pirmyn kaire koja.

Visi šie keturi žingsniai — lengvas, smagus bėgimas į prieki

3 taktas — du dvigubieji žingsniai:

„viens“ — daryti dvigubąjį žingsnį dešine koja pirmyn, išmetant į priekį sulenktą kairę koją (kairės kojos kulnas arti dešinės kojos kelio) ir visu kūnu atsilošiant atgal;

„du“ – daryti kaire koja dvigubąjį žingsnį atgal, pakeliant sulenktą dešinę koją (šiuo metu dešinės kojos kulnas arti kairės kojos kelio) ir truputį pasilenkiant priekį.

4 taktas — du bėgamieji žingsniai ir treptelėjimas:

„viens“ žengti-bėgti pirmyn dešine koja;

„ir“ žengti-bėgti pirmyn kaire koja;

„du“ žengti žingsnį pirmyn dešine koja ir treptelėti, kilsteliant galvą aukštyn;

„ir“ — apsisukti per kairį petį priešingą pusę.

Sekantis žingsnis pradedamas kaire koja. Šokėjas grįžta tuo pačiu keliu atgal. Pabaigoje kartais reikia ,apsisukti per dešinį petį, o kartais ne. Šį žingsnį šokėjai daro vienoje eilėje, susikabinę rankomis virš alkūnių, arba pavieniui, sukryžiavę rankas prieš save.

  1. b) Kapstomasis Džigūno žingsnis su apsisukimu trečiame takte. Žingsnis visai toks pat, tik trečiame takte, darant dvigubąjį žingsnį kaire koja atgal, reikia apsisukti per dešinį petį pusę rato ir likusią žingsnio dalį (du bėgamuosius žingsnius ir treptelėjimą) daryti bėgant priešinga kryptimi. Žingsnio pabaigoje, po treptelėjimo, per kairį petį nesisukama, tad sekantį žingsnį reikia pradėti kaire koja ir daryti ta kryptimi, kuria pirmasis žingsnis buvo užbaigtas. Trečiame takte (dvigubojo žingsnio dešine koja atgal metu) reikia apsisukti per kairį petį pusę rato ir grįžti atgal. Šį žingsnį šokėjai daro susikabinę po keletą rankomis virš alkūnių. Apsisukimo metu reikia rankomis pasileisti ir vėl tuojau pat susikabinti.

Atliekant šiuos kapstomuosius Džigūno žingsnius, turi atrodyti, kad žirgas, pradžioje tvirtai laikomas už pavadžių, kapsto kojomis žemę (1 taktas). Vėliau, pavadžius truputį atleidus, jis smagiai veržiasi į priekį (2 taktas). Smagiai bėgantis į priekį staiga sulaikomas (3 takto pradžia — atsilošimas atgal), po to jis vėl sukaupia visas jėgas pakartotiniam veržimuisi į priekį (3 takto pabaiga — pasilenkimas j priekį) arba veržimuisi kita kryptimi (variantas su apsisukimu viduryje). Po to jis dar trumpam išsiveržia ta pačia kryptimi, kol pagaliau, tvirtai sulaikytas, sustoja.

Atliekant šį žingsnį, labai daug reikšmės turi liemens ir galvos judesiai bei laikysena. Kojų judesiai su tam skirtais šokių bateliais taip pat turi priminti žirgo bėgimą.

Kas yra tikrasis miesto šeimininkas — žmogus ar automobilis?

Ateityje vis didės respublikos automobilių parkas, gerės bendro naudojimo automobilių transporto materialinė bazė, jais bus pervežama dar daugiau keleivių ir krovinių. Įvykdyti keliamus uždavinius transportininkai galės tik turėdami gerus kelius. Na, o plačiąja prasme turbūt galima sakyti, kad žmogaus ir automobilio santykių darną šiandien bene labiausiai sąlygoja kelias,

Kas yra tikrasis miesto šeimininkas — žmogus ar automobilis? Tai ne retorinis, o gyvenimo padiktuotas klausimas, nes kuo daugiau automobilių, tuo daugiau konfliktų iškyla tarp važiuotųjų ir pėsčiųjų. Automobiliai užvaldo miestų gatves, aikštes, net kiemus, želdinių plotus, ir žmogui tokioje perpildytoje erdvėje darosi ne tik ankšta, bet ir nesaugu: nuolat jis gali būti parblokštas, be to, triukšmas, išmetamų dujų tvaikas… Visa tai vargina, slegia. Kai aplinkui toks karštligiškas skubėjimas, žmogui būtinas atokvėpis, bent truputis ramybės, todėl jis ieško, kur pabėgti nuo automobilio.

Deja, dar dažnai mūsų miestuose pirmiausia kreipiamas dėmesys automobilių eismo sąlygų pagerinimą, o tik po to — pėsčiųjų poreikius. Taip yra galbūt todėl, kad pėstiesiems reikia daug mažiau ploto negu automobiliams. Dažnai pėsčiųjų eismo saugumas tapatinamas su įvairiais draudimais bei apribojimais patiems pėstiesiems. Kai tokie apribojimai negerina eismo sąlygų, o tik varžo žmogų, jis dažnai pažeidžia eismo taisykles ir pasirenka trumpesnį bei patogesnį, nors ir pavojingesnį, kelią.

Automobilių supirkimas Kaune ir aplinkiniuose rajonuose.

Šiandien naudojamos administracinės ir reguliavimo priemonės yra svarbios, reikalingos, bet jų vienų neužtenka eismo saugumui užtikrinti. Dabar planuojant miestus dažni tokie sprendimai, kur nu-matoma atskirti pėsčiųjų ir automobilių judėjimą, nevaržyti nei vienų, nei kitų. Pavyzdžiui, pėsčiųjų zonos, kuriomis dažniausiai paverčiamos miestų centrinės ir prekybinės gatvės, aišku, prieš tai iškėlus automobilių eismą i gretimas gatves ir gerai sutvarkius privažiavimą iki zonos, nes labai svarbu tinkamas pėsčiųjų zonos transportinis aptarnavimas. Ypač dažnai pėsčiųjų zonos įrengiamos senamiesčiuose.

Tokių zonų jau nemaža mūsų šalies ir užsienio miestuose. Pavyzdžiui, VDR miestuose pėsčiųjų zonas turi ir seni, rekonstruoti, ir nauji rajonai. Berlyno centre pėsčiųjų zona jungia viešbutį ,,Stadt

Info apie žalią bangą.

Šokio žingsniuku: Gyvataras

1.Tvorelės. Grojama pirmoji muzikos dalis.

Susikabinę krepšeliu pro priekį, visi šokėjai pirmąją Gyvatoro žingsnio dalį (spyruoklinius žingsnius su sutrepsėjimais) daro vietoje, po to pasileidžia rankomis, greitai pasisuka dešinėn ir kiekvienas uždeda ištiestas rankas priešais stovinčiam šokėjui ant pečių. Dešinę ranką uždeda ant dešinio peties, o kairę ant kairio. Kairėje scenos pusėje priekyje ir dešinėje scenos pusėje gilumoje esančios merginos paima rankomis už sijonų. Antrąja Gyvataro žingsnio dalimi (šoniniais žingsniais ir sukiniu, kuriuos visi šokėjai daro į kairę) tvorelės scenos viduryje suartėja. Sukinio metu rankos nuleistos žemyn. Apsisukti reikia ne pilną ratą, o tik tris ketvirtadalius, tad vienos tvorelės šokėjai atsiranda nugara į kitos tvorelės šokėjus. Po sukinio tvorelėse vėl susikabina krepšeliu pro priekį. Mergina savo vyrui iš kairės pusės

Pirmąją Gyvataro žingsnio dalį visi daro vietoje, o po antro sutrepsėjimo vėl visi pasileidžia rankomis, pasisuka dešinėn ir„ uždėję rankas vienas kitam ant pečių, keturiais šoniniais žingsniais ir sukiniu į kairę pusę grįžta atgal į tuos pačius scenos. šonus. Šį kartą kiekvienos tvorelės priekyje yra vyras. Jie šoninių žingsnių metu rankas sudeda ant klubų. Sukinių metu visų rankos nuleistos žemyn, kad besisukant vienas už kito neužkliūtų. Sukinio metu vyrai apsisuka po tris ketvirtadalius rato, o merginos po pilną ratą. Vyrai besisukdami paeina į išorę truputį toliau, o merginos mažiau. Apsisukę visi sudeda rankas ant klubų.

  1. a) Merginų suėjimas į vidurį. Grojama antroji muzikos dalis.

Visi daro po vieną sukinį dešinėn. Merginos daro sukinį su kojos pakeitimu, ir vienos eilės merginos truputį priartėja prie kitos eilės merginų. Kairėje scenos pusėje esą vyrai sukiniu paeina šiek tiek į žiūrovų pusę, o dešinėje pusėje esą į gilumą.

Vyrai daro po vieną sukinį kairėn ir grįžta atgal. Merginos vėl daro po vieną sukinį dešinėn, ir vienos eilės merginos dar šiek tiek arčiau prieina prie kitos eilės merginų. Šio sukinio metu jos pasisuka truputį daugiau, ir vienos eilės merginos atsiranda veidu į kitos eilės merginas. Po sukinio vyrai ir merginos eilėse po keturis susikabina rankomis ir pakelia jas ligi pečių.

Iš kairės scenos pusės atėjusios merginos, susikabinusios vienoje eilėje rankomis paprastai ir pakėlusios jas aukštyn, šoka keturis dvigubuosius žingsnius į priekį, leisdamos pralįsti iš dešinės pusės šokančias merginas. Merginos prasilenkia kairiuoju pečiu. Po ketvirto dvigubojo žingsnio eilėje susikabina kitos eilės merginos, o šios pasileidžia ir rankomis paima už sijonų. Po to visos merginos šoka keturis dvigubuosius žingsnius atbulos atgal. Dabar praleidžia kita merginų eilė, pakeldama rankas aukštyn ir leisdama pralįsti atbulas tas merginas, kurios jas anksčiau praleido.

Tuo metu vyrai, taip pat susikabinę rankomis paprastai, šoka keturis dvigubuosius žingsnius paskui savo merginas, lyg jas norėdami pavyti o kitais keturiais žingsniais, nepasileisdami rankomis, grįžta atbuli atgal į tas pačias vietas. Grįžę į savo vietas, pasileidžia rankomis, sudeda jas ant klubų ir visi pasisuka kairėn. Dešinėje scenos pusėje esą vyrai — veidu į žiūrovus, o kairėje — nugara (visi dešiniaisiais pečiais į savo merginas).

Šokių bateliai vaikams: mergaitėms ir berniukams.

Visiems suprantama fizinių pratimų reikšmė

Visiems suprantama fizinių pratimų reikšmė. Dėl visapusiškos raumenų veiklos išugdomos vertingos fizinės savybės, padidėja darbingumas, pagerėja žmogaus organizmo veikla. Tačiau automobilio vairuotojui fiziniai pratimai turi ypatingą reikšmę. Kai vairuotojas darbo metu ilgą laiką būna nejudrioje būsenoje, galimi įvairūs funkciniai sutrikimai. Pavyzdžiui, pastoviai neapkraunant judėjimo aparato, sumažėja raumeny tonusas, iš dalies atrofuojasi raumenų skaidulos ir sumažėja raumenų jėga, jų ištvermingumas, pablogėja ir kitos judesių savybės. Jeigu žmogus vengia fizinio apkrovimo, tai nepakankamos raumenų veiklos nepilnai apkraunama širdis, ji pradeda lėčiau dirbti, žmogus dūsta, greitai nuvargsta, jis gali greitai susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.

Fizinės treniruotės sustiprina širdį, išugdo tokias svarbias vairuotojo savybes, kaip veiksmų tikslumą ir greiti, vikrumą ir judesių koordinaciją, jėgą, ištvermingumą.

Specialiais tyrimais nustatyta, kad automobilių vairuotojai, ugdydami savo fizines savybes, stiprina sveikatą, padidina darbingumą, o drauge ir automobilio vairavimo meistriškumą.

Geriausia priemonė padidinti vairuotoją judrumą ir jų psichofiziologines galimybes darbe yra sportas. Sporte būdinga varžymasis, susidomėjimas šia veikla, sportuojančiųjų pastangos tobulėti ir pasiekti tam tikrų rezultatų.

Vienas iš sudėtingiausių yra automobilių sportas, ypač automobilių greičio varžybos, į kurias įeina automobilių plento ir autodromo lenktynės. Automobilių greičio varžyboms reikia, kad lenktynininkai būtų didelio meistriškumo, gero fizinio pasirengimo, susitvardantys, atkaklūs, ištvermingi ir pasižymėtų kitomis savybėmis.

Visų automobilių sporto šakų treniruotėse ir varžybose gerinamos psichomotorinės reakcijos, ugdoma valia bei kitos svarbios savybės, kurios yra reikalingos puikiam vairuotojui.

Pradedantiems sportininkams prieinamiausios šios sporto šakos: krosai kuriuose vertinamas didžiausias vidutinis greitis trasoje su gamtinėmis kliūtimis, taip pat automobilio krovinio išsaugojimas; ra1i varžybos, kuriose siekiama nustatytu laiku pravažiuoti trasoje išdėstytus kontrolinius punktus savarankiškai orientuojantis vietovėje; figūrinis važiavimas – tai varžybos, kas greičiau ir tiksliau atliks specialius pratimus, įrengus dirbtines kliūtis trasoje; vairavimo ekonomiškumo varžybos mažiausioms kuro sąnaudoms nustatyti, taip pat kitokios masinės varžybos su įvairiomis programomis, kurios leidžia įvertinti sportininkų pasirengimą.

Pasirenkant sporto šaką, reikia žinoti, kokios įtakos ji turės organizmui ir kokias savybes ji ugdo.

Vertingiausios vairuotojams yra šios sporto šakos: gimnastika, sportiniai žaidimai, slidinėjimas, plaukimas, lengvoji atletika. Šių sporto šakų fiziologinis genetinis įvertinimas ir įgyjamų savybių charakteristika,

Palankiai organizmą veikia ir kitos sporto šakos. Pavyzdžiui, sistemingai treniruojantis imtynėse, sunkiojoje atletikoje, bokse, irklavime, fechtavime, stiprėja sveikata ir ugdomos fizinės savybės, naudingos vairuotojo profesinei veiklai. Tam tikrais duomenimis, sportuojančių vairuotojų psichomotorinė reakcija daug geresnė negu nesportuojančių. Įrodyta, kad sportuojančių žmonių psichomotorinės reakcijos laikas gali sumažėti 10 proc ir daugiau.

Plačiau apie pirmąją pagalbą.

Automobilių supirkimas Klaipėdoje – paslaugos kurios reikalingos kiekvienam vairuotojui kažkuriame gyvenimo etape.

Sukčius – vienas populiariausių dzūkų šokių

Tai vienas populiariausių dzūkų šokių, kuriuo būdavo pradedami visi pasilinksminimai. Sukčiaus žingsniu, kryžminiu žingsniu ir ratelio formos brėžiniu šis šokis labai išsiskiria iš kitų liaudies šokių.

Šokio muzika dviejų dalių. Metras — 2/4. Pirmoji dalis (4 taktų) grojama lėtokai, antroji su pakartojimu (8 taktų) grojama greitai. Grojant pirmąją dali, šokėjai šoka vienu arba kitu Sukčiaus žingsniu, o grojant antrąją kryžminiu arba dvigubuoju. Šokis turi iš viso keturis posmus, neskaitant suėjimo ratelį, ir pakartojamas nuo pradžios ligi galo du kartus. Pabaigoje dar kartą pakartojamas II posmas, tokiu būdu, su suėjimu ir su pakartojimu iš viso susidaro dešimt posmų.

ŠOKIO ŽINGSNIAI

  1. Pirmasis Sukčiaus žingsnis. Žingsnis susideda iš vieno šoninio pristatomojo ir vieno supamojo žingsnio ir užtrunka du muzikos taktus. Jis atliekamas grojant pirmąją šokio muzikos dalį.

1 taktas — šoninis pristatomasis žingsnis:

„viens“ — žengti žingsni dešine koja dešinėn;

„du“ — pristatyti kairę koją šalia dešinės.

2 taktas — supamasis žingsnis:

„viens“ — žengti žingsni dešine koja dešinėn;

„du“ — truputi pritūpti ant dešinės kojos, o ištiestą kairę koją perkryžiuoti pro dešinės kojos priekį. Kairę koją kelti neaukštai — keletą centimetrų nuo žemės, visu kūnu truputi pasvirti kairėn, o galvą pasukti dešinėn.

Merginos iš pradžių šoka atsitiesusios, o pasilenkia tiktai pralindimo pro rankų apačią metu. Sulindusios susikabina rankomis rateliu taip, kaip anksčiau vyrai.

Merginos šoka du dvigubuosius žingsnius atbulos atgal, rankomis nepasileisdamos, o jas pakeldamos aukštyn, kad galėtų pro apačią pralįsti vyrai. Merginos rateli šiek tiek padidina.

Tuo metu vyrai, pasilenkę ir rankas sudėję ant klubų, šoka du dvigubuosius žingsnius prieki ir sulenda merginų ratelio vidurį. Sulįsti reikia pro kairi savo merginos petį.

Sulindę susikabina tarpusavy rankomis rateliu. Susidaro du rateliai. Merginų ratelis truputį didesnis, o jame truputį mažesnis vyrų ratelis.

Merginos stovi vietoje. Vyrai, nepasileisdami rankomis, perkelia jas merginoms per galvas („viens“ — vyrų rankos virš merginų galvų, „du“ rankas nuleidžia žemyn už merginų nugarų), ir tokiu būdu visi šokėjai sudaro bendrą rateli, kuriame susikabinę krepšeliu pro nugarą

Grojama pirmoji muzikos dalis.

Visi šokėjai, susikabinę krepšeliu pro nugarą, daro du kartus pirmąjį Sukčiaus žingsni: vieną kartą dešinėn ir rateli šiek tiek pasuka dešinę, o kitą kairėn ir rateli atsuka atgal.

Grojame antroji muzikos dalis.

Bendras ratelis smagiai sukasi kryžminiu žingsniu kairėn. Visi pradeda dešine koja. Ratelyje visi stipriai susikabinę ir atsilošę. Pirmo, trečio, penkto ir septinto kryžminio žingsnio pradžia (kai koja kryžiuojama pro kairės kojos užpakalį) akcentuoja galvos palenkimu žemyn. Sukasi septynis kryžminius žingsnius ir apsisuka vieną kartą.

Septynių kryžminių žingsnių ratelis išsiskiria ketvirtukus, kurie vienu pašokamuoju žingsniu, tebebūdami susikabinę krepšeliu pro nugarą, pasisuka kairiuoju pečiu centrą. Kiekvieno ketvertuko kairiajame sparne esančio vyro kairė ranka ant klubo, o dešiniajame sparne esančios merginos dešinė ranka už sijono. Ratelį reikia pasukti taip, kad ketvertukai atsirastų scenos kampuose

Grojama pirmoji muzikos dalis.

Ketvertukai, būdami scenos kampuose susikabinę krepšeliu pro nugarą, daro po vieną pirmąjį Sukčiaus žingsni dešinėn ir šiek tiek paeina išorę, o paskui po vieną žingsni kairėn ir grįžta atgal.

Draugai: Šokių bateliai Vilniuje ir kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose.

Buhalterinė apskaita yra svarbi kiekvienai įmonei

Buhalterinė apskaita yra svarbi kiekvienai įmonei, nesvarbu kokio dydžio ji būtų. Buhalterinė apskaita parodo, kokia yra įmonės finansinė situacija.
Šiais laikais daug žmonių veda namų buhalteriją. Tai padeda kontroliuoti išlaidas ir sutaupyti pinigų. Žmonės kiekvieną dieną fiksuoja savo išlaidas, t.y. užrašo ką kiekvieną dieną perka ir kiek tai kainuoja. Fiksuojami net smulkiausi, mažiausiai kainuojantys dalykai. Po kurio laiko galima matyti kur daugiausiai išleidžiama ir nuspręsti ar tai racionalūs pirkiniai, ar vertėjo tiek daug jiems išleisti. Sumažinus išlaidas mažiau reikalingoms prekėms ar paslaugoms, liks daugiau pinigų svarbiems dalykams.

Buhalterijos fiksavimas ir kontrolė

Taigi nuoseklus išlaidų fiksavimas padeda ne tik geriau kontroliuoti išlaidas, sutaupyti pinigų, bet ir pakeisti savo įpročius. Pavyzdžiui, jeigu matote, kad labai daug išleidžiate drabužiams, vertėtų mažiau lankytis įvairiose drabužių parduotuvėse arba nepirkti prekės vos tik pamačius. Pirmiausia reikėtų gerai apgalvoti, ar to daikto Jums iš tiesų reikia. Ilgainiui, kai pasikeis Jūsų vartojimo įpročiai, galbūt vesti namų buhalterijos daugiau nereikės, nes įprasite racionaliai paskirstyti savo pinigus. Pirksite tik tai, ko iš tiesų reikia ir nepasiduosite įvairiems prekybininkų žaidimams (nuolaidoms, išpardavimams ir pan.).

Kalbant apie buhalterių atliekamų darbų apimtį, reikia paminėti, jog tai priklauso nuo to, kokioje įmonėje buhalteris dirba. Vienose įmonėse jis atsakingas tik už sąskaitų išrašų spausdinimą, o kitose įmonėse buhalteriai tvarko absoliučiai visus finansus (perveda atlyginimus darbuotojams ir pan.). Įmonė, sąžiningai vedanti buhalterinę apskaitą, turės geresnę reputaciją investuotojų akyse, o tai padidins įmonės plėtros galimybes.
Iš tiesų, ne visoms įmonės finansiškai naudinga samdyti buhalterį Šiuo atveju kalbama apie tokias įmones, kuriose dirba vos keli žmonės ir jų apyvarta yra per maža, kad vertėtų samdyti buhalterį ir mokėti jam pastovų atlyginimą. Naudingiau tokioms įmonėms kreiptis į buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančias bendroves. Taip bus sutaupyta nemažai pinigų. Be to, laikinai pasamdytas buhalteris suteiks kokybiškas buhalterines paslaugas. Taigi kiekvienos įmonės vadovas renkasi, koks buhalterinės apskaitos tvarkymo būdas jiems naudingesnis. Kaip jau minėjau, tai priklauso nuo įmonės dydžio, pelno ir daugelio kitų veiksnių.

Dujų įrangos montavimas

Nusprendėte, kad reikia į automobilį montuoti dujų įranga. Bet ar tikrai nusprendėte? Apsvarstėte visus už ir prieš? Ar turėsite vietos dujų balionui? Juk nežadate važinėti be atsarginio rato? Duju įrangos montavimas vistiek neatstos atsarginio rato. Ant baliono vis tiek nevažiuosite koks apvalus jis bebūtų. Ar esate nusiteikę su automobiliu važiuoti bent kelis metus. Priklausomai nuo pravažiuojamo kilometrų skaičiaus duju irangos montavimas atsipirks per vienus-dvejus metus. Jei nesate tikri ar ilgai važiuosite tai kažin ar verta. Nes duju iranga nepakels automobilio vertės. Labai didelė dalis pirkėjų bijo automobilių su dujų įranga, nes jų tikėjimu variklis bus „uždrožtas“.

Ar apsisprendėte kokio tipo dujų įranga Jums reikalinga? Jei važinėjate senu automobiliu tai dujų įranga gali sukelti daugiau problemų nei naudos. Be to tokį automobilį greičiausiai greit keisite kitu ir neužteks jo eksploatacijos laiko jo atsipirkimui. Jei automobilis naujas tai kvailystė taupyti tūkstantį ar kelias šimtines ir į gerą mašiną dėti prastą įrangą. Gera ketvirtos kartos įranga dirbs ekonomiškiausiai, variklis praras mažiausiai galios, nesijaus dujų kvapas, nebus atbulinio šūvio galimybės. Svarbu išsirinkti ir gerus montuotojus. Garažiniai visada pasiūlys geresnę kainą, nes jie bus ne PVM mokėtojai, o dažniausiai apskritai bus nemokantys jokių mokesčių ir dėl to sutaupys labai daug pinigų, bet neturėsite jokių garantijų.  Dujas jie dažnai deda iš bendro supratimo su vidutiniais įrankiais. Geri specialistai visada žino ką daro.

Kaip vyksta dujų įrangos montavimas

Dėl mūsų duju įrangos montavimo garažuose dažnai ir sulaukiame nelaimių. O tada kaltiname ne prastą montavimą, o dujų įrangą. Juk kai girtas žmogus nušauna kitą žmogų nekaltiname alkoholio ar ginklų gamintojų. Kaltiname patį žmogų. Tai kodėl kaltini dujų įrangą. Kaltas prastas duju irangos montavimas, bet ne pati dujų įranga. Jei mėgstate „padraguoti“ dujų įranga taip pat ne Jums. Automobilis norite to ar ne praras dalį savo galios. Tikrai nenorime atkalbėti nuo įrangos montavimo. Tai dažniausiai atsiperka ir sutaupo tikrai dideles sumas pinigų. Kuo daugiau važiuosite tuo didesnę sumą pinigų sutaupysite. Dujų skeptikams geriausias pavyzdys galėtų būti automobiliai su originaliai montuojama dujų įranga. Jie puikiai važiuoja praėjus 15 metų ir daugiau po jų pagaminimo (įrangos sumontavimo). Svarbiausia, kad ji būtų kokybiška ir gerai sumontuota. Dabar montuojamos dujų įrangos dujas purškia atskirai į kiekvieną cilindrą, taip išlaikydamos masksimaliai didelį naudingumo keoficientą.

Dujų įrangos privalumai

Būtina atsiminti, kad dujų neužsipilsite iš kanistriuko. Degalinėse dujų užpylimas yra sudėtingesnis nei benzino, o užpylėjai liko tik didesnėse degalinėse. Didelėje dalyje degalinių dujas į automobilius turėsite piltis patys. Skaičiuojant dujų ekonomiškumą reikia nepamiršti, kad sunaudojamų dujų kiekis žiemą ir vasarą stipriai skirsis ir tai nutinka dėl propano ir butano santykio mišinyje. Dujos kaip ir dyzelinis kuras būna žieminės ir vasarinės. Ir žieminis mišinys būna neekonomiškesnis. Žiemą reikia ilgiau laukti kol įšyla variklis, įšyla salonas, važiuojame mažesniais bėgiais, o ir mišinys būna imlesnis. Tad nenustebkite, kai automobilis žiemą pasidarys daug ėdresnis nei vasarą.

Ne viskas auksas kas auksu žiba. Bet nepaisant smulkių trūkumų tikrai galima nemažai sutaupyti. Tai tikrai geresnis pasirinkimas nei nusipirkti leisgyvį dyzelį ir kankintis su juo. Leisgyvis dyzelis brangiau remontuosis, žiemą sunkiai kursis. O geras dyzelis kainuos brangiai, tad greičiau nuvertės pats automobilis nei atsipirks jo ekonomija. O dujas galite montuoti į bet kokį automobilį, o jį pakeitus nauju tą pačią įrangą sumontuoti į jį.

Šaltinis: Mano istorija su dujų montavimu Kaune